Pasak S. Hebestreito, federalinė vyriausybė pasisako už tai, kad Kinija, pateikusi pasiūlymų dėl Rusijos ir Ukrainos taikos derybų, turėtų kalbėtis ne tik su rusais, bet ir su Ukraina. Kuo greičiau tai taps įmanoma, tuo geriau, pridūrė jis.
S. Hebestreitas pabrėžė, kad šiuo metu derybos atrodo gana hipotetinės ir tolimos. Bet kokiu atveju svarbi jų inicijavimo sąlyga yra ta, kad „jų baigtis leistų abiem šalims toliau gyventi, ypač Ukrainai“. Tačiau tai, ką siūlo kinai, iš pirmo žvilgsnio nesudaro įspūdžio, jog tai būtų priimtina Ukrainai. Drauge S. Hebestreitas neatmetė, kad per diskusijas galima pasiekti geresnį rezultatą.
Vokietija ir jos partneriai ir toliau laikosi pozicijos, išsakytos nuo pat pradžių: nespręsti Ukrainos likimo Ukrainai nedalyvaujant ir jai už nugaros. „Ukrainiečiai patys turi nuspręsti, kaip sureguliuoti ir užbaigti šį konfliktą. Savo ruožtu Vokietija rems Ukrainą tiek, kiek reikės: politiškai, finansiškai, humanitariškai ir ginklais“, – sakė atstovas.
Tą pačią dieną Vokietijos ambasadorė Ukrainoje Anka Feldhusen Kyjive sakė, kad Berlynas tikisi, jog Kinija pagaliau pripažins, kad tai ne „konfliktas“, o tikras karas ir kad Rusija naudoja smurtą prieš ukrainiečius, o taip pat reikalaus, kartu su kitomis valstybėmis, kad Rusija išvestų kariuomenę iš Ukrainos.
Kinija pristatė savo 12 punktų „taikos planą“ 2023 m. vasario 24 d., minint karo metines. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas šią savaitę Maskvoje aptarė savo pasiūlymus su Rusijos vadovybe. Spėliota, kad baigęs vizitą jis paskambins Ukrainos lyderiui.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė perdavęs Pekinui Ukrainos taikos formulę ir pakvietęs Kiniją derybų, bet kol kas atsakymo nesulaukęs. Antradienį jis sakė, kad kol kas nėra jokio patvirtinimo, „nieko konkretaus“ dėl galimų derybų su Xi Jinpingu.
