aA
Esant mažesnei rizikai, JAV ir Rusija gali imtis rizikingesnių veiksmų, rašo George'as Friedmanas tinklalapyje „Geopolitical futures“.
Vokietija įspėja dėl karo grėsmės: dabartinė situacija kur kas pavojingesnė
© AP/Scanpix

Spalio 8 d. Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris pareiškė, kad dabartinė situacija tarp Rusijos ir JAV yra pavojingesnė, nei buvo Šaltojo karo metu. Jo teigimu, „klaidinga manyti, kad situacija – kaip Šaltojo karo metu. Dabartiniai laikai kitokie, kur kas pavojingesni.“

Kadangi dauguma laiko Šaltojo karo laikotarpį pavojingesniu, F. W. Steinmeierio nuomonė gąsdina. Svarbu suprasti, ką jis sako, ne tik todėl, kad jis – galingos valstybės užsienio reikalų ministras, bet ir todėl, kad jis – protingas vyras.

Interviu F. W. Steinmeieris kalbėjo apie Rusijos intervenciją į Siriją, santykių atšalimą su JAV ir kiek aprimusią, bet vis dar pavojingą konfrontaciją dėl Ukrainos. Žvelgiant į dvi konfrontacijas tarp JAV ir Rusijos (Vokietija neturi tiek karinės galios, kad turėtų įtakos šiam balansui), kiekviena situacija gali baigtis tiesiogine JAV ir Rusijos karinių pajėgų konfrontacija.

JAV vis dar palaiko norinčius nuversti B. al Assado režimą, o Rusiją jį gina. Šiuo metu didžiausiame Sirijos mieste Alepe vyksta mūšiai. Rusijos ir B. al Assado režimo karinės pajėgs siekia perimti miesto kontrolę. JAV laiko Alepą prieš B. al Assadą kovojančių sukilėlių bastionu ir nenori, kad miestas kristų.

Nė viena pusė nežino kitos pusės intencijų, tačiau abi pusės įsitikinusios, kad kova dėl Alepo labai svarbi, o ga net lemiama. Tyčia išprovokuoto konflikto tikimybė reali, o netyčinio susidūrimo tikimybė irgi didelė.

JAV turi galimybę pamėginti blokuoti Rusijos ir B. al Assado pranašumą. Rusija turi nuspręsti, ar likti ir kovoti, ar trauktis. Nė viena pusė nežino kitos pusės intencijų, tačiau abi pusės įsitikinusios, kad kova dėl Alepo labai svarbi, o ga net lemiama. Tyčia išprovokuoto konflikto tikimybė reali, o netyčinio susidūrimo tikimybė irgi didelė.

Sirija nėra žūtbūt svarbi nacionaliniam Rusijos ar JAV saugumui. Ji nėra visiškai nesvarbi, tačiau pralaimėjimas ar kapituliacija nepakeis įtakos (tarp Rusijos ir JAV) pasidalijimo. Žinoma, tai turėtų įtakos psichologiniam ir politiniam suvokimui, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje suvokimas galiausiai nusileidžia didesne karinei ir ekonominei galiai. JAV gali sau leisti atsitraukti. Rusams būtų sunkiau, bet jie galėtų sugalvoti priežasčių suretinti ar apskritai sustabdyti išpuolius.

F. W. Steinmeieris
F. W. Steinmeieris
© AFP/Scanpix

Ukrainoje situacija pirmiausia susijusi su Rusija, paskui – su JAV, todėl ji kur kas pavojingesnė nei Sirijoje. Rusijai Ukraina su šalyje dislokuotomis karinėmis pajėgomis yra didžiulė grėsmė nacionaliniam saugumui. Amerikai tai – antrinės svarbos klausimas, kuris gali tapti pirminės svarbos klausimu. Kaip jau rašyta, po Antrojo pasaulinio karo JAV užsienio politikos pagrindas buvo neleisti jokiai valstybei dominuoti Europoje ir Rusijoje, nes <...> tai keltų grėsmę Amerikos interesams. Na o Rusija, grįžusi į pradinę poziciją, su potencialu dominuoti Europos žemyne, taptų pirminės svarbos klausimu. Jei Rusija įsiveržtų į Ukrainą ir pasinaudotų ja kaip baze, iš kurios grasintų buvusioms pavaldžioms valstybėms, situacija taptų grėsminga. Na bet nuo tokio scenarijaus skiria keli žingsniai, o net jei taip ir nutiktų, tiesioginės grėsmės visam Europos pusiasaliui nebūtų.

Po Antrojo pasaulinio karo JAV užsienio politikos pagrindas buvo neleisti jokiai valstybei dominuoti Europoje ir Rusijoje, nes <...> tai keltų grėsmę Amerikos interesams. Na o Rusija, grįžusi į pradinę poziciją, su potencialu dominuoti Europos pusiasalyje, taptų pirminės svarbos klausimu.

Šaltojo karo metu tikimybė, kad sovietai užgrobs Vakarų Europą, atrodė visiškai reali. Kadangi JAV gynė Vakarų Europą iš toli, jos karinės pajėgos, skirtos kovoti su sovietų kariuomene, buvo mažesnės. Taigi dalis JAV strategijos, bent jau oficialiai, buvo pasitelkti branduolinius ginklus, tiek strategiškai, tiek kovos lauke, siekiant sustabdyti sovietų puolimą. Taigi jei sovietai būtų puolę, Amerikai būtų tekę anksti pasitelkti branduolinius ginklus. Iš tiesų Europos gynimo klausimas virto klausimu, kas laimėtų branduolinį keitimąsi, nes tai lemtų Vakarų Europos ateitį, o visuotinio kataklizmo fone sumenkintų šį klausimą.

Vokietija įspėja dėl karo grėsmės: dabartinė situacija kur kas pavojingesnė
© Sipa/Scanpix

Todėl Šaltasis karas netapo karu, kuriame šaudoma. Sovietai ir amerikiečiai kartu su sąjungininkais ar pavaldžiaisiais atsidūrė egzistencinėje krizėje. Jei nebūtų buvę branduolinių ginklų, sovietai, apsupti amerikiečių sąjungininkių struktūrų, būtų siekę prasiveržti. Smūgis į Vakarus būtų sumažinęs jiems daromą spaudimą ir sujudinęs galių balansą pasaulyje. Kiekvienas karas – rizika, bet nekariauti irgi rizikinga. George'as Friedmanas tikina nemanantis, kad karo būtų buvę įmanoma išvengti.

Taip nutiko ne dėl branduolinių ginklų. Kiekviena pusė suprato kitai pusei svarbiausius geopolitikos klausimus. Tiek sovietai, tiek amerikiečiai kovoje statė ant kortos vienodai, ir vieni, ir kiti nebūtų pralaimėję pirma nepanaudoję visų turimų ginklų, įskaitant branduolinius. Didelė tikimybė, kad kilęs karas būtų greitai virtęs branduoliniu, abi pusės puikiai suprato, kad niekas nėra vertas tokios rizikos.

Jei karai nejudina pirminių ar didžiulių interesų, nėra grėsmės, kad jie peraugs į branduolinius karus.

Straipsnio autoriaus manymu, F. W. Steinmeieris norėjo pasakyti, kad didžiulės baimės ir interesai paradoksiškai sumažino konflikto tikimybę (Šaltojo karo laiku), nes padidino branduolinio karo grėsmę. Šiuo metu nė vienas trinties taškas tarp Rusijos ir JAV nėra joms pirminės svarbos. Geriausiu atveju, Sirijos – abiem yra antrinės svarbos klausimas, Ukraina svarbi tik Rusijai. Dėl to tikrai negali įsiplieksti branduolinis karas, taigi kiekviena pusė rizikuos labiau, nei būtų rizikavusios Centrinėje Europoje Šaltojo karo metu.

Rusijos kariai Sirijoje
Rusijos kariai Sirijoje
© AFP/Scanpix

Taigi dabartinė situacija kur kas pavojingesnė, nes ant kortos statoma mažiau. Statant mažiau, mažėja rizikos ir didėja rimto konflikto tarp JAV ir Rusijos karinių pajėgų tikimybė. Šaltojo karo metu tiesioginio susirėmimo nebuvo, bent jau didesnio masto. Taigi branduolinio karo rizika mažesnė, tačiau tiesioginio konflikto rizika didesnė. Tai būtų tiesioginis karas. Žvelgiant į tolimą perspektyvą jis netgi galėtų tapti branduoliniu karu. Staigaus posūkio į branduolinius ginklus tikimybė nebeapima krizių pradinėse stadijose. Pavojingiausios – nedisciplinuotos krizės.

F. V. Steinmeierio pastebėjimai atrodo svarūs. Tik visiškai neaišku, ką jis ketina daryti. Jis – Vokietijos, Europos centrinės valstybės užsienio reikalų ministras. Vokietija tektų vykdyti JAV sąjungininkės įsipareigojimus, kurių vykdyti ji nenori. Greičiausiai Vokietija stengtųsi sušvelninti JAV ir Rusijos konfrontaciją. Galimas susitarimas dėl Ukrainos, tačiau abejotina, kad rusai ar amerikiečiai yra gyvybiškai suinteresuoti dėl Sirijos.

Ar Vokietija skelbia, kad pasaulio politikoje imasi aktyvesnio vaidmens nei buvimas tarpininke? Šios krizės kelia klausimą, ką darys Vokietija. Šis klausimas turi nerimą keliančią praeitį. Bet jei Vokietijos užsienio reikalų ministras kalba Vokietijos vardu, toks klausimas atrodo visiškai logiškas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

„Didysis sprogimas“ laivininkystėje viską verčia aukštyn kojomis: kai kurie kraunasi turtus (1)

Prieš daugiau nei dvi savaites didžioji dauguma laivų visame pasaulyje buvo priversti pakeisti savo...

Užkalnis. Trikojų priešai su trimis smegenų vingiais (91)

Daugelis šio straipsnio adresatų nepratę prie ilgų tekstų, nepažįsta daug raidžių, todėl...

Atsiliepė liūdnai pagarsėjusių verslininkų apkaltintas buvęs pareigūnas: man tai didelė naujiena (20)

Buvęs Valstybinio turizmo departamento turizmo veiklos priežiūros skyriaus vedėjas Tadas...

Gyvai / Europos taurės TOP-16 etapas: „Rytas“ – „Monaco“ (2)

Vilniaus „Ryto“ (1/1) krepšininkai trečiadienio vakarą stoja į itin svarbų Europos taurės...

Kaip atrodo pesimistinis „Toyota“ pardavimų scenarijus: milijonas elektromobilių per metus specialiai „Motorams“ iš Amsterdamo (19)

Amsterdame (Nyderlandai) vienas pirmaujančių pasaulyje automobilių gamintojų „ Toyota “...

Viktorija Siegel pakraupo dėl Lietuvos policijos veiksmų: kaip gali taip besielgiantis žmogus dirbti pareigūnu? (106)

Internete ėmė plisti vaizdo įrašas , kuriame užfiksuotas nekasdienis sulaikytos apsvaigusios...

Nėščia 13-metė – ne pirmas atvejis pasaulyje: šokiruojančios jauniausių mamų istorijos (29)

Praėjusią savaitę visą pasaulį šokiravo žinia apie besilaukiančią 13-metę Rusijoje ir jos...

Naujas meilės romanas – Tapinas ir Valinskienė parašė bendrą knygą: sureagavo ir Valinskas (19)

Žinomas žurnalistas, TV laidų vedėjas Andrius Tapinas trečiadienį savo sekėjus pradžiugino...

Žiniasklaida: Kremliaus ruporo vadovė iš prezidento administracijos išgabenta į ligoninę (227)

Rusijos propagandinio kanalo RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian nugabenta į N. V....

Svečiai jūsų namus įvertina akimirksniu: 10 būtinų sąlygų, kad pirmas įspūdis būtų geras

Nuomonę apie jūsų namus svečiai susidaro įvertinę tokius dalykus, kaip, pavyzdžiui, namų...