„Vakar Europa vėl užtraukė sau gėdą“, - sakė vicekancleris kitą dieną po to, kai Bedrijos ministrams nepavyko vienbalsiai sutarti dėl 120 tūkst. pabėgėlių paskirstymo.
ES valstybės turi suprasti, kad „grėsmė kyla visai Europai“, sakė S.Gabrielis, pridūręs, jog „tai, su kuo mes susiduriame, kelia Europai kur didesnį pavojų nei Graikijos krizė“.
„Mūsų šalis negali viena išspręsti pusės pasaulio pabėgėlių problemų“, - sakė vicekancleris, kuris pirmadienį nurodė, kad į Vokietiją per šiuos metus gali atvykti milijonas pabėgėlių, nors anksčiau prognozuota, kad rekordinis migrantų skaičius gali siekti 800 tūkstančių.
S.Gabrielis sakė, kad turint galvoje pabėgėlių srauto į Europą mastą, „160 tūkst. žmonių tėra lašas jūroje“. Vicekancleris paminėjo pabėgėlių skaičių, dėl kurio priėmimo bloke vyksta diskusijos.
S.Gabrielis taip pat sakė, kad ES paramos fondai galėtų būti pasitelkti kaip spaudimo priemonė prieš valstybes nares, siekiant įtikinti jas sutikti su privalomomis pabėgėlių priėmimo kvotomis.
„Vokietija nepasirengusi būti daugiau sumokančia nei gaunančia valstybe Europoje, kur visi nori dalyvauti, kai gauna pinigų, bet nenori dalytis atsakomybe“, - sakė jis.
Siūlo bausti pabėgėlius atsisakančias priimti šalis
Vokietija antradienį pareiškė pritarianti pasiūlymui naudoti Europos Sąjungos narių finansavimą kaip priemonę spausti tas šalis sutikti su privalomomis kvotomis, pagal kurias turėtų būti perkelti 120 tūkst. pabėgėlių, kai kelios Bendrijos rytinės
„Padėtis derybose tokia, kad šalims, kurios atsisako, nieko nenutinka. Mums reikia kalbėti apie spaudimo priemones. Daugelis tų šalių gauna daug struktūrinės pagalbos lėšų iš Europos Sąjungos“, – Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere'as sakė televizijai ZDF.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris „pasiūlė, kad turėtume apsvarstyti, ar tos šalys turėtų gauti mažiau struktūrinės pagalbos lėšų, su kuo aš sutinku“, pridūrė jis.
Viltys, kad bus vienbalsiai susitarta dėl pabėgėlių paskirstymo Bendrijoje žlugo, kai Vengrija, Čekija, Slovakija ir Rumunija griežtai pasipriešino tiems planams per pirmadienį Briuselyje surengtą nepaprastąjį ES vidaus reikalų ministrų susitikimą.
Vokietija, kuri šiais metais prognozuoja sulauksianti maždaug milijono prieglobsčio ieškotojų, spaudė kitas ES valstybes prisiimti sąžiningą šios naštos dalį.
Didėjant migrantų antplūdžiui Berlynas ėmėsi drastiškų priemonių ir sekmadienį atkūrė sienų kontrolę, kad sumažintų atvykėlių srautą.
Europos Komisija: nesvarstoma mažinti paramos
Europos Komisija antradienį pareiškė nesvarstanti galimybės mažinti Europos Sąjungos (ES) struktūrinę paramą šalims, kurios nepritaria privalomoms migrantų kvotoms.
Giedrius Sudikas iš Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje teigė, kad „šio finansinio laikotarpio partnerystės susitarimuose ir veiksmų programose nėra numatytas teisinis pagrindas sumažinti Europos struktūrinių ir investicinių fondų lėšas tuo atveju, jei valstybė narė atsisako laikytis privalomų kvotų“.
„Norinti įvesti tokią sąlygą, reikėtų persvarstyti daugiametę (2014-2020 metų) finansinę programą. Tokia sąlyga šiuo metu nesvarstoma“, - BNS informavo G.Sudikas, vadovaujantis Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyriui.
G.Sudikas tikino, kad Europos Komisijos vadovas buvo pacituotas neteisingai.
„Europos Komisijos pirmininkas niekada to nesakė“, - BNS sakė G.Sudikas.
„Taip, šiuo metu pritaria ne visi“, – Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas sakė per spaudos konferenciją po nepaprastojo susitikimo Briuselyje.
Tačiau jis pridūrė, kad planui pritarė „didelė dauguma“ ir kad šis klausimas bus vėl svarstomas spalį.
ES migracijos komisaras Dimitris Avramopulas pridūrė: „Svarstydami pasiūlymą dėl 120 tūkst. nepasiekėme susitarimo, kurio norėjome.“
Ministrai surengė nepaprastąjį pasitarimą dėl planų, kuriuos praeitą savaitę pristatė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris – kaip Bendrijos šalyse turėtų būti perskirstyti 120 tūkst. pabėgėlių, atvykusių į Graikiją, Italiją ir Vengriją, kurioms ši našta yra per didelė.
Tiems planams griežtai nepritarė daugelis rytinių ES šalių.
Vis dėlto ministrai oficialiai susitarė dėl kovą pasiūlyto ankstesnio plano – per dvejus metus perskirstyti 40 tūkst. prieglobsčio ieškotojų iš Graikijos ir Italijos pagal Europos Komisijos pasiūlytas kvotas.
D.Avramopulas sakė, kad vyko „labai karšti debatai nacionaliniu ir europiniu lygmeniu“.
„Komisija pasiryžusi imti veiksmų. Mums reikės kito Tarybos susitikimo artimiausiomis dienomis“, – pridūrė jis.
Pagal sudėtingas ES taisykles, nutarimas dėl kvotų galėtų būti priimtas surinkus pakankamą balsų daugumą, bet tai būtų menkos vienybės ženklas, kuris 28 šalių blokui būtų neparankus.
Europos Tarybos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas sakė, kad „skaičiai, (kurie buvo priimti) šiandien, yra smarkiai per maži“, ir perspėjo, kad pabėgėlių padėtis tampa vis rizikingesnė dėl artėjančios žiemos.