Šiuo metu jis su 40 mokslinių bendradarbių komanda intensyviai tyrinėja Sars-CoV-2, siekdamas perprasti naujojo viruso veikimo mechanizmus. Tuo tikslu koronaviruso labiausiai apimtame Hainsbergo rajone (Šiaurės Reino Vestfalijos žemė) mokslininkai ėjo nuo durų prie durų ir kalbėjosi su užsikrėtusiais, bet tik lengvus simptomus jaučiančiais ir namų karantine esančiais asmenimis.
„Suregistravome visus simptomus, tuo būdu atradę ir naujų, paėmėme oro mėginius, taip pat mėginius nuo durų rankenų, mobiliųjų telefonų ir nuotolinio valdymo pultelių, sukaupėm vandens iš klozetų mėginius“, – vardijo H. Streeckas.
Virusas puola ir virškinimo traktą
Ir nors klozetuose taip pat aptikta genetinės viruso medžiagos, tačiau tai dar nereiškia užkrečiamumo, – aiškino H. Streeckas. Pasak jo, kol kas dar nėra įrodyta, ar virusas perduodamas ir per išmatas.
Dažniausiai jis plinta oro-lašeliniu būdu, arba, kaip vaizdžiai sakė virusologas, „šokinėdamas iš vienos gerklės į kitą“.
Mokslininkų komandai pavyko nustatyti ir naujų ligos simptomų: apie du trečdaliai koronavirusu užsikrėtusiųjų skundėsi kelias dienas trukusiu uoslės ir skonio pojūčio praradimu.
„Ir tokiu stipriu, kad viena mama nebeužuodė pilnų savo vaiko sauskelnių. Kiti nebejautė savo šampūno kvapo arba valgis tapo prėskas, beskonis. Kada šie simptomai pasireiškia, mes dar negalime tiksliai pasakyti, bet manome, kad šiek tiek vėliau“, – sakėo H. Streeckas.
Be to, apie 30 proc. užsikrėtusiųjų skundėsi viduriavimu.
Į klausimą, ar COVID-19 puola ne tik plaučius, bet ir kitus organus, virusologas negalėjo tiksliai atsakyti.
„Tačiau mes žinom, kad SARS-CoV-2 prie šeimininko ląstelės prisijungia per ACE-2 (angl. Angiotensin converting enzyme – red.) receptorius. O daugelis žmogaus organizmo audinių ląstelių tokius receptorius turi, kaip, tarkime, sėklidės, kurios, kaip teigiama, taip pat gali būti viruso puolamos“, – kalbėjo virusologas.
Ir nors kol kas patikrintų duomenų tuo klausimu nėra, tačiau, pasak virusologo, viduriavimas rodytų, kad puolamas ir virškinimo traktas.
Greitas testas ne visada veiksmingas
Tipiško koronaviruso paciento simptomai, virusologo teigimu, yra švelnūs, tą atskleidė ir studija iš Kinijos metropolio Šendženo, teigianti, jog 91 proc. užsikrėtusiųjų jaučia tik švelnius ar vidutiniškus simptomus – sausą kosulį ir karščiavimą.
Mokslininko vadovaujama komanda tyrė ir greito koronaviruso testo patikimumą. „Tarkime, palyginome Berlyno Pharmact akcinės bendrovės sukurtą 15 minučių greitą testą su standartiniu ėminiu iš gerklės. Greitojo testo atveju iš piršto paimamas kraujas, o spalvos pasikeitimas rodo rezultatą“, – ar kraujyje esama viruso antikūnių.
„Deja, šio testo jautrumas yra tik 33 proc.“ – sakė profesorius. Jei testo metu kraujo spalva pakinta, tai rodo asmenį užsikrėtus koronavirusu. Tačiau spalvai nepasikeitus anaiptol nereiškia, kad tikrinamasis nėra užsikrėtęs.
„Dviejų trečdalių susirgusiųjų greituoju testu atpažinti nepavyksta“, – sakė H. Streeckas.