Berlyne esančioje „Charite“ klinikoje dirbantis C. Drostenas savo NDR tinklalaidėje „Coronavirus Update“, kurią vėl pradėjo vesti po vasaros pertraukos, pasiūlė sutrumpinti žmonių, įtariamų sergant COVID-19 infekcija, karantino laikotarpį, rašo thelocal.de.
Kol kas asmenys turi izoliuotis namuose 14 dienų, jeigu yra rizika, kad jie serga naujuoju koronavirusu.
Visgi C. Drostenas sakė, jog, remiantis tyrimų rezultatais, žmonės nebegali užkrėsti kitų praėjus penkioms dienoms.
„Yra, sakykime, drąsi tezė, kad praėjus penkioms dienoms infekcinis laikotarpis baigiasi“, – nurodė virusologas.
Jo teigimu, valdžios institucijos turi apsvarstyti privalomosios saviizoliacijos laikotarpio trukmę, jog ji nevirstų karantinu.
„Ką galima padaryti, kad nebūtų de facto karantino? – klausė jis. – Nenaudinga keletui savaičių paskelbti karantiną mokyklose ar darbovietėse.“
C. Drostenas taip pat pareiškė, kad minėtųjų penkių dienų nederėtų „iššvaistyti“ tyrimams.
Geriau žmones tirti po penkių dienų ir išsiaiškinti, ar jie buvo užsikrėtę ir ar vis dar gali užkrėsti kitus.
C. Drostenas yra įsitikinęs, kad COVID-19 persirgę asmenys įgyja imunitetą
Virusologas sakė, kad pakartotinio užsikrėtimo koronavirusu atvejai yra retenybė. Jo manymu, didžioji dauguma COVID-19 persirgusių žmonių yra apsaugoti nuo pakartotinio susirgimo.
„Tai tik bandymas sulaukti dėmesio“, – tokiais žodžiais plačiai nušviestą Honkonge išspausdintą tyrimą apie pirmąjį pasaulyje įrodytą pakartotinės koronaviruso infekcijos atvejį apibūdino C. Drostenas.
Bent jau dabartinės pandemijos trukmės laikotarpiu žmonės ir toliau turėtų įgyti imunitetą, teigė virusologas: „tuo esu įsitikinęs.“
Išskirtiniais atvejais pakartotinis kontaktas su virusu galėtų sukelti naują paviršinę infekciją, tačiau ji vargu ar peraugtų į sunkų plaučių uždegimą. Be to, dėl mažesnės viruso koncentracijos daugiau žmonių užsikrėsti neturėtų.
Pakartotinių susirgimų atvejų skaičius greičiausiai būtų epidemiologiškai nereikšmingas, atsižvelgiant į jų plitimą ir keliamą pavojų, pridūrė jis. Mokslininkai tokius atvejus įtrauktų į komunikacijos ataskaitas, žiniasklaida apie juos sužinotų ir pradėtų uždavinėti daugybę klausimų, pavyzdžiui, apie imunitetą ir vakcinų veiksmingumą.
„Pakartotiniai užsikrėtimai nėra medicininė tikrovė ir įprasti atvejai“, – pabrėžė C. Drostenas.
Apsauginės veido kaukės yra „painios“
Apsauginių veido kaukių dėvėjimą epidemiologas pavadino „painiu klausimu“. Nors „drėgnąsias daleles“, t. y. lašelius, sulaiko vadinamosios „kasdienio naudojimo buitinės kaukės“, situacija yra kitokia, kalbant apie oru sklindančius aerozolius.
Aerozoliai, laikomi būtinais infekcijai plisti, yra tokie smulkūs lašeliai, kad „jų nesulaiko ne itin gerai prie veido prigludusios apsauginės kaukės medžiaga“.
„Šis apsauginių veido kaukių trūkumas yra akivaizdus“, – sakė S. Drostenas.
Nepaisant to, jis primygtinai rekomendavo jas dėvėti ir pateikė du pavyzdžius: prekybos centre susidūrę su užsikrėtusiu asmeniu, išvengsite aerozolių porcijos, jeigu tiek jūs, tiek tas asmuo dėvės apsauginę kaukę.
Kitas pavyzdys yra susijęs su nemalonų burnos kvapą turinčiu bendradarbiu. „Įsivaizduokite, kad nemalonus burnos kvapas yra aerozoliai“, – sakė virusologas. Jeigu susitinka du apsauginių kaukių nedėvintys kolegos, vienas iš jų užuos nemalonų burnos kvapą, tačiau neužuostų, jei jis ir (arba) jo bendradarbis dėvėtų apsauginę veido kaukę. Vadinasi, kaukės yra veiksmingos.
Ch. Drostenas, kurio tyrimai nukreipti į naujuosius virusus, Vokietijoje nuo COVID-19 pradžios tapo kultine asmenybe, o jo tinklalaidė tapo populiariausia šalyje.
Jis teigė, kad Vokietijos valdžia ir tarnybos dabar privalo imtis veiksmų virusui sulaikyti – kitaip rizikuojama šiemet sulaukti antrosios viruso bangos.
Ch. Drostenas buvo tarp tų, kurie 2003 m. identifikavo SARS virusą. Jis tapo ir vienu iš ekspertų, konsultuojančių dabartinės koronaviruso pandemijos metu.
Dar 2017 m. Ch. Drostenas pranašiškai perspėjo: „Didžiausią pavojų mums kelia iš gyvūnų pasaulio kylantys ir per kvėpavimo takus į organizmą patenkantys virusai. Koronavirusai kaip tik tokie ir yra. Padidėjęs globalaus pasaulio mobilumas palankus sparčiam tokių virusų plitimui.“