aA
Maskvai reikia preteksto Ukrainoje dislokuoti Rusijos karių, o štai neseniai vykęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbis su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu leidžia daryti išvadą, kad V. Putinas šiuo metu tokio preteksto jau ieško, rašo vokiečių leidinys „Süddeutsche Zeitung“.
Vokiečių leidinys apie Rusijos pajėgų telkimą: Putinas jau ieško preteksto
© twitter

Nuotraukose – Rusijos kariai prie sienos su Ukraina. Karinė technika rieda per tiltą į Rusijos okupuotą Krymą. Susirūpinusių NATO ir JAV prezidento pareiškimai, kuriuose Ukrainos prezidentą bandoma įtikinti, kad Ukraina šiuo atveju nėra viena.

„(Ar) Rusija ruošiasi naujam karo su Ukraina etapui?“ – klausia „Süddeutsche Zeitung“.

„Labiausiai optimistinis atsakymas: Rusijos prezidentas V. Putinas tiesiog demonstruoja jėgą, norėdamas išbandyti JAV prezidentą Joe Bideną ir bausdamas Kijevą už neseniai prieš Rusijos sąjungininką inicijuotas griežtas priemones.

Antras galimas variantas: V. Putinas siekia karinės konfrontacijos, norėdamas oficialiai dislokuoti Rusijos karių kaip taikos palaikymo pajėgas „Donecko liaudies respublikoje“ ir „Luhansko liaudies respublikoje“.

Ir trečiasis scenarijus: Kremlius ruošiasi kariniams veiksmams užkariauti sausumos koridorių per Ukrainą į Maskvos okupuotą Krymą ir norėdamas užsitikrinti vandens tiekimą pusiasaliui, paverstam Rusijos karine tvirtove“, – teigiama publikacijoje.

Karinė eskalacija prasidėjo Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo komentarų apie Rusijos ir Vakarų santykius, esą, jie šiuo metu „yra blogiausiai istorijoje“, kontekste. Europos Sąjunga po išpuolių prieš Rusijos opozicijos veikėją Aleksejų Navalną Maskvai pritaikė naujų sankcijų.

Vasarį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Kijeve ėmėsi veiksmų prieš V. Putinui artimą vietos oligarchą Viktorą Medvedčiuką. V. Zelenskis išjungė visus oligarchui priklausančius televizijos kanalus ir įšaldė jo turtą.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas ABC sakė, kad jis V. Putiną laiko „žudiku“. Rusijos prezidentas, anot J. Bideno, taip pat bus priverstas sumokėti už kišimąsi į ankstesnius JAV prezidento rinkimus Donaldo Trumpo naudai. Rusijos prezidentas nedelsiant nurodė į Maskvą sugrįžti Rusijos ambasadoriui – diplomatiniame protokole tai labai ryžtingas žingsnis.

Bet tai nebuvo vienintelis V. Putino atsakymas. Praėjus keturioms dienoms po J. Bideno pareiškimo apie „žudiką“, V. Putinas pasikvietė Rusijos gynybos reikalų ministrą S. Šoigu. Dar po keturių dienų S. Šoigu paskelbė, kad Kryme dislokuota 56-oji oro desanto brigada (maždaug 4 tūkst. karių). Jau kitą dieną netoliese Ukrainos Šumy miestelio virė mūšis.

Kai Maskva šį vasarį paskelbė apie karines pratybas Kryme, kuriose teritorijos užėmimą repetavo tūkstančiais oro desantininkų, karybos analitikai ėmė spėlioti, jog galbūt Maskva planuoja jėga užsitikrinti sausumo koridorių per Ukrainą į Krymą, kuris padėtų susigrąžinti geriamo vandens tiekimą džiūstančiam pusiasaliui.

Tokio sausumos koridoriaus perėmimas, žinoma, būtų vertinamas kaip drastiškas karinis veiksmas.

Šiuo metu net ir tie ukrainiečiai, kurie dažnai viešai skambina pavojaus varpais, nemano, kad gali taip nutikti. Vadas Chomčiakas per Ukrainos televiziją pareiškė, jog generalinė vadavietė nemano, jog gresia neišvengiamas karas.

Didesnė tikimybė, kad V. Putinas ruošiasi galimai Rusijos „taikos palaikymo“ pajėgų dislokacijai Donbase, kur siekia oficialiai išplėsti savo kontrolę – tai preliminarus žingsnis naujų Rytų Ukrainos teritorijų aneksavimo link.

Nemažai „Novorossija“ ideologijos, kurią palaiko ir pats V. Putinas, sekėjų to meldžia jau seniai. Nuo 2019 metų balandžio V. Putinas neteisėtai išduoda Rusijos pasus Donbaso gyventojams – kaip nurodo „Eastern Human Rights Group“, sausį iš viso jau buvo išduota 442 tūkst.

Sausio 28 dieną okupuotame Donecke buvo surengta konferencija, pavadinimu „Rusijos Donbasas“. Ryškiausia konferencijos žvaigždė buvo Kremliaus propagandinio televizijos „Russia Today“ vadovė Margarita Simonian. Jos žinutė: „Donbaso žmonės nori gyventi namuose ir būti didingos mūsų Tėvynės dalis. Ir mūsų pareiga jais pasirūpinti. Motina Rusija, priimk Donbasą namo!“.

Toks M. Simonian pasirodymas tikrai nebūtų buvęs įmanomas be Kremliaus palaiminimo. Oficialiai Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas patikino, kad Donbaso aneksijos „dienotvarkėje nėra“.

Šiuo metu pasiųsti „taikdarių“ būtų žymiai realistiškesnis scenarijus nei Rusijos anšliusas, mano „Süddeutsche Zeitung“.

„2015 metais pasirašytų Minsko susitarimų, kurie oficialiai įpareigoja Maskvą, kontekste V. Putinui reikia preteksto neaiškiam rusakalbių „saugumui“, – rašoma publikacijoje.

„Putino vaizdo konferencija su Vokietijos kanclere A. Merkel ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu kovo 30 dieną labai aiškiai parodė, kad jis šiuo metu ir ieško tokio preteksto“, – teigiama straipsnyje.

Ir viskas dėl to, kaip kad teigia V. Putinas, Ukraina prie kontaktinės linijos „rengia provokacijas“.

Ukrainiečių gynybos ministerija trečiadienį išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos pajėgų telkimo netoli Ukrainos sienos, Kijevui įvertinus, kad šių karių skaičius pasiekė 110 tūkstančių.

„Surinkti duomenys leidžia mums atpažinti vykstantį pasirengimą papildomų padalinių artėjimui iš žemyninės Rusijos prie Ukrainos sienų. Atsižvelgiant į papildomą kontingentą, bendras rusų karių, sutelktų palei Ukrainos sienas šia kryptimi, skaičius pasieks 56 taktines batalionų grupes su 110 tūkstančių karių“, – pareiškė Ukrainos gynybos ministras Andrijus Taranas per Europos Parlamento Saugumo ir gynybos pakomitečio posėdį.

Jis kalbėjo apie Ukrainos susirūpinimą „dėl reguliariųjų Rusijos pajėgų galimo pasirengimo vykdyti puolamąją karinę operaciją iš Krymo krypties, siekiant užtikrinti vandens tiekimą pusiasaliui“.

Ukraina, pasak A. Tarano, yra labai susirūpinusi dėl naujų rusų pajėgų ir objektų dislokavimo Kryme.

„Iki šiol Rusija padidino savo karinį kontingentą Kryme iki 42 tūkst. karių, integruotų į bendras smogiamąsias pajėgas, pajėgias naudoti ištisą virtinę kinetinių sistemų puolamosioms karinėms operacijoms“, – pareiškė A. Taranas.

Pasak jo, Rusija taip pat gerokai sustiprino savo aviacijos dalinius, papildomai dislokavusi Kryme įvairių orlaivių.

Ministras pažymėjo, jog rusų pajėgų telkimas karinėms pratyboms potencialiai galėtų būti panaudotas „nenuspėjamiems, eskaluojantiems veiksmams“ atlikti iš Krymo teritorijos.

Pasak jo, Kijevas taip pat stebi galimą Rusijos Juodosios jūros laivyno, galinčio „atlikti reikšmingų desanto operacijų“, sustiprinimą.

A. Taranas priminė apie įvykius Baltarusijoje, galinčius nulemti nuolatinį Rusijos karinį buvimą šioje šalyje.

Ukraina, anot jo, taip pat būgštauja, kad Rusija gali apkaltinti Kijevą Rytų Ukrainoje paskelbtų paliaubų pažeidimu ir pasinaudoti tuo kaip pretekstu savo kontingentui separatistų kontroliuojamose Donbaso teritorijose padidinti.

A. Tarano nuomone, Rusija simetriškai dislokuoja karius, reaguodama į NATO pratybas „Defender Europe“, siekdama padidinti kovinę parengtį prieš Maskvos rengiamus manevrus „Zapad 2021“.

Anot jo, šiemet per karo veiksmus žuvo 28 ukrainiečių kariai, o dar 68 buvo sužeisti.

„Šiomis aplinkybėmis ministerijos vardu prašau visų mūsų partnerių, visų Europos šalių padvigubinti jūsų budrumą ir daugiafunkcį atgrasymą, kad tvirtai laikytumėte Rusiją tarptautinės teisės ribose“, – pareiškė A. Taranas.

Anksčiau trečiadienį Maskva sakė nesureikšminanti Vakarų susirūpinimo dėl rusų pajėgų manevravimo netoli Ukrainos sienos.

„Laikome nepagrįstu visų, įskaitant JAV, susirūpinimą dėl mūsų ginkluotųjų pajėgų perkėlimo Rusijoje“, – atsakydamas į atitinkamą žurnalistų klausimą pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Pasak jo, Ukrainos teritorijoje „deeskalacija gali įvykti tik tuo atveju, jei ukrainiečių ginkluotosios pajėgos atsisakys provokuojančių veiksmų“.

Ukraina kovoja su prorusiškais separatistais šalies rytinėje dalyje nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymą.

Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją remiant separatistus kariais ir ginklais. Maskva kaltinimus neigia.

Ilgai rusenantis konfliktas Ukrainoje jau nusinešė daugiau nei 13 tūkst. gyvybių. Pastaruoju metu atsinaujinę reguliariai vykstantys susirėmimai kelia grėsmę pernai sudarytam paliaubų susirėmimui.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel susitarė raginti Rusiją sumažinti savo pajėgas prie Ukrainos sienos, trečiadienį paskelbė A. Merkel biuras.

Trečiadienį kalbėdamiesi telefonu abu lyderiai sutarė, kad Rusijos pajėgų sumažinimas prie Ukrainos sienos padėtų sklaidyti įtampą regione, nurodoma pranešime.

Baltieji rūmai paskelbė, kad „lyderiai išreiškė susirūpinimą rusų karių telkimu prie Ukrainos sienos ir okupuotame Kryme, ir dar kartą patvirtino savo paramą Ukrainos suverenumui bei teritoriniam vientisumui“.

Anksčiau trečiadienį Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer apkaltino Rusiją bandant didinti įtampą prie sienos.

„Man susidarė įspūdis, jog rusai išbando viską, kad išprovokuotų reakciją“, – visuomeninei televizijai ARD sakė ministrė ir pridūrė: „Mūsų, drauge su Ukraina, neįtrauks į šį žaidimą.“

Prie Ukrainos sienos telkiamos Rusijos pajėgos pastarosiomis dienomis privertė sunerimti Vakarus. Jungtinių Valstijų teigimu, Rusijos karių prie Ukrainos sienos ir okupuotame Kryme skaičius yra didžiausias nuo 2014 metų, kai po Krymo pusiasalio aneksijos Rytų Ukrainoje įsiplieskė karas su Maskvos remiamais separatistais.

Maskva pareiškė, kad dislokavo karių palei savo vakarinę sieną „pratyboms“, esą reaguodama į „grėsmę keliančius“ NATO veiksmus.

Antradienį J. Bidenas pasiūlė surengti jo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą, bet Maskva šį pasiūlymą dar svarsto.

Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba viešėjo Briuselyje, kur susitiko su aukšto rango pareigūnais iš NATO šalių, įskaitant JAV valstybės sekretorių Antony Blinkeną, ir su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

Anksčiau šį mėnesį Ukrainos prezidentas V. Zelenskis paragino NATO paspartinti jo šalies stojimą į Aljansą ir sakė, kad tai yra vienintelis būdas užbaigti kovas su prorusiškais separatistais.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(53 žmonės įvertino)
4.2453

Top naujienos

Kūris – apie sprendimą dėl merų rinkimų: KT neturėtų nurodinėti Seimui, kaip keisti Konstituciją (96)

Nors Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) teisėjas, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas...

Brangstančios statybinės medžiagos statytojus spendžia į kampą: svarsto, ar išvis užbaigti pradėtus darbus (83)

Statybinėms medžiagoms sparčiai brangstant, dalis statybų įmonių atstovų šiandien nebegali...

Buvęs premjeras: beprasmė Nausėdos ir konservatorių kova turi baigtis (6)

Kova dėl Briuselio tarp prezidento Gitano Nausėdos ir konservatorių tęsiasi. Trečiadienį vyko...

„Regitros“ klientai nevilty: automobilių užregistruoti nepavyksta ir savaitę, įmonė prašo kantrybės (2)

Nuo gegužės pradžios Lietuvoje įsigaliojusi naujovė, reiškianti, kad kiekvienas šalyje perkamas...

Verslas vis aktyviau investuoja į šį transportą: šiemet galės susigrąžinti 5 mln. eurų (13)

Vis daugiau įmonių pasiryžta pagalvoti apie automobilių parko atnaujinimą ir tam renkasi nebe...

Varžovui į paslėpsnius trenkęs Dončičius išvytas iš aikštės – sprendimas nustebino slovėną (15)

Už smūgį žemiau juostos Collinui Sextonui Dalaso „Mavericks“ žvaigždė Luka Dončičius...

The Economist | D+

Pasaulį užvaldo nauja tendencija – vadovai be darbo vietos: kas laimi ir kas dėl to nukenčia?

Tokios įmonių architektūros tradicijos: aukščiausieji įmonės vadovai gauna kabinetus...

Legendinis Virgis Stakėnas prabilo apie gyvenimo lūžį, naujos kartos atlikėjus ir kodėl niekada jo nepamatysime be skrybėlės (21)

Dar prieš eterį su savo laidos svečiu Rolandas Mackevičius socialiniuose tinkluose dalijosi, kad...

Darbuotojų darbas iš namų žada pokyčius: štai kaip keisis rytdienos biuras (18)

Darbas iš namų didžiajai daliai darbuotojų jau tampa labiau norma nei išimtimi – tai rodo...

Sąnarių skausmas gali signalizuoti apie rimtas ligas: kada nedelsiant kreiptis į gydytojus? (10)

Sąnarių skausmas – tiek jauniems ir aktyviems, tiek pagyvenusiems ir sėslų gyvenimo būdą...