Nuo rugsėjo pabaigos Rusija Sirijos teritorijoje pradėjo bombardavimus, teigdama, neva kovoja su „Islamo valstybe“. Tačiau Vakarai kaltina Maskvą, kad ji naikina ne teroristus ir siekia paremti Sirijos prezidento Basharo al Assado režimą.
Prieš 36 metus Kremlius jau buvo įsiveržęs į valstybę, kad apgintų jam lojalią vyriausybę. Tuomet jis taip pat tvirtino kovojąs su islamistais. Tai buvo Sovietų Sąjungos pajėgų įsiveržimas į Afganistaną.
Po dešimt metų trukusio karo, per kurį žuvo maždaug milijonas žmonių, sovietų pajėgos paliko šalį, taip ir nepasiekusios norėtų rezultatų. Tuo tarpu Afganistane prasidėjo pilietinis karas.
„Rusija nepadarė jokių išvadų iš liūdnos Sovietų Sąjungos patirties Afganistane nuo 1979 iki 1989 metų. Vladimiras Putinas kartoja praeities klaidas“, - Vokietijos žurnalui „Focus“ sakė politologas Manfredas Zapperas.
Jo teigimu, skirtumas tarp įsiveržimo į Afganistaną ir dabartinės avantiūros Sirijoje yra tas, kad Sovietų Sąjungos sausumos pajėgos iš karto įsitraukė į mūšius. Šiandien V. Putinas mėgina elgtis kitaip ir apsiriboja tik smūgiais iš oro. Nepaisant to, M. Zappero teigimu, rizika, kad Rusijos pajėgos bus įtrauktos į kovinius veiksmus, yra didelė.
Vokietijos politologas įžvelgia iš viso keturis bendrus bruožus tarp abiejų Kremliaus karinių kampanijų. Pirma, chaosas Sirijoje užsitęs tiek pat ilgai, kaip ir Afganistane.
Maskva, pasitelkdama avantiūrą Sirijoje, siekia pademonstruoti savo jėgą. Tačiau nei politinėje, nei karinėje srityje ji negalės tapti pagrindine jėga, kuri galėtų užtikrinti šios Artimųjų Rytų šalies stabilumą. To nesugebės padaryti ir Jungtinės Valstijos bei Europa, todėl Sirijos byrėjimo procesas truks daug metų.
„Visa tai primena Afganistaną, kur nebuvo taikos ir ramybės nuo Sovietų Sąjungos įsiveržimo laikų 1979 metais. Ten vyrauja tik karas, teroras ir kančia“, - teigia M. Zapperas.
Antras panašumas tas, kad sprendimą rengti antskrydžius Sirijoje priėmė labai siauras Kremliaus asmenų ratas. Trečia – tarptautinė izoliacija. Dėl kišimosi į pilietinį karą Sirijoje Maskva yra kritikuojama ir sulaukia grasinimų sankcijomis.
Paskutinis panašumas tas, kad šiuolaikinė Rusija nekalba apie savo karinių veiksmų pasekmes. Jai gresia radikalizmas, tačiau Kremlius prieš šią grėsmę užmerkia akis. Rusijoje ne visiems patinka, kad rusų kariuomenė palaiko prezidentą B. al Assadą, kuris, sunitų požiūriu, yra ne mažesnė blogybė negu „Islamo valstybė“.
„Tarp Rusijos musulmonų Kaukaze yra daug žmonių, kurie solidarizuojasi su savo tikėjimo broliais sunitais. V. Putino veiksmus Sirijoje jie interpretuoja kaip prieš juos nukreiptą žingsnį. Taigi galiausiai Rusijai iškils radikalizmo grėsmė“, - teigė politologas.
Jis priduria, kad kova prieš modžahedus Afganistane daugeliui Uzbekistano ir Tadžikistano musulmonų sukėlė priešiškumą Sovietų Sąjungos valdžiai.
Tačiau egzistuoja ir vienas svarbus skirtumas. Tuomet, 9-ajame dešimtmetyje, Sovietų Sąjunga tiksliai žinojo, ko nori pasiekti Afganistane, ir visiems tai buvo aišku: Maskva siekė šalyje įvesti komunistinį režimą. Tačiau ko šiandien Sirijoje nori Rusija, lieka atviras klausimas.
