„Ką aš tokio blogo padariau, kad man to linkite? – juokdamasi į klausimą apie prezidento rinkimus atsakė viena įtakingiausių šalies politikių. – Rusija kol kas nepribrendo tam, kad jai vadovautų moteris. Aš neturiu tokių ambicijų. Man įdomu dirbti Sankt Peterburge. Išbūsiu šiame poste iki 2011 metų ir tai visiškai patenkins mano ambicijas“.
Tačiau netrukus V. Matvijenko prisiminė Sankt Peterburgo fenomeną – dabartinis prezidentas V. Putinas taip pat yra dirbęs šio miesto valdžioje. Apie tai jau net kuriami anekdotai, iš kurių vieną papasakojo ir gubernatorė: „– Jums skambina iš Sankt Peterburgo. – Kodėl jūs mus iš karto gąsdinate?“
Laikoma V. Putino globotine
Pernai rudenį Politinės informacijos centro vadovas Aleksejus Muchinas žurnalistams pasakojo apie iniciatyvą „Valentina Didžioji". Esą pagal šį labai aukštu lygiu svarstomą projektą Sankt Peterburgo gubernatorė būtų keliama kandidate į prezidento postą.
„V. Matvijenko lobizmu labai aktyviai užsiima jos aplinka Piteryje, - laikraščiui „Novyje izvestija" kalbėjo A. Muchinas. – Kai kuriais duomenimis, gubernatorė pati pasiūlė tokią iniciatyvą valstybės vadovui. Ji garantuoja V. Putinui, kad šis galės grįžti 2012 metais, žadėdama laikinai užimti vietą, palaikyti ir grąžinti".
Viešosios nuomonės fondo pernai surengtos apklausos duomenimis, 57 proc. Rusijos piliečių balsuotų už kandidatę moterį. Sociologams pasiūlius atsakyti į klausimą, ką iš moterų norėtų matyti šalies prezidente, dažniausiai buvo minima Sankt Peterburgo gubernatorė.
Nors V. Matvijenko – vienintelė moteris tarp Rusijos gubernatorių, populiarumu ją lenkia tik Maskvos meras Jurijus Lužkovas. Antroji vieta apklausoje atiteko Irinai Hakamadai, partijos "Mūsų pasirinkimas" lyderei (10 proc.). Iš kitų žinomų moterų dauguma apklaustųjų sugebėjo prisiminti tik Liubovę Sliską (Valstybės Dūmos pirmąją vicepirmininkę) ir Elą Pamfilovą (Žmogaus teisių komisijos prie Rusijos prezidento pirmininkę).
Populiariausia Rusijos politikė V. Matvijenko gubernatore tapo įveikusi Sankt Peterburgo vicegubernatorę Aną Markovą ir laimėjusi 2003 metų spalį vykusius rinkimus. Per antrąjį rinkimų ratą, esant labai menkam aktyvumui, ją parėmė 63,16 proc. rinkėjų. Viena iš nugalėtojos sėkmės priežasčių buvo laikomas Kremliaus palankumas jai ir V. Putino atvirai reikšta parama.
Pasikeitus gubernatorių skyrimo tvarkai, praėjusių metų pabaigoje V. Matvijenko buvo vėl patvirtinta Sankt Peterburgo vadovės pareigoms.
1949 metais Ukrainoje gimusi V. Matvijenko baigė Leningrado chemijos-farmacijos institutą ir Visuomenės mokslų akademiją, kuri tuomet veikė prie Komunistų partijos. Vėliau ji ėjo įvairias pareigas partinėse struktūrose, buvo liaudies deputatė, Sovietų Sąjungos, vėliau – Rusijos ambasadorė Maltoje, Graikijoje.
1998-2003 metais V. Matvijenko dirbo vicepremjere ir kuravo socialinius klausimus, kelis mėnesius iki tapdama gubernatore buvo prezidento atstovė Rusijos Šiaurės Vakarų regione.
Biudžetą padidino tris kartus
V. Matvijenko darbas Sankt Peterburgo gubernatorės poste vertinamas palankiai, nors esama ir visai priešingų nuomonių. Vienas didžiausių jos nuopelnų – gerokai išaugęs didmiesčio biudžetas. Gubernatorės kadencijos pradžioje jis siekė tik 73 mlrd. rublių (maždaug 7,3 mlrd. litų), šiemet – 230 mlrd. rublių (maždaug 23 mlrd. litų). Kitais metais V. Matvijenko tikisi 400 mlrd. rublių (maždaug 40 mlrd. litų biudžeto).
Susitikime su Lietuvos žurnalistais gubernatorė pasakojo, kad anksčiau Sankt Peterburgui iš federalinio biudžeto buvo skiriama tiek lėšų, kad jų užtekdavo tik būtiniausioms poreikiams. Šio miesto teritorija yra pusantro karto didesnė už Maskvos, tačiau jo biudžetas – tris kartus mažesnis nei sostinės. Gyventojų čia, oficialiais duomenimis, mažiau apie du kartus nei Maskvoje – 4,6 mln.
„Sovietų valdžia nemylėjo Sankt Peterburgo kaip šiek tiek opozicinio miesto. Kremlius nuolat pamiršdavo, kad jis yra antras pagal dydį šalyje, - kalbėjo gubernatorė. – Maskva iš federalinio biudžeto visada gaudavo daug daugiau pinigų, ten kūrėsi ir mokesčius mokėjo visos didžiosios kompanijos. Mums iš pradžių teko užlopyti iš praeities dėl nuolatinio pinigų trūkumo likusias skyles“.
Anot susitikime dalyvavusios Sankt Peterburgo vyriausybės narės Alos Manilovos, mieste daugelį metų nebuvo statomi jokie visuomenės poreikiams skirti pastatai. Pastaraisiais metais esą pradėjo kilti naujos mokyklos, baseinai, buvo įrengtas moderniausias šalyje reabilitacijos centras neįgaliesiems.
Dar vienu savo nuopelnu V. Matvijenko pavadino sparčiai didėjančias tiesiogines užsienio investicijas. Dabar jos siekia 5 mlrd. dolerių – keturis kartus daugiau, nei gubernatorės darbo pradžioje.
„Pradėjome modernizuoti infrastruktūrą, sukūrėme skaidrias ir suprantamas žaidimo taisykles, kurias įtvirtinę teisės aktai nebus atšaukiami – tai yra garantija investuotojams, naikiname korupciją, - investicijų augimo priežastis vardijo Sankt Peterburgo vadovė. – Žinoma, yra ir objektyvios prielaidos – geografinė padėtis: šalia tyvuliuoja jūra, netoli Europos Sąjungos šalys, miestas yra mokslo centras“.
V. Matvijenko pasigyrė pirmuoju koncesijos – miesto aplinkkelio statybos – projektu, kurio vertė siekia 1 mlrd. dolerių. Šiame koncesijos konkurse dalyvavo keturios tarptautinės kompanijos. Didelio dėmesio esą sulaukė ir antrasis koncesijos projektas – tunelio po Neva statyba.
Prie savo nuopelnų gubernatorė priskyrė ir itin mažą nedarbo lygį (nedirba esą tik 0,6 proc. darbingo amžiaus žmonių), didžiausios Rusijos bei vienos didžiausių pasaulio kompanijų „Gazprom“ sprendimą perkelti į Sankt Peterburgą centrinę būtinę bei sprendimą Konstitucinį Teismą įkurdinti ne Maskvoje, o antrame pagal dydį šalies mieste.