Tai, kad virš Europos pastarąsias savaites kybo radioaktyvios taršos debesis, leidžia daryti išvadą, kad incidentas galėjo įvykti kokiame nors branduoliniame objekte Rusijoje arba Kazachstane, tai galėjo nutikti paskutinę rugsėjo savaitę, informuoja Prancūzijos branduolinės saugos instituto IRSN atstovai.

Ketvirtadienį IRSN atmetė versiją, jog incidentas galėjo įvykti branduoliniame reaktoriuje, argumentuodamas, kad greičiausiai nesklandumų kilo branduolinio kuro perdirbimo objekte arba radioaktyviosios medicinos centre. IRSN pareigūnai sako, kad padidėjęs radiacijos lygis pavojaus nei žmonėms, nei aplinkai nekelia.

IRSN, Prancūzijos branduolinio prievaizdo ASN techninis padalinys, išplatintame pareiškime teigia, kad tiksliai įvardyti vietos, iš kur pasklido radiacija negali, tačiau, remiantis meteorologinėmis sąlygomis, galima daryti išvadą, kad labiausiai tikėtina vieta yra kažkur Uralo kalnuose, tarp kalnų ir Volgos upės. Tai reiškia, kad konkrečiai kalbama apie Rusiją arba galbūt Kazachstaną.

„Rusijos pareigūnai sako, kad jie apie jokį panašaus pobūdžio incidentą savo teritorijoje informacijos neturi“, – „Reuters“ sako IRSN vadovas Jeanas Marcas Peresas. Jis pridūrė, kad institutas kol kas su pareigūnais iš Kazachstano nesusisiekė.

Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos atstovė žurnalistams pareiškė kol kas komentuoti situacijos negalinti. Nepavyko susisiekti ir su pareigūnais Kazachstane ar Kazachstano ambasada Maskvoje.

J. Marco Pereso teigimu, pastarosiomis savaitėmis IRSN ir dar keli branduolinės saugos institutai Europoje užfiksavo padidėjusį rutenio izotopo Ru-106 lygį.

IRSN nustatė, kad į aplinką buvo išskirtas didelis Ru-106 kiekis – nuo 100 iki 300 terabekerelių. Jeigu tokio masto incidentas įvyktų Prancūzijoje, tektų evakuoti žmones kelių kilometrų spinduliu nuo įvykio vietos.

Greičiausiai Ru-106 į aplinką pateko branduolinio kuro perdirbimo objekte arba radioaktyvios medicinos centre. Jis gyvuoja gana trumpai, kad plačiai naudojamas branduolinėje medicinoje.

IRSN atmeta incidento branduoliniame reaktoriuje galimybę, nes tokių atveju būtų fiksuojama tarša ir kitomis medžiagomis. Ekspertai nemato, kad galėjo nukristi ruteniu varomas palydovas, tai patvirtina ir TATENA. Ekspertai sako, kad padidėjęs Ru-106 kiekis fiksuojamas daugelyje Europos valstybių, o nuo spalio 6 dienos jis ėmė stabiliai mažėti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (180)