Kaip informuoja newsru.com, organizacija kreipėsi į įgaliotą žmogaus teisių atstovę Rusijoje Ellą Pamfilovą su prašymu patikrinti kareivių skundus.
A. Pamfilova teigė jau pateikusi užklausą šiuo klausimu ir esanti pasirengusi nagrinėti situaciją.
Žmogaus teisių gynėjai taip pat kreipėsi į prokuratūrą ir Gynybos ministeriją, tačiau jokios reakcijos kol kas nesulaukė.
Ministerijoje leidiniui „Kommersant“ pareiškė, kad negavo teisėsaugininkų užklausos. Šaltinis Generaliniame štabe pabrėžė, kad „pajėgų ir padalinių pervedimas vyksta derinant su karių karinio parengimo planais“.
Na o organizacijos „Sankt Peterburgo kareivių motinos“ narių teigimu, nuo pernai gruodžio pabaigos iki šių metų sausio pradžios jos užfiksavo atliekančiųjų karinę tarnybą skundų dėl priverstinio sutarčių pasirašymo daugėjimą.
Per minėtą laikotarpį organizacija gavo 20 skundų iš Leningrado, Murmansko ir Kursko sričių.
„Kai kuriuos įkalbinėja, kai kuriems grasina, bet iš esmės skundai panašūs“, – sakė organizacijos atstovas Aleksejus Peredrukas.
Jo teigimu, kai kurie šauktiniai pasakojo, kad vadovybė jiems tiesiog pranešė, jog jie pervedami į tarnybą pagal sutartį.
A. Peredrukas paaiškino, kad praktiškai visuose skunduose teigiama, kad pasirašius sutartis kareivius siunčia į Rostovo sritį. Sutarčių reikia, nes šiaip įstatymas draudžia kažkur ilgam išsiųsti šauktinius.
„Kareivių motinų“ atstovės pasakoja, jog šauktinių skundų padaugėjo prieš dvi savaites, ir daro išvadą, jog tai veikiausiai susiję su tuo, kad juos nori išsiųsti į Ukrainą.
Organizacijos interneto svetainėje buvo išplatintas pranešimas spaudai, kuriame pabrėžiama – nėra patikimų įrodymų, kad kareiviai siunčiami į Ukrainą.
Pernai rugpjūtį Rusija rengė didelius karinius mokymus netoli Ukrainos sienos, taip pat ir Rostovo srityje. Tada žiniasklaida rašė apie desantininkų, kuriuos oficialiai išsiuntė į Rostovo srityje vykusius mokymus, laidotuves.
Valdžia stengėsi neafišuoti laidotuvių, tačiau žiniasklaida tvirtino, kad rusų kariai žuvo Donbase, kovodami separatistų pusėje.
Didelį rezonansą sukėlė kelių 18-os motorizuotos šaulių brigados karių žūtis neaiškiomis aplinkybėmis. Jie buvo atsiųsti į Rostovą prie Dono iš Čečėnijos.
Tada du aukšti Rusijos valdžios pareigūnai – Ella Poliakova ir Sergejus Krivenko pranešė, kad Donbase žuvo daugiau nei 100 Rusijos karių.
Jų pateiktais duomenimis, rugpjūčio 13 d. ukrainiečių kariai apšaudė desantininkus „Grad“ sistemomis netoli Snežno Donecko srityje. Tada pranešta, kad rusų kariai lydėjo sunkvežimių koloną, kurioje buvo, manoma, separatistams skirta amunicija.
Rugpjūčio 28 d. vadinamosios Donecko liaudies respublikos ministras pirmininkas Aleksandras Zacharčenka pareiškė, kad Donbase separatistų pusėje kovoja nuo 3 iki 4 tūkst. rusų savanorių, kurių didžioji dalis – profesionalūs kariai.
Jis pabrėžė, kad jie visi atvyko į Ukrainą, gavę atostogas Rusijoje. Tiesa, žiniasklaidoje pasirodė informacijos, kad desantininkus verčia išeiti atostogų, o paskui tariamai savo noru siunčia į Ukrainą.
Rugpjūtį žiniasklaida rašė, kad apie 200 šauktinių iš Rostovo srities vertė pasirašyti sutartis, taip pat ir grasindami atimti karinius bilietus.
Rugsėjį rašyta, kad kareivių iš Tulos motinos skundėsi, jog šauktinius verčia pasirašyti sutartis dėl galimo išsiuntimo į Ukrainą.
Oficialiai Maskva kategoriškai neigia, jog Ukrainoje yra rusų karių.