Vieni ją garbino, kiti keikė: moteris, tapusi XX a. krikščionybės šventenybe

Nobelio taikos premijos laureatė bus pakelta į altoriaus garbę jos mirties Kolkatos lūšnyne, kur visą gyvenimą rūpinosi vargšais, ligoniais ir merdėjančiais, 19-ųjų metinių išvakarėse.

„Atstumtųjų šventąja“ praminta Motina Teresė beveik keturis dešimtmečius rūpinosi neturtėliais šiame didžiuliame mieste, kuris anksčiau vadinosi Kalkuta. Į Rytų Indiją ji atvyko kaip Airijos Loreto seserų ordino misionierė dirbti mokytoja.

1910 metais Kosovo albanų šeimoje Skopjėje gimusi Motina Teresė mirė 1997-aisiais, savo darbais pelniusi šlovę visame pasaulyje ir tapusi Indijos piliete. Indija šiai nedidelio ūgio, smulkutei, bet nepaprastai ryžtingai vienuolei tapo antrąja tėvyne, o Motinai Teresei mirus šalis su ja atsisveikino, surengdama valstybines laidotuves.

Motinos Teresės kanonizacijos procesas buvo neįprastai trumpas; prie to neabejotinai prisidėjo nepaprastas šios vienuolės populiarumas bei įtakingi jos užtarėjai.

Kai Motina Teresė mirė, Katalikų Bažnyčiai dar vadovavo velionis popiežius Jonas Paulius II, jos asmeninis draugas. Jis pasirūpino, kad vienuolė būtų beatifikuota – paskelbta palaimintąja - jau 2003-iaisiais.

Dabartinis popiežius Pranciškus taip pat žavisi šia moterimi, kuri, pontifiko nuomone, įkūnija jo „neturtingosios bažnyčios neturtėliams“ viziją.

Dievo Meilės Misionierių seserų kongregacija, kurią 1950 metais įkūrė Motina Teresė, šiuo metu veikia 133 šalyse ir turi beveik 5 tūkst. narių.

Misionierės, o ne socialinės darbuotojos

Motina Teresė, dar būdama gyva, daugelio žmonių buvo garbinama kaip besiaukojanti gėrio jėga, tačiau ją įnirtingai kritikavo nemažai gerbiamų intelektualų, tarp jų ir britų rašytojas Christopheris Hitchensas bei australų rašytoja feministė Germaine Greer.

Ch. Hitchensas kaltino vienuolę, kad ji savo dogmatiškomis pažiūromis prisideda prie neturtingųjų skurdo didinimo. Savo knygoje apie Motiną Teresę „Pragaro angelas“ (Hell's Angel) rašytojas vadina ją veidmaine, kuri vargšų kančias pavertė fetišu, o pati naudojosi geriausiomis prieinamomis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Gailestingosios vienuolės kritikams taip pat kyla klausimų dėl Dievo Meilės Misionierių seserų kongregacijos finansų tvarkymo ir dėl sveikatai kenksmingų sąlygų kongregacijos slaugos namuose.

Motinos Teresės reputacija sumenko ir dėl to, kad skubi pagalba neturtingiesiems ilgainiui pradėjo rodytis esanti ne pati geriausia priemonė. Vakarų šalys pirmenybę ėmė teikti vystymo programoms, siekdamos tvariau užtikrinti geresnį gyvenimo lygį, t.y. užuot pamaitinus vargšus žuvimi, siekiama išmokyti juos žvejoti.

Vienuolė puikiai žinojo apie tokią kritiką ir ją atremdavo sakydama, kad tikėjimas Kristumi leidžia jai žinoti, jog mirštančiojo rankos laikymas yra prasminga veikla.

Kaip bebūtų, Motina Teresė niekada neneigė, kad skelbti Evangeliją – svarbiausias jos tikslas.

„Esame misionierės, ne socialinės darbuotojos“, – nekart yra sakiusi Motina Teresė.

Stebuklai

Motina Teresė nėkart neleido suabejoti jos ištikimybe katalikybės dogmoms; šią vienuolės poziciją puikiai atspindi jos garsi frazė, pasakyta 1979-aisiais – atsiimdama Nobelio taikos premiją, nėštumo nutraukimą ji pavadino „pačios motinos (daroma) žmogžudyste“.

Prognozuojama, kad į Motinos Teresės paskelbimo šventąja apeigas Romoje susirinks apie 100 tūkst. piligrimų. Į jos beatifikaciją Šv.Petro aikštėje, kur įvyko vienas paskutinių reikšmingų 2005 metais mirusio Jono Pauliaus viešų pasirodymų, buvo susirinkę beveik triskart daugiau tikinčiųjų.

Pagal Katalikų Bažnyčios kanonų teisę, kad asmuo būtų paskelbtas šventuoju, Vatikanas turi pripažinti du jam priskiriamus stebuklus: pirmojo stebuklo patvirtinimas atveria kelią beatifikacijai, o antrojo – kanonizacijai.

Pirmasis Motinos Teresės stebuklas buvo patvirtintas 2000-aisiais, remiantis bengalės Monicos Besros liudijimais, kad vienuolė 1998 metais išgydė ją nuo vėžio.

Pernai gruodį Vatikanas pripažino, kad Motina Teresė 2008 metais stebuklingai išgydė brazilą Marcilio Haddadą Andrino. Jis tvirtina, kad vieną dieną atsibudo nejausdamas skausmo, kai jo žmona savo maldoje paprašė vienuolės išvaduoti jį nuo auglių smegenyse keliamų kančių.

M.H. Andrino dalyvaus sekmadienio ceremonijoje. Tuo tarpu M. Besra naujienų agentūrai AFP sakė, kad paminės Motinos Teresės paskelbimą šventąja gimtajame Nakoro kaime.

„Visuomet laikiau ją šventąja, tarsi Dievu, – sakė ji. – Melsdavausi jai dieną ir naktį; visuomet tikėjau, kad ji man padės“.

„Sekmadienį melsiuosi ir švęsiu čia, namuose. Jos kanonizacija reiškia troškimų išsipildymą“, – sakė moteris.