Tačiau tai nebuvo pagirios. 23 m. mergina gėrė degtinę, kuri, jai nežinant, buvo sumaišyta su mirtinu metanoliu. Dėl to jai nustojo veikti inkstai ir ji apako, rašo BBC.

Hannah suprato, kad kažkas ne taip, kai nubudusi viešbučio kambaryje pamanė, kad išjungta šviesa. „Pasiūliau draugams atitraukti užuolaidas, o jie pasakė, kad jos atitrauktos. Aš nesupratau, kas darosi, – pasakoja mergina. – Pamaniau, kad jie juokauja norėdami mane priversti atsikelti ir įjungti šviesą.“

„Tada ir ėmiau panikuoti, nes supratau, kad yra šviesu, o tik aš nieko nematau.“ Hana buvo nugabenta į saloje esančią ligoninę, o po to perkelta į didesnę ligoninę žemyninėje Graikijoje.

Ji buvo sutrikusi, kliedėjo, ir manė, kad yra pagrobta. „Nesupratau, kodėl aš nieko nematau. Maniau, kad man kažkas užrišta ant akių, ant galvos. Pamenu, slapta atsiliepiau telefonu, kai skambino tėtis. Jis man liepė nesijaudinti, sakė, kad jau skrenda pas mane, bet ryšys vis trūkinėjo. Pamenu, kad slėpiau telefoną po pažastimi galvodama, kad jį iš manęs atims“, – sakė mergina.

Ligoninėje atlikti tyrimai parodė, kad Hannah apsinuodijo metanoliu. Ji išgėrė degtinės, kuri bare buvo sumaišyta su nuodinga medžiaga. Jos draugai gėrė tą patį, tačiau ilgalaikio metanolio poveikio nepajuto – jiems tik skaudėjo pilvą ir pykino.

„Greičiausiai, mafijos grupuotės gamina nuodus miškuose ir pigiai pardavinėja barams – o šie skiedžia jais degtinę“, – aiškina Hannah.

„Lankytojai galvoja, kad užsisako legalios degtinės, bet yra kitaip. Jie išpilsto metanolį į tikrų gėrimų butelius, todėl nė negalvoji, kad butelyje gali būti ne degtinė. Barai taip sutaupo gėrimų. Jie nepila normalaus kiekio – pila mažiau, nes padirbtas gėrimas stipresnis. Bet jis daug pavojingesnis.“

Po kelių savaičių Hannah grįžo namo ir turėjo priprasti prie neregės gyvenimo. Jos inkstai taip pat nebeveikė, todėl jai teko 18 mėnesių darytis dializę, kol mama galėjo paaukoti jai inkstą.

Hannah sako, kad po kurio laiko jai akyse ėmė šviesėti, ir dabar ji jau mato ne akliną tamsą, bet vaizdus lyg per labai tirštą miglą. Mergina stengiasi daug ką daryti pati.

Ji tikisi įsigyti šunį vedlį, kad galėtų būti dar savarankiškesnė.

„Anksčiau nubudusi aš neprisimindavau, kad praradau regėjimą, – pasakoja ji. – Aš atsikeldavau ir eidavau ruoštis, kol suprasdavau, kad negaliu rasti makiažo priemonių, negaliu rasti plaukus tiesinančių žnyplių. Atidarydavau vokų šešėlių dėžutę ir nesuprasdavau, kodėl viduje viskas juoda, nors turėtų būti daug skirtingų spalvų“, – pasakoja ji.

„Net norėdama pasidaryti arbatos, nesugebėdavau nieko rasti. Taip pat vis suklupdavau ant laiptų. Kartais viskas vykdavo sklandžiai visą dieną, o tada aš nukrisdavau nuo laiptų ir tai mane sugrąžindavo į skaudžią realybę“, – teigia mergina.

Nuo tų lemtingųjų atostogų praėjo treji metai, bet niekas iki šiol neprisiėmė atsakomybės už tai, kas nutiko.

Hannah mano, kad tokiuose kurortuose kaip Zantė iki šiol pardavinėjamas nesaugus alkoholis.
„Esmė tokia, kad niekas nenori prisiimti atsakomybės. Aš ir nesitikėjau, kad prisiims, bet manau, kad turėtų. Arba baras žinojo, kad pardavinėja padirbtą alkoholį, arba kažkas man įpylė padirbto alkoholio. Bet kokiu atveju, aš nieko nežinojau, nes tikrai nebūčiau gėrusi, jei būčiau žinojusi", – tikina nukentėjusioji.

„Mano mama labai jaudinasi, kai pasakau, kad einu į sporto salę – net ir dabar ji nerimauja: „Kaip tu ten nusigausi, ar matai atvažiuojančias mašinas?“

„Nematau visų atvažiuojančių automobilių, bet alternatyva visą laiką sėdėti namuose manęs nevilioja. Esu jauna, nenorėjau užsidaryti namuose, nes ilgainiui nebūčiau drįsusi iš jų išeiti. Nuo pat pradžių stengiausi ir toliau gyventi kaip anksčiau, daryti ką dariau, nes bijojau, kad jei neišdrįsiu, niekada to ir nedarysiu, nes įprasiu būti namie ir nebenorėsiu niekur išeiti“, – tikina ji.

„Aš vis dar užkliūvu už daiktų ir nukrentu, bet daugiau dėl to nebesijaudinu“, – sako Hannah.