aA
Japonijoje nepaprastoji padėtis atšaukta, naujų koronaviruso atvejų skaičiui sumažėjus kone iki dešimčių. Šį tašką šalis pasiekė, didžiąja dalimi ignoruodama bendrą kovos su krize taktiką.
Viena šalis COVID-19 jau įveikė be karantino ir masinio testavimo?
© AP / Scanpix

Gyventojų judėjimui nebuvo įvesta jokių ribojimų, verslai, nuo restoranų iki kirpyklų, visą šį laiką tęsė savo veiklą. Į pagalbą nebuvo pasitelktos aukštųjų technologijų programėlės, atsekančios žmonių judėjimą. Šalis neturi ligų kontrolės centro (Angl. Center for disease control, CDC). Ir net tada, kai daugelis šalių paskelbė „testuok, testuok, testuok“ strategiją, Japonija testus atliko vos 0,2 proc. savo gyventojų – tai vienas žemiausių rodiklių tarp išsivysčiusių šalių.

Vis dėlto kreivė suplokštėjo, mirčių užfiksuota mažiau nei tūkstantis, – akivaizdžiai mažiausiai tarp Didžiojo septyneto (G7) išsivysčiusių šalių. Tokijuje užsikrėtimų atvejų skaičius pastaruoju metu dažnai neviršija vienaženklio lygio. Ir nors smarkesnės antros infekcijos bangos galimybė vis dar egzistuoja, Japonija pirmadienį visiškai atšaukė nepaprastąją padėtį.

Pasvarstymai, kaip Japonijai pavyko įveikti iššūkius ir pažaboti viruso plitimą, nepaisant kitų šalių sėkmingai naudojamos taktikos, tampa dažna pokalbių tema šalyje. Dėl vieno dalyko vieningai sutariama: nėra jokio stebuklingo sprendimo – „sidabrinės kulkos“, kokio nors vieno lemiamo veiksnio.

„Vien tik vertinant aukų skaičių, galima būtų teigti, kad Japonija sėkmingai įveikė šį iššūkį, – sakė Mikihitas Tanaka, Vasedos universiteto profesorius, dirbantis mokslinės komunikacijos srityje, viešosios konsultacinės viruso ekspertų grupės narys. – Bet net ekspertai nežino to priežasties.“

Viename viešai platinamame sąraše minimos 43 galimos priežastys, cituojamos žiniasklaidos pranešimuose, – nuo veido kaukių dėvėjimo kultūros ir gerai žinomo žemo nutukimo lygio iki gana ankstyvo sprendimo uždaryti mokyklas. Tarp kitų įdomesnių prielaidų galima paminėti ir tai, kad japonai kalbėdami mažiau iškvepia galimai virusu infekuotų lašelių, lyginant su kalbėjimu kitomis kalbomis.

Kontaktų atsekimas

Ekspertai per pokalbį su „Bloomberg News“ žurnalistais užsiminė ir apie daugybę veiksnių, kurie galėjo turėti įtakos tokiems pasiekimams, ir nė vienas iš jų nenurodė jokio išskirtinio politikos paketo, kurio negalėtų pritaikyti kuri kita šalis.

Vis dėlto šios priemonės siūlo ilgalaikes pamokas šalims, panirusioms į pandemiją, kuri dar gali tęstis metus ar daugiau.

Pirminė masinė reakcija į augantį užsikrėtimų skaičių buvo itin svarbi. Nors centrinė vyriausybė kritikuojama dėl lėtų politinių žingsnių, ekspertai giria Japonijos kontaktų atsekėjų vaidmenį, – šie ėmėsi darbo dar sausį, kai buvo nustatytos pirmosios infekcijos. Galimybę reaguoti greitai užtikrino vienas iš Japonijos pranašumų – šalies visuomenės sveikatos centrai, kurie 2018 metais įdarbino daugiau nei pusę iš 50 000 viešajame sektoriuje dirbančių slaugytojų, turinčių patirties infekcijų atsekamumo srityje. Normaliomis aplinkybėmis šie slaugytojai daugiausia bando atsekti įprastesnes infekcijas, pavyzdžiui, gripą ir tuberkuliozę.

„Tai labai panašus modelis – ne programėlėmis paremta sistema, kaip Singapūre, – sakė Kazutas Suzukis, Hokaido universiteto valstybinės politikos profesorius, rašęs apie Japonijos atsaką į pandemiją. – Vis dėlto, jis labai padėjo.“

Nors valstybės, tokios kaip Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė, tik pradeda samdyti ir mokyti kontaktų atsekėjus, stengdamiesi iš naujo atverti savo ekonomikas, Japonija seka ligos judėjimą nuo pat tada, kai buvo nustatyta pirma grupelė atvejų. Šie vietos ekspertai susitelkė į vadinamuosius židinius iš vienos vietovės, pavyzdžiui, klubų ar ligoninių, idant pažabotų užkratą, dar prieš jam tampant nekontroliuojamu.

„Nemažai žmonių sako: mes neturime Ligų kontrolės centrų Japonijoje, – sako Yoko Tsukamoto, Hokaido sveikatos mokslų universiteto infekcijų kontrolės profesorė, paminėdama dažną nusiskundimą dėl Japonijos infekcijų valdymo. – Bet visuomenės sveikatos centras ir yra savotiškas vietos CDC.“

Degantis automobilis


Ankstyvą reakciją pakurstė ir nemalonus incidentas. Japonijos kova su virusu pirmą kartą atkreipė tarptautinį dėmesį dėl jos plačiai kritikuojamo atsako į vasarį įvykusį protrūkį „Diamond Princess“ kruiziniame laive, kai užkratu užsikrėtė šimtai žmonių. Vis dėlto patirtis, susijusi su incidentu laive, padėjo japonų ekspertams įgyti neįkainojamų duomenų apie viruso plitimo būdus pačioje krizės pradžioje ir pasiekti, kad ši svarbi žinia pasiektų visuomenės sąmonę.

Kitos šalys vis dar į virusą žvelgė kaip į kažkieno kito problemą, sakė M. Tanaka. Bet Japonijoje tarptautinis tyrimas dėl infekcijų laive ir spartus viruso išplitimas laive paskatino suvokti ir pripažinti, kad tas pats gali nutikti visoje šalyje, sakė jis: „Japonijai šis incidentas buvo tarsi degantis automobilis šalia tavo namų.“

Nors politikai sulaukė kritikos dėl nepakankamo vadovavimo, tai leido gydytojams ir medicinos ekspertams išsiveržti į priešakines linijas – paprastai tokia praktika laikoma idealiausia siekiant suvaldyti visuomenės sveikatos krizes. „Galima būtų teigti, kad Japonija rėmėsi ekspertų vadovaujama iniciatyva, priešingai nei kitos valstybės“, – sakė M. Tanaka.

Ekspertams reiktų priskirti nuopelnus ir dėl aiškia suprantama kalba siunčiamos žinutės vengti vadinamųjų „trijų C“ – „closed spaces“, „crowded spaces“ ir „close-contact“ („uždaros erdvės“, „perpildytos erdvės“ ir „artimų kontaktų“), užuot visiškai atsiribojus vieniems nuo kitų.

„Socialinis atsiribojimas gali suveikti, bet jis nelabai padeda norint tęsti įprastą socialinį gyvenimą, – sakė Hokaido universiteto profesorius K. Suzukis. – „Trys C“ yra daug praktiškesnis metodas ir labai veiksmingas, nors poveikis panašus.“

Kita atmaina


Infekcinių ligų ekspertai taip pat atkreipė dėmesį į kitus lemiamus veiksnius. Pasak Shigeru Omi, ekspertų grupės, konsultuojančios Japonijos vyriausybę, vadovo pavaduotojo ir buvusio PSO atstovybės Azijos-Ramiojo vandenyno regione vadovo, Japonijos gyventojų savimonė sveikatos srityje yra, ko gero, svarbiausias veiksnys.

Tikimybė, kad viruso atmaina, plintanti Japonijoje, gali būti kita ir mažiau pavojinga, nei ta, su kuria susiduria kitos valstybės, taip pat buvo iškelta.

Kaip gegužės pradžioje buvo skelbiama viename straipsnyje, mokslininkai iš JAV Los Alamoso nacionalinės laboratorijos ištyrė koronaviruso variantus duomenų bazėje ir nustatė vieną Europoje plintančią viruso atmainą, kuri turėjo keletą mutacijų, išskiriančių jį nuo Azijos varianto. Nors šis tyrimas nebuvo recenzuotas kitų specialistų ir sulaukė tam tikros kritikos, išvados rodo, kad būtina atlikti išsamesnį tyrimą, kuris parodytų, kaip virusas kinta.

Vis dar neatsakyta į svarbius klausimus dėl tikrojo patogeno plitimo masto. Balandį Tokijo ligoninė atliko grupės žmonių, tariamai nesergančių COVID-19, testus, ir nustatė, kad maždaug 7 proc. iš jų turėjo koronavirusą; tai rodo, kaip pavojinga pražiūrėti besimptomius ar švelnios koronaviruso infekcijos formos atvejus, galinčius tapti protrūkio šaltiniu.

Antikūnų testas, atliktas 500 sostinės gyventojų, parodė, kad protrūkis iš tikrųjų gali būti beveik 20 kartų didesnis nei rodo duomenys. Kontaktų atsekimo grandinė nutrūksta, kai infekcijų skaičiai smarkiai išauga, o per patį protrūkio piką socialinėje žiniasklaidoje plūstelėjo banga pranešimų apie žmones, neturinčių galimybių atlikti testus ar net sulaukti gydymo pasireiškus COVID-19 simptomams.

Ir dar: vis dar reikia pripažinti , kad Japonijos reakcija nebuvo jau tokia tobula. Palyginkime su Azijos regiono kaimynėmis, turinčiomis daug mažiau gyventojų; pavyzdžiui, Taivanas pranešė tik apie septynias aukas nuo viruso, tuo tarpu Vietnamas – nė vienos.

„Negalima sakyti, kad Japonijos atsakas buvo stebinantis, – sakė Norio Sugaya, Kejo universiteto Medicinos mokyklos Tokijuje vizituojantis profesorius ir Pasaulio sveikatos organizacijos komisijos, patariančios gripo pandemijų klausimais, narys. – Jeigu palyginsime su kitomis Azijos šalimis, visų jų mirštamumo nuo viruso rodiklis sudaro maždaug šimtadalį Vakarų šalių rodiklio.“

Laimėti laiko


Nors Japonija galbūt ir išvengė baisiausio scenarijaus, švelnus karantinas neapsaugojo šalies nuo ekonominio poveikio. Jos ekonomika, ir taip jaučianti spaudimą dėl spalį padidinto pardavimų mokesčio, per tris šių metų mėnesius oficialiai įžengė į recesiją. Ekonomistai perspėjo, kad antrasis ketvirtis bus blogiausias, be to, šaliai vėl gresia defliacijos šmėkla, persekiojusi ekonomiką kelis dešimtmečius. Turistų srautai balandį smuko 99,9 proc., po to, kai šalis užvėrė savo sienas, taip sustabdydama klestinčią pramonę, kuri žadėjo būti augimo varikliu dar daug metų. Kaip ir kitose valstybėse smarkiai išaugo bankrutavusių įmonių skaičius.

Net atšaukus nepaprastąją padėtį, valdžia perspėja, kad gyvenimas toli gražu dar nesugrįš į įprastas vėžes. Kai kovo pradžioje užsikrėtimų augimas sulėtėjo, visuomenė optimistiškai tikėjo, kad dugnas jau pasiektas, – tačiau netrukus vėl šoktelėjęs atvejų skaičius paskatino paskelbti nepaprastąją situaciją.

Jeigu prasidės dar pražūtingesnė antroji banga, rizikos veiksnys Japonijoje, kuri garsėja seniausia pasaulyje populiacija, išlieka aukštas. Šalis skubiai patvirtino JAV biofarmacijos įmonės „Gilead Sciences Inc.“ sukurtą preparatą „Remdesivir“ ir dabar kovoja, kad būtų suteiktas leidimas vartoti vis dar nepatvirtintą gamintojos „Fujifilm Holdings Corp.“ antivirusinį preparatą „Avigan“. Šalis raginama pasinaudoti tuo laiku, kurį ji laimėjo: kad įtvirtintų savo testavimus ir išmoktų pamokas iš savo kaimynių, išgyvenusių SŪRS ir MERS.

Pareigūnai prabilo apie fazę, kai žmonės „gyvens su virusu“, pripažįstant, kad japoniškasis metodas neturi jokių galimybių išnaikinti patogeną.

„Turime pripažinti, kad antroji banga gali būti dar smarkesnė nei pirmoji, ir jai ruoštis, – sakė Yoshihito Niki, Šiovos universiteto Medicinos mokyklos infekcinių ligų profesorius. – Jeigu kitas atvejų sprogimas bus dar galingesnis, medicinos sistema nebeatlaikys.“

Bloomberg
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(40 žmonių įvertino)
4.3000

Top naujienos

Skvernelis: nėra to lūžio, reikės svarstyti kitas priemones (65)

Lietuvoje nemažėjant naujų koronaviruso atvejų skaičiui, laikinai premjero pareigas einantis...

Rekordinis naujų atvejų skaičius: per parą užsikrėtė 2450 žmonės, mirė 17 žmonių lapkritį užsikrėtimų COVID-19 išaugo keturiskart (358)

Skelbiami nauji duomenys dėl koronaviruso Lietuvoje. Per praėjusią parą patvirtintų naujų...

Trys sunkieji kovos su COVID-19 ginklai, kurių nenaudoja Lietuva: ką kitos šalys daro kitaip (364)

Lietuvoje nauji užsikrėtimai koronavirusu kasdien skaičiuojami tūkstančiais. Nepaisant to, ne...

Kritikos periodas tęsiasi: Prezidentūra turėjo priekaištų ir Bilotaitei papildyta kandidatės komentaru (53)

Prezidentui Gitanui Nausėdai po susitikimo su kandidate į vidaus reikalų ministres Agne Bilotaite...

Seime – du klausimai, kurie nulems darbą ateityje (17)

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen prieš Seimo posėdį sakė tikinti, jog pasiūlymas...

Artėjant šventėms, įmonės ieško šimtų darbuotojų: už kiek ir kur galima įsidarbinti (100)

Nors antrojo karantino metu dalis įmonių sustabdė savo veiklas, o darbuotojus išleido į...

Lukašenka: NATO kuriama grupuotė sieks užgrobti Baltarusijos žemes (78)

Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad NATO kuriama karinė grupuotė, kuri „sieks užgrobti...

Atlyginimai skirtinguose Lietuvos miestuose: kur užmokestis didžiausias ir mažiausias (3)

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje šių metų trečią ketvirtį Sostinės...

Paaiškėjo Sirvydžio algos dydis „Pistons“ klube (5)

3 metų sutartį su Detroito „Pistons“ komanda pasirašęs 20-metis Deividas Sirvydis per...

Birutė Saulytė | D+ nariams

11 keistonomikos dėsningumų, su kuriais susiduria kiekvienas

Gatve eina senyvas benamis. Kad jis benamis galima suprasti iš jo plakato. Čia taip pat užrašytas...

|Maža didelių žinių kaina