aA
Prabėgus šešeriems metams po pastarojo bandymo atsiskirti, Škotija trokšta būti „kitų šalių pripažinta geruole“ ir planuoja nuo Londono nepriklausomą politikos kursą.
Londonas
Londonas
© AFP / Scanpix

Pastarasis Jungtinės Karalystės siekis panaikinti skyrybų su Europa susitarimą ir visiškai ignoruoti regioninės autonomijos idėją atnaujina kai kurių nerimstančių Didžiosios Britanijos tautų poreikį siekti nepriklausomybės. Tas ypač pasakytina apie Škotiją, kurioje prieš šešerius metus buvo rengtas referendumas dėl nepriklausomybės – tada visgi apsispręsta viską palikti taip, kaip yra.

Visgi tai paskatino daugelį žmonių Škotijoje – ir kitur – svarstyti apie tai, kaip ateityje galėtų atrodyti Škotijos užsienio politika, ką tai galėtų reikšti Didžiajai Britanijai, NATO ir Šiaurės Atlanto regionui. Prabėgus trims šimtmečiams po to, kai Škotija pasitraukė iš pagrindinės scenos, pradėta galvoti apie jos sugrįžimą.

Nemažai žmonių Škotijoje jau nebedėjo vilčių į ryšius su likusia Jungtine Karalyste – tą įrodė 2014-ųjų referendumas dėl nepriklausomybės, nors nedideliu skirtumu visgi buvo nuspręsta nesirinkti nepriklausomybės. Tačiau „Brexit“ epopėja viską pastūmėjo dar toliau. Pastarasis premjero Boriso Johnsono konservatorių vyriausybės žingsnis siekiant perrašyti dalį „Brexit“ susitarimo su Europos Sąjunga, dėl kurio jau buvo susiderėta, gali kelti sienos su Airija klausimą ir tapti Jungtinės Karalystės vientisumo išbandymu. Tai paskatino atnaujinti raginimus Škotijai pamėginti išsivaduoti iš Anglijos, tapti ES nare ir siekti savo pačios tikslų. Škotijos pasaulėžiūra tokiu atveju taptų žymiai artimesnė Briuseliui, o ne Londonui.

„Brexit“ pakeitė absoliučiai viską“, – teigia Stephenas Gethinsas, iki praėjusių metų buvęs Škotijos nacionalinės partijos (SNP) atstovas spaudai parlamente užsienio politikos klausimais. 2020 m. atliktos apklausos parodė, kad už nepriklausomybę pasisako tvirta, tačiau nedidelę persvarą turinti dauguma, o SNP turėtų be vargo įtikinamai laimėti kitais metais vyksiančius rinkimus.

Škotijos nepriklausomybės šalininkai
Škotijos nepriklausomybės šalininkai
© Scanpix

„Brexit” pakeitė diskusijas dėl nepriklausomybės, pakeitė tai, kaip Škotija yra suvokiama užsienyje. Dabar žmonės tą supranta, jie suvokia skirtumą tarp vienašališko Londono požiūrio ir daugiašališkumo, vyraujančio tarp Škotijos politinių partijų“, – aiškina S. Gethinsas, šiuo metu dirbantis Šv. Andriaus universitete.

Londono siekis paminti likusią Jungtinės Karalystės dalį susilaukė daugybės žmonių įniršio. „Šiuose santykiuose nebeliko pasitikėjimo – absoliučiai jokio“, – teigia Mike‘as Russellas, Škotijos konstitucijos, Europos ir užsienio reikalų sekretorius, Škotijos derybų su Jungtine Karalyste „Brexit“ klausimais vedlys. Daugiau nei ketverius metus trunkanti „Brexit“ drama pakeitė užsienio suvokimą apie Škotiją. Anksčiau ji dėl separatistinių siekių buvo vertinama neigiamai – pastarasis bandymas siekti nepriklausomybės išprovokavo atvirą visų priešiškumą: pradedant tuometiniu Jungtinių Valstijų lyderiu Baracku Obama ir baigiant Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu. Tačiau dabar Škotija laikoma norinčia įsitraukti. Neabejotinai prie padalyto suvereniteto įpratę škotai 2016-ųjų „Brexit“ referendume aktyviai balsavo už pasilikimą Europos Sąjungoje, o štai dauguma anglų balsavo už pasitraukimą.

Nepriklausoma Škotija, bent jau vertinant pagal esamą SNP viziją, būtų Europos Sąjungos ir NATO narė, ji ypač įsitrauktų į Arkties ir Šiaurės Atlanto saugumo klausimus. SNP politikai savo vizijose piešiamą būsimą suverenią valstybę lygina su Airija ir Šiaurės bei Baltijos šalimis.

Škotija stengiasi užtikrinti Europą ir Vakarus, kad nepriklausoma Škotija, kaip teigia Europos saugumo klausimų analitikė Kirsty Hughes, būtų viena iš „kitų šalių pripažintų geruolių“.

Seanas Clerkinas Edinburgo oro uoste pakabino užrašą už Škotijos nepriklausomybę
Seanas Clerkinas Edinburgo oro uoste pakabino užrašą už Škotijos nepriklausomybę
© Scanpix

Šis teiginys nėra iš piršto laužtas. SNP lyderiai, įskaitant partijos vadovę Nicolą Sturgeon, vis daugiau kalba apie Škotijos gebėjimus daug stengtis ir „konstruktyviai bendradarbiauti su partneriais visame pasaulyje“.

Tačiau kaip vis dar nesuverenios šalies, bet siekiančios netrukus tokia tapti, Škotijos laukia nemažai darbo, pastebi K. Hughes. „Škotija vis dar nemąsto strategiškai“, – aiškina analitikė, Škotijos pastangas kurti nepriklausomą užsienio politiką vadindama „paviršutiniškomis“ ar netgi nukreiptomis tik į atskirus konkrečius klausimus.

„Kai kurie Škotijos gyventojai, panašu, nesuvokia, kokia praktiška ir bekompromisė užsienio politika vyrauja Europoje“, – sako K. Hughes. Tačiau būsimoji Škotijos užsienio ir gynybos politika – jei tokia egzistuos – bus labai svarbi.

„Žvelgiant iš tarptautinio saugumo perspektyvos, Škotija išties yra labai svarbi“, – neabejoja Peteris Jacksonas, Glazgo universiteto tarptautinio saugumo ekspertas.

Škotijos nepriklausomybės šalininkai
Škotijos nepriklausomybės šalininkai
© Zuma Press / Scanpix

Tačiau ypač neramina Didžiosios Britanijos branduolinėmis raketomis ginkluotų povandeninių laivų, šiuo metu esančių ant Klaido upės krantų netoli Glazgo, likimas. Tokie škotų lyderiai kaip N. Sturgeon teigia nenorintys, kad Škotijos žemėje būtų branduolinių ginklų. Tačiau Škotija siekia būti svarbi NATO ir Šiaurės Atlanto saugumui, o šie povandeniniai laivai yra branduolinio atgrasymo priemonė.

„Visa saugumo sritis yra kupina ginčų dėl nepriklausomybės – tą vienaip ar kitaip reikia sutvarkyti“, – sako P. Jacksonas. Jis spėja, kad Jungtinė Karalystė galėtų išsinuomoti karinio jūrų laivyno bazę iš lėšų stokojančios Škotijos, kuri, įgijusi nepriklausomybę, mėgintų susikurti ekonominį pagrindą, nors toks sprendimas politine prasme ir būtų nepopuliarus. „Tam tikri laikini gynybos susitarimai su Jungtine Karalyste bus būtini“, – neabejoja tarptautinio saugumo ekspertas.

Tačiau tai nereiškia, kad nepriklausoma Škotija turėtų prisitaikyti prie Londono požiūrio visais svarbiais klausimais. Tai kelia dar daugiau klausimų šaliai, kuriai ir taip dar teks nuspręsti, kokio pobūdžio prekybos ir saugumo santykiai ją sies su Europa ir Jungtinėmis Valstijomis.

„Koks ateityje bus Škotijos vaidmuo Libijoje ar Irake? Aš įsivaizduoju, kad jis labai skirsis nuo būsimojo Jungtinės Karalystės vaidmens. Tai kels pačių įvairiausių problemų“, – aiškina P. Jacksonas.

„Škotijai tikrai yra vietos vyraujančiame Europos įsivaizdavime – tai, kaip mes regime save pasaulyje, su šiuo vaizdiniu sutampa. Kai esi tokio dydžio valstybė kaip Škotija, neįsivaizduoji savęs turinčios branduolinių raketų ar atsidūrusios Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, tačiau regi save besidalijant suverenitetu su kitomis valstybėmis – štai čia ir slypi mūsų stiprybė“, – sako S. Gethinsas.

Foreign Policy
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(111 žmonių įvertino)
4.4054

Top naujienos

Neperrinkti Seimo nariai išeina ne tuščiomis kišenėmis: išeitinės išmokos sieks iki 23,6 tūkst. eurų (456)

Netrukus kadenciją baigsiantys Seimo nariai ir jų padėjėjai tuščiomis nebus išleisti į...

„Bloomberg“: Europa nebeturi išeičių, darbotvarkėje – drastiškas žingsnis (96)

Drastiškas žingsnis, kurio dar kartą žengti nenorėtų nei vienas Europos politikas, vėl...

Lietuvos lenkų rinkimų akcija kreipėsi į Nausėdą ir Seimą: prašo naikinti rinkimų rezultatus (448)

Lietuvos lenkų rinkimų akcija -Krikščioniškų šeimų sąjunga ( LLRA-KŠS ) dėl galimų Seimo...

Dailius Dargis | D+ nariams

Po 40 metų atvertė legendinio Lietuvos kriminalisto bylą: mirčių ir mistikos grandinė

Kasmet spalio 27 – ąją Kriminalinės policijos dienos proga bent nedidelė į pensiją išėjusių...

Kova dėl Utenos nenurimsta: socdemai ruošia skundą VRK (186)

Utenos vienmandatėje apygardoje balsų perskaičiavimą organizavo komisijos pirmininkė Rolanda...

Matjošaitytė apie situaciją Utenos apygardoje: informaciją bus galima dar kartą patikrinti (2)

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė sako neturėjusi duomenų,...

„Ryto“ gynybos bejėgiškumą pripažinęs Kairys: ne taktika kalta, kad visiškai praskydome (39)

Auklėti Lietuvos krepšinio lygos (LKL) vidutiniokus ir autsaiderius – viena. Pirmosios akistatos...

5 nebrangūs namų dekoro elementai, kurie suteiks daugiau jaukumo bet kuriuo metų laiku (2)

Dalis žmonių rudenį keičia namų dekorą – pakloja naujus kilimėlius prie durų, užtiesia...

Sekso ekspertė praskleidžia moters orgazmo paslapties šydą – kas tai per jausmas? (34)

Tiksliai nupasakoti, ką orgazmo metu jaučia moteris, be proto sunku. Ar bandytumėte palaimos...

Niūriausiu mėnesiu tituluojamas lapkritis bus kitoks: ilgalaikės prognozės kitokios nei įprastai (32)

Neįprastai šiltos rudeniškos dienos tęsis ir toliau, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba...

|Maža didelių žinių kaina