aA
Turimomis žiniomis, 2017 m. Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) iš Rusijos išgabeno „vieną iš aukščiausio lygio slaptųjų šaltinių“, bijodama dėl šnipo saugumo. Regis, šis šnipas suvaidino svarbų vaidmenį formuojant JAV žvalgybos agentų požiūrį dėl Rusijos kišimosi į 2016 m. rinkimus.
Vladimiras Putinas, Jurijus Ušakovas
© Sputnik / Scanpix

Jei Rusijos žiniasklaida teisingai nustatė CŽA agento tapatybę (yra svarių priežasčių manyti, kad jai pavyko), JAV vyriausybės gebėjimas suprasti, kas vyksta Kremliuje, pasidarė labai menkas. Žinoma, tai nereiškia, kad JAV žvalgyba visiškai nieko nežino apie Rusijos sąmokslus ir intrigas.

Pirmadienį CNN pranešė, kad JAV evakavo agentą iš Rusijos 2017 m., iš dalies nerimaudama, jog prezidentas Donaldas Trumpas galėtų savo lengvabūdišku elgesiu padėti rusams nustatyti šnipo tapatybę. Remiantis „New York Times“, šis asmuo „padėjo CŽA padaryti stulbinančią išvadą apie Rusijos kišimosi į rinkimus programą, t. y. kad ją užsakė ir jai vadovavo pats prezidentas Vladimiras Putinas“.

Eksfiltravus agentą, „amerikiečių žvalgyba neteko vaizdo iš Rusijos vidaus, tebeieškodama užuominų apie Kremliaus kišimąsi į 2018 m. kadencijos vidurio rinkimus ir būsimus prezidento rinkimus kitais metais“.

Kai JAV paskelbė pranešimus apie slaptąjį agentą, gerai informuotame anoniminiame Rusijos programėlės „Telegram“ kanale „Nuožmus piarščikas“ pasirodė informacija, kad slaptasis agentas yra Kremliaus valdininkas Olegas Smolenkovas.

Antradienį ryte Rusijos dienraštyje „Kommersant“ buvo išspausdintas straipsnis, patvirtinantis, kad tai iš tiesų O. Smolenkovas. Dienraštis rėmėsi anoniminiais šaltiniais ir pakankamai įtikinamais netiesioginiais įrodymais.

2017 m. birželio 14 d. O. Smolenkovas su žmona ir trimis vaikais išvyko atostogauti į Juodkalniją ir dingo be pėdsakų. Maskvoje pradėtas tyrimas dėl žmogžudystės nedavė jokių rezultatų.

„Kommersant“ žurnalistai laikraštyje „Washington Post“ rado pranešimą, kad 2018 m. birželio mėnesį Olegas ir Antonina Smolenkovai (žmonos vardas sutampa su dingusio valdininko žmonos vardu) įsigijo namą Staforde, Virdžinijos valstijoje. Taip pat „Kommersant“ aptiko Olego Smolenkovo vardu sudarytą teisės į nekilnojamąjį turtą liudijimą.

Antradienį NBC korespondentas neva apsilankė Smolenkovų name, tačiau reportaže neminima nei jų pavardė, nei Stafordas. Tiesa, nurodoma, kad reporteriui paskambinus į duris, netrukus prilėkė padidinto pravažumo automobilis su dviem jaunais vyrais, kurie pradėjo klausinėti reporterio, koks jo apsilankymo tikslas. Vyrai prisistatė namo savininko bičiuliais.

Jei CŽA iš tiesų išgabeno O. Smolenkovą iš Rusijos, kyla logiškas klausimas: kodėl jis nepasikeitė savo vardo ar pavardės? Kita vertus, atsižvelgiant į Smolenkovų dingimo ir tariamo atsiradimo Virdžinijoje laiką bei anonimiškų „draugų“ teikiamą apsaugą, galima daryti prielaidą, kad jis ir yra šnipas.

Kai Rusijoje pirmą kartą buvo pranešta apie O. Smolenkovo dingimą, jis buvo pristatytas kaip Prezidento administracinio direktorato valdininkas.

Prezidento administracinis direktoratas yra praktiškai Kremliaus ūkio reikalų tarnyba, tvarkanti nekilnojamąjį turtą, organizuojanti oficialius vizitus ir atliekanti kitus techninius darbus. Antradienį direktoratas paneigė, jog O. Smolenkovas ten dirbo. Labiau tikėtina, kad O. Smolenkovas karjeros laiptais kilo dirbdamas Jurijui Ušakovui, vyresniajam diplomatui, kuris dabar eina V. Putino padėjėjo užsienio politikos klausimais pareigas.

O. Smolenkovas dirbo kukliu antruoju sekretoriumi Rusijos ambasadoje Vašingtone, kai J. Ušakovas buvo ambasadoriumi 1998–2008 m. Grįžęs į Maskvą, J. Ušakovas dirbo ministro pirmininko štabo viršininko pavaduotoju. 2008–2012 m. V. Putinas ėjo ministro pirmininko pareigas, laikydamasis Konstitucijoje nurodyto draudimo užimti prezidento postą daugiau nei dvi kadencijas iš eilės. Šiuo laikotarpiu prezidentu buvo Dmitrijus Medvedevas.

2010 m., kai O. Smolenkovas buvo eilinis Rusijos vyriausybės personalo darbuotojas (vienas iš daugelio J. Ušakovo patarėjų), jis gavo garbingą civilinį laipsnį, atitinkantį karinį generolo majoro arba kontradmirolo laipsnį.

Galimas dalykas, kad O. Smolenkovas paskui J. Ušakovą nusekė į Kremlių, kur diplomatas pradėjo dirbti 2012 m., kai V. Putinas vėl tapo prezidentu. 72-ejų metų amžiaus J. Ušakovas, be jokios abejonės, yra svarbus valdininkas, padedantis V. Putinui rengti oficialią užsienio politiką bei paruošiantis jį svarbiausiems susitikimams ir vizitams. Tačiau taip pat jis yra diplomatas profesionalas, neturintis jokių akivaizdžių sąsajų su žvalgyba ar atitinkamų užuominų biografijoje.

Jei V. Putinas iš tikrųjų planavo didelę žvalgybos operaciją sutrikdyti 2016 m. JAV prezidento rinkimus, greičiausiai nė vienas iš šių planų nebuvo aptartas su J. Ušakovu. Ko gero, prezidento padėjėjas apie juos visai nieko nežinojo.

2018 m. specialusis prokuroras Robertas Muelleris parengė stebėtinai detalų kaltinamąjį aktą, kuriame tam tikri Rusijos karinės žvalgybos pareigūnai kaltinami įsilaužę į JAV demokratų partijos kompiuterių tinklus ir išplatinę pavogtą informaciją. Duomenys apie Rusijos pareigūnų vardus, pavardes, rangus ir konkrečią veiklą nebūtų atsidūrę ant J. Ušakovo stalo, be to, J. Ušakovo padėjėjai, pavyzdžiui, O. Smolenkovas, nebūtų turėję paprasto būdo juos gauti įprastai eidami pareigas.

Neaišku, kaip JAV atsidūrė šie duomenys, keliantys didžiausią nuostabą iš visos Rusijos kišimosi į rinkimus tyrimo metu paaiškėjusios informacijos, tačiau tikrai ne per J. Ušakovą.

Viena vertus, vidutinio lygio tarnautojas, dirbantis V. Putino padėjėjui užsienio politikos klausimais, būtų žinojęs, jog Rusijos prezidentas buvo teigiamai nusiteikęs kandidato D. Trumpo atžvilgiu. Kita vertus, tokią nuomonę buvo galima susidaryti vien pasižiūrėjus Maskvos propagandinius kanalus.

Jei O. Smolenkovas buvo šnipas, JAV žvalgybai galėjo perduoti svarbių įžvalgų apie Rusijos užsienio politikos planavimą ir strategiją. Bet jei jis, kaip teigiama, buvo informacijos, kad V. Putinas asmeniškai surengė slaptą trukdymo kampaniją, šaltinis, ši prielaida nėra paremta labai tvirtais faktais. O. Smolenkovas Kremliuje dirbo ne tam viršininkui, kad gautų patikimos informacijos apie tokias operacijas.

V. Putinas turi priežasčių švęsti, jei „New York Times“ straipsnis apie tai, kad aukšto lygio šnipo evakuacija „apakino“ CŽA, kalbant apie pastangas išsiaiškinti Rusijos planus toliau kištis į rinkimus, ir informacija apie atskleistą šnipo tapatybę yra teisingi.

Tokiu atveju Kremliuje nėra infiltruota JAV agentų ir nebuvo net tada, kai rusai nežinojo apie vertingojo šnipo veiklą. Kita vertus, nemanau, kad ta proga bus iššautas butelis šampano. Paviešinta informacija apie Rusijos karinės žvalgybos operaciją, ko gero, padarė daugiau žalos. Iš to galima padaryti išvadą, kad JAV turi geresnių šnipų, nei užsimenama pranešimuose.

Leonidas Beršidskis yra „Bloomberg Opinion“ Europos apžvalgininkas. Jis yra Rusijos verslo dienraščio „Vedomosti“ įkūrėjas ir redaktorius bei nuomonių svetainės „Slon.ru“ steigėjas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(17 žmonių įvertino)
2.8235

Top naujienos

Trumpas kiša pagalius Zelenskiui (55)

Galbūt naujasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis manė, kad didžiausias jam teksiantis...

Medicinos banką perėmęs jaunasis Konstantinas Karosas svarsto apie pardavimą banko turtas – 339 mln. eurų (60)

Pagrindinis Medicinos banko akcininkas velionio Sauliaus Karoso sūnus Konstantinas kartu su...

Aistė susirgo vėžiu, kai laukėsi: moteris jau 15 metų kovoja su liga ir augina tris vaikus (1)

Kaunietė Aistė į asociacijos „ Kraujas “ įgyvendinamo projekto „Drąsos ambasadoriai“...

Janutienės reakcija po pralaimėtų rinkimų: mane Dievulis nuo pergalės apsaugojo (225)

Sekmadienio vakaras Rūtai Janutienei neturėjo būti džiugus. Žiemgalos rinkiminėje apygardoje ji...

Priešiškai sutiktas Barselonos eksperimentas pasiteisino: gyventojai mažiau serga ir tapo laimingesni (6)

Jei keliautojas, vaikščiodamas po Barseloną, šalutinėmis gatvelėmis užsuktų į Hostafrancs...

Kauniečiai: rekonstruotoje „Megoje“ krenta lubos?

Šeštadienį „Kas vyksta Kaune“ skaitytojai užfiksavo, kaip prekybos ir laisvalaikio centre „...

Įmonė bando sulaikyti išeinančią darbuotoją originaliu būdu (19)

Ką dėl gero darbuotojo gali padaryti įmonė? Dažnas, matyt, atsakytų, kad turėtų pasiūlyti...

Švedija svarsto bankams įvesti naują mokestį, o pinigus skirti gynybai nuo Rusijos (89)

Švedijos vyriausybė planuoja įvesti naują mokestį finansų pramonei, skirtą finansuoti...

Kuriozas Vilniuje: plakatai kvietė švęsti komunistinės Kinijos įkūrimą, valdžia apie tai nieko nežinojo (22)

Vilniaus savivaldybė žada pirmadienį pašalinti reklamas, kuriomis kviečiama švęsti...

Maskvoje čempionams neliko vietos: CSKA dvejas Eurolygos rungtynes žais Kaliningrade (23)

Maskvos CSKA klubas informavo, kad dvejas Eurolygos reguliariojo sezono rungtynes žiemą žais ne...