Premjeras Viktoras Orbanas priešinasi planams po Bendrijos nares paskirstyti 160 tūkstančių migrantų. Pagal praėjusiais metais sutartą planą, Vengrija turi priimti beveik 1300 prieglobsčio prašytojų.
Apklausos rodo, kad tie gyventojai, kurie sekmadienį ketina balsuoti, palaiko V. Orbano siūlymą nepritarti Europos Sąjungos migrantų paskirstymo planui.
Prasidėjus migrantų krizei, Vengrija tapo tranzitine valstybe, per kurią eina vadinamasis Balkanų maršrutas. Juo pabėgėliai iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių bėga į Vokietiją ir kitas turtingesnes Europos Sąjungos šalis.
V. Orbanas: vengrai nepaklus ES elitui
Referendumo dalyvių klausiama: „Ar norėtumėte, kad Europos Sąjunga turėtų teisę privaloma tvarka perkelti asmenis, kurie nėra Vengrijos piliečiai, į Vengriją net be Nacionalinės asamblėjos (parlamento) pritarimo“.
Beveik neabejojama, kad „Ne“ stovykla užtikrinai laimės, tačiau balsavimas gali pridaryti rūpesčių V. Orbanui, jeigu rinkėjų aktyvumas nesieks 50 procentų – tuomet referendumas nebūtų laikomas įvykęs.
Todėl dešiniųjų vyriausybė surengė įnirtingą raginimo kampaniją, kad aštuonių milijonų elektoratas nepritartų ES susitarimui dėl migrantų pasidalijimo tarp 28 ES šalių pagal privalomas kvotas be tų šalių parlamentų pritarimo.
Rinkimų apylinkės atsidarė 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir užsidarys 20 val., o vėliau vakare tikimasi ir rezultatų paskelbimo.
V. Orbanas šeštadienį perspėjo, kad masinė migracija yra „grėsmė saugiai Europos gyvensenai“ ir kad vengrų „pareiga“ kovoti su „Briuselio elito“ nevykusiais „liberaliais metodais“.
„Galime pasiųsti žinią kiekvienam europiečiui..., kad nuo mūsų, Europos piliečių, priklauso atvesti Europos Sąjungą į protą, bendromis pastangomis, arba leisti jai subyrėti“, – parašė jis laikraščiui „Magyar Idok“.
ES planu, kurį pasiūlė Vokietija ir parėmė dauguma ES šalių, siekiama sumažinti migracijos spaudimą Italijai ir Graikijai, kai šimtai tūkstančių žmonių, daugiausia bėgančių nuo karo Sirijoje, stengiasi patekti į turtingąsias ES šalis būtent per Italiją ir Graikiją.
Tačiau šis plano įgyvendinimas stringa, rytų ir vidurio Europos šalims karštai prieštaraujant.
Vengrija ne tik kol kas nepriėmė nė vieno pabėgėlio pagal šią schemą, bet ir prisidėjo prie Slovakijos teisinėmis priemonėmis stodama prieš ją.
Pagal ES planą Vengrija turi priimti 1294 prieglobsčio prašytojus, Slovakija – 902. Ai šalys šią prievolę atmeta ir užginčijo ją Europos Teisingumo Teisme.
ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, praėjusiais metais buvo 1,25 mln. prieglobsčio ES prašytojų, o šiemet iki rugsėjo 21 dienos – 1, 44 mln.
2015 metais prieglobsčio Vokietijoje prašėsi 441 800 asmenų, Vengrijoje – 174 425, Švedijoje – 156 110.
Referendumas Vengrijoje kelia grėsmę, kad ginčuose paskendusi Bendrija dar labiau susiskaldys ir taip jau susilpnėjusi dėl didžiausios migrantų krizės po 1945 metų ir Didžiosios Britanijos birželį priimto sprendimo trauktis iš ES.
„Jeigu dėl kiekvieno Ministrų Tarybos ir Europos Parlamento sprendimo bus organizuojami referendumai, teisinis saugumas atsidurs pavojuje“, – perspėjo liepos pabaigoje Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris.