Toks sprendimas veikiausiai išprovokuos Skopjės įtūžį, išdavusios tarptautinį arešto orderį, iš šalies pabėgus dvejus metus kalėti nuteistam N. Grujevskiui, vadovavusiam Makedonijos vyriausybei 2006–2016 metais.

Antradienį 48 metų politikas paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“, kad pabėgo nuo jam skirtos bausmės už piktnaudžiavimą valdžia, o Vengrijos premjero Viktoro Orbano biuras kitą dieną patvirtino, jog N. Grujevskis „pateikė prašymą suteikti prieglobstį“, bei pareiškė, kad jis ketina „pateikti prašymą suteikti jam pabėgėlio statusą Vengrijoje“.

„Atsižvelgiant į tai, kad jis 10 metų buvo savo šalies ministras pirmininkas, Vengrijos pareigūnai saugumo sumetimais leido ponui Grujevskiui pateikti prašymą Imigracijos ir prieglobsčio biuro būstinėje Budapešte“, – pridūrė V. Orbano biuras.

Budapeštas nesutiko atskleisti N. Grujevskio buvimo vietos ar patikslinti, kaip paso netekęs makedonas pateko į Vengriją.

„Dabar esu Budapešte, kur paprašiau vengrų valdžios suteikti man politinį prieglobstį“, – sakoma antradienį paskelbtoje N. Grujevskio feisbuko žinutėje.

Skopjė ragina Budapeštą netenkinti N. Grujevskio prašymo.

Trečiadienį dabartinis Makedonijos premjeras Zoranas Zajevas paragino Vengriją „gerbti tarptautinę praktiką, tarptautinius įstatymus“ ir nesuteikti „prieglobsčio nusikaltėliams“.

Makedonijos įstojimui į ES ir NATO nepritariantis N. Grujevskis kadaise užsiminė, kad palaiko glaudžius ryšius su V. Orbanu.

Abu jie kaltina JAV liberalių pažiūrų milijardierių George'ą Sorosą kurstant nelegalią imigraciją, nors pats G. Sorosas tokius kaltinimus atmeta.

2017-aisiais V. Orbanas viešai palaikydavo N. Grujevskį, siekusį posto savivaldybių rinkimuose, kuriuos Makedonijos dešiniosios pakraipos partija VMRO-DPMNE pralaimėjo Z. Zaevo vadovaujamiems socialdemokratams.

Budapeštas patikino, kad norėtų išsaugoti draugiškus santykius su Skopje.

„Jokiu būdu nenorėtume kištis į suverenių valstybių vidaus reikalus. Laikome buvusio Makedonijos ministro pirmininko prašymo nagrinėjimą tiktai teisiniu klausimu“, – pabrėžiama vyriausybės pranešime.

„Persekiojamas ir sulaukia grasinimų“

Tačiau V. Orbano valdančioji partija „Fidesz“ trečiadienį pareiškė, kad N. Grujevskį „persekiojo ir jam grasino kairiųjų vyriausybė, kurią akivaizdžiai remia George'as Sorosas“.

N. Grujevskio prašymo svarstymas parodys, ar Budapeštas yra linkęs laikytis griežtų prieglobsčio suteikimo taisyklių ir imtis kitų priemonių prieš migrantus, tokių kaip užtvaros pasienyje ir stovyklų įrengimas prieglobsčio prašytojams. Tokia Vengrijos vyriausybės politika sulaukė griežtos kritikos iš opozicijos ir užsienio šalių.

Nuo 2015 metų Vengrija stato gerai saugomą tvorą su vadinamosiomis „tranzito zonomis“ Serbijos pasienyje. Ten laikomi prieglobsčio prašytojai, laukiantys, kol bus peržiūrėti jų prašymai.

„Ar jie uždarys N. Grujevskį, ar Budapešte įmanoma VIP prieglobsčio prašymo procedūra?“ – paklausė Nyderlandų žaliųjų atstovė Europos Parlamente Judith Sargentini socialiniame tinkle „Twitter“.

J. Sargetini paruošta ataskaita tapo pagrindu Europos Parlamento sprendimui inicijuoti precedento neturinčią teisinę procedūrą prieš Budapeštą pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį.

J. Sargentini pasiūlytoje rezoliucijoje perspėjama, kad Vengrijos veiksmai kelia „sisteminę grėsmę“ bloko pamatinėms demokratinėms vertybėms. Joje taip pat reiškiamas susirūpinimas dėl Vengrijos teismų nepriklausomybės, korupcijos, mažumų bei pabėgėlių teisių.

Politinių analizių centro „Political Capital“ ekspertas Andrasas Raczas pareiškė, jog tai, kad Vengrija dieną vėlavo patvirtinti informaciją, rodo, kad Budapeštas veikiausiai „buvo nustebintas“ netikėto N. Grujevskio pranešimo.

„Aš nesitikiu, kad vyriausybė veiks greitai, ji bandys išmatuoti tarptautinę temperatūrą, pasverti visus už ir prieš, laikydama N. Grujevskį savo žemėje“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.