Buvęs partizanų lyderis, 1980 metais tapęs pirmuoju nepriklausomos Zimbabvės vadovu ir valdžioje šioje pietinėje Afrikos valstybėje išsilaikęs iki 2017-ųjų, kai buvo nuverstas kariškių, mirė būdamas 95 metų.
R. Mugabe valdymas vertinamas itin prieštaringai. Jis pagarsėjo kaip panafrikanizmo ideologijos šalininkas, užbaigęs baltųjų mažumos valdymą ir padėjęs užtikrinti geresnį švietimą ir sveikatos apsaugą neturtingų juodaodžių daugumai.
Tačiau vėliau R. Mugabe ėmėsi represijų ir bauginimo, kad sutriuškintų disidentus. Dėl sprendimo nusavinti baltųjų valdytus ūkius jis tapo tarptautinės bendrijos atstumtuoju
Kai 2017 metų lapkritį R. Mugabe buvo nušalintas per perversmą, jo sveikata ėmė sparčiai blogėti. Jis dažnai vykdavo į Singapūrą gydytis.
„R. Mugabe sirgo vėžiu, ir liga buvo smarkiai pažengusi. Teko nutraukti chemoterapiją, nes ji buvo nebeveiksminga“, – pirmadienį pranešė laikraštis „The Herald“.
Anot laikraščio, šią informaciją paviešino dabartinis šalies vadovas Emmersonas Mnangagwa, šeštadienį Niujorke kreipdamasis į partijos šalininkus.
„Daktarai nutraukė gydymą... dėl amžiaus ir dėl to, kad vėžys buvo išplitęs ir vaistai nebepadėjo“, – sakė E. Mnangagwa, kurį cituoja „The Herald“.
R. Mugabe sūnėnas Leo Mugabe naujienų agentūrai AFP sakė šios temos nekomentuosiąs.
Anksčiau eksprezidento šeima stengdavosi nesureikšminti jo dažnų kelionių į Singapūrą ir tvirtindavo, kad jis ten keliauja gydytis kataraktos.
2011 metais vyriausybių paslaptis viešinantis tinklapis „WikiLeaks“ paviešino diplomatinio susirašinėjimo pranešimą, kuriame buvo rašoma, kad R. Mugabe serga prostatos vėžiu. JAV ambasados Hararėje 2008-aisiais rašytame pranešime teigta, kad buvusiam prezidentui liko gyventi daugių daugiausia penkeri metai.
R. Mugabe ateinantį mėnesį turėtų būti palaidotas nacionaliniams didvyriams skirtame memoriale Zimbabvės sostinėje Hararrėje.