Vatikano spaudos tarnyba nepateikė detalių apie šias kratas, konfiskuotą medžiagą ir skundų, dėl kurių buvo imtasi šių veiksmų, pobūdį.
Trumpame pranešime spaudai sakoma, kad skundai dėl įtariamų finansinių nusikaltimų buvo gauti praeitą vasarą iš Vatikano banko ir generalinio auditoriaus biuro. Nurodoma, kad leidimą atlikti kratas suteikė Vatikano baudžiamasis tribunolas.
Manoma, kad šios kratos yra pirmosios, surengtos Valstybės sekretoriate, koordinuojančiame Šventojo Sosto veiklą, atliekančiame Vatikano vyriausybės funkcijas ir prižiūrinčiam diplomatinius santykius su daugiau kaip 180 šalių.
Jau beveik dešimtmetį Vatikanas stengiasi apvalyti savo finansinę veiklą. Šventasis Sostas įsipareigojo laikytis tarptautinių kovos su pinigų plovimu normų ir reformavo savo banką – Religinių reikalų institutą (IOR) – dešimtmečius kaltintą, kad veikė kaip „mokesčių rojus“.
Šioms pastangoms buvo itin svarbus sprendimas įkurti Finansinės informacijos valdybą (AIF), veikiančią kaip vidaus finansų priežiūros institucija ir palaikančią ryšius su kitų šalių finansinės žvalgybos agentūromis, dalydamasi informacija apie įtartinas operacijas.
Vatikanas nurodė, kad antradienį kratos buvo atliktos tiek Valstybės sekretoriate, tiek AIF biuruose.
Praeitais metais IOR buvęs prezidentas Angelo Caloia (Andželas Kaloja) stojo prieš Vatikano baudžiamąjį tribunolą dėl kaltinimų, kad kartu su savo advokatu pasisavino 57 mln. eurų, organizuojant Bažnyčios nekilnojamojo turto pardavimus. Ši byla tebenagrinėjama.
Vis dėlto Europos Tarybos vertintojai kritikavo Vatikano prokurorus už lėtai vykdomus tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą už įtartinas finansines operacijas. Pavasarį Vatikane turėtų būti atliktas Europos Tarybos komiteto „Moneyval“ vertintojų patikrinimas dėl pažangos šioje srityje.