Nors Vatikane gyvena tik 492 žmonės, apie 18 mln. maldininkų ir turistų kasmet pražingsniuoja nuostabiąja Bernini kolonada į Šv. Petro baziliką arba Siksto koplyčią Vatikano muziejuose. Taigi nusikaltimų pasitaiko, o vienas didžiausių buvo pasikėsinimas į popiežių Joną Paulių II Šv. Petro aikštėje 1981 metais.
Šiomis dienomis rimčiausi nusikaltimai - tik smulkios vagystės. Tačiau po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolių Amerikoje saugumas labai sustiprintas ir Vatikane. Dabar visi lankytojai ir svečiai privalo praeiti pro metalo detektorių, kad pakliūtų į Baziliką arba audiencijos pas popiežių.
Vatikano prokuroras Nicola Picardi, siekdamas pagerinti mažytės valstybės teisėtvarką ir tribunolų darbą, siūlo stoti į "Eurojust". Tai būtų dar vienas "svarbus žingsnis" kovojant su terorizmu tiek namuose, tiek užsienyje.
2002 metais įsteigta "Eurojust" dirba Hagoje. Šią instituciją sudaro tyrėjai ir prokurorai iš kiekvienos ES narės. Padalinio tikslas - glaudesnis šalių bendradarbiavimas.
N.Picardi taip pat mano, kad Vatikanui reikia specialaus įstatymo kovai su prekyba narkotikais. Pernai, kai Vatikano teismą pasiekė byla dėl narkotikų laikymo ir platinimo, jo knygose neatsirado įstatymo, kurį būtų galima pritaikyti. N.Picardi nenori, kad Vatikanas virstų narkotikų zona, kurioje juos galima laisvai turėti ir platinti.
Vatikano valstybė yra tarsi atskiras pasaulis, įsispraudęs į 44 hektarų plotą. Vatikanas turi ne tik savo saugumo pajėgas, tarp jų ir senovinius spalvingus kostiumus vilkinčius Šveicarijos gvardiečius, bet ir savo prekybos centrą, vaistinę, paštą. Egzistuoja ir tokie dalykai kaip Vatikano santechnikai, Vatikano telefonų knyga, Vatikano medicinos paslaugos, ugniagesiai, pinigų kalykla, vairuotojo pažymėjimas, sraigtasparnio nusileidimo aikštelė ir net traukinių stotis. Visu tuo naudojasi gyventojai, darbuotojai ir visi kiti, kaip nors susiję su Vatikanu. Be to, Vatikanas turi didžiulį diplomatinį korpusą užsienyje ir stebėtojo statusą Jungtinėse Tautose.