Pirmasis teisingas Izraelio sprendimas buvo nepagailėti lėšų pirmosioms vakcinoms. Šalies valdžia viešai neatskleidžia, kiek sumokėjo už JAV bendrovės „Pfizer“ ir partnerių iš Vokietijos „BionTech“ sukurtus skiepus. Vienas anonimu panoręs išlikti šaltinis teigia, kad ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vyriausybė už „vieną vakcinos dozę moka 30 dolerių, o tai kone dvigubai daugiau nei kitos šalys“.
„Pfizer“ išplatintame pareiškime teigiama, kad bendradarbiaudama su Izraeliu farmacijos bendrovė „taiko kainos formulę, paremtą vakcinos kiekiu ir pristatymo terminais“, tačiau daugiau detalių atskleisti nepanoro.
Be to, Izraelis farmacijos bendrovėms pasiūlė greito populiacijos vakcinavimo modelį, kuris galėtų pasitarnauti kaip šablonas, taikytinas ir kitoms šalims: stebėtinai sėkmingi nedidelės valstybės su universalia sveikatos priežiūros sistema, centralizuota pacientų duomenų baze ir technologinėmis galimybėmis užtikrinti skaitmenizuotą platinimo tinklą rezultatai.
Izraelio sveikatos ministras Yuli Edelsteinas sako, kad ekonomikos kontekste net ir didesnė suma už vakcinas yra pagrįstos ir būtinos išlaidos, kurios neabejotinai atsipirks.
„Iš esmės tiek „Pfizer“, tiek „Moderna“ bei kitoms farmacijos bendrovėms sakėme, kad, jeigu tapsime viena iš pirmųjų masinę vakcinaciją pradėjusių valstybių, minėtieji gamintojai labai greitai išvys rezultatus. Tai visiems labai naudingas rezultatas, laimi visi. Mes – maža šalis. O aš buvau tikras, kad geriau jau būsime vieni pirmųjų, kai tik bus sukurta vakcina, nes, vertinant iš komercinės perspektyvos, vėliau gamintojai į tokias mažas šalis kaip Izraelis net nesidairys“, – „Reuters“ kalbėjo Izraelio sveikatos ministras.
Žinoma, vakcinavimo kampanija neišvengė kritikos ir sunkumų.
Žmogaus teisių gynėjai pasipiktino, kad palestiniečiai Izraelio okupuotame Vakarų Krante ir Gazos ruože priversti labai ilgai laukti skiepų. 21 proc. Izraelio gyventojų sudarantys arabai iš pradžių vakciną vertino itin skeptiškai.
B. Netanyahu oponentai kaltina dešiniojo sparno „Likud“ partiją pasinaudojus vakcinavimo kampanija politiniais tikslais viliantis didesnio rinkėjų palaikymo kovo 23-ąją vyksiančiuose rinkimuose, nors iš tikrųjų dabartinė valdžia, esą, neturi jokios ilgalaikės strategijos, kaip neutralizuoti COVID-19 padarinius. Tokius kaltinimus Izraelio valdžia, savaime suprantama, neigia.
Nors Izraelis šiuo metu gyvena jau trečio karantino sąlygomis ir šaliai gresia ne tik recesija, bet ir augantis nedarbas, kol kas pavyko išvengti rimtesnių ekonomikos bėdų.
Platinimo schemos
Izraelis, kur nustatyta daugiau nei 460 tūkst. koronaviruso atvejų, daugiau nei 3500 žmonių mirė, labai iš anksto ėmė aktyviai rūpintis apsirūpinimu potencialia vakcina, o praeitą birželį tapo viena iš pirmųjų valstybių, pasiekusių susitarimą su „Moderna“.
Izraelis tapo trečiąja valstybe pasaulyje, patvirtinusia „Moderna“ vakciną, pirmadienio vakarą pranešė JAV biotechnologijų įmonė.
Izraelio sveikatos ministerija užsisakė 6 mln. „Moderna“ vakcinos dozių, skelbė įmonė.
Izraelyje vakcinacijos kampanija pradėta gruodžio 20 d., naudojant anksčiau patvirtintą „Pfizer/BioNTech“ vakciną.
Remiantis tyrimų tinklalapiu „Mūsų pasaulis skaičiais“, 9 milijonus gyventojų turintis Izraelis pagal 100 gyventojų tenkantį paskiepytų žmonių skaičių pirmauja pasaulyje, antroje vietoje yra Bahreinas ir Jungtinė Karalystė.
Sveikatos ministras Yuli Edelsteinas antradienį teigė, kad pirmoji iš dviejų koronaviruso vakcinos dozių, kurių reikia, kad būtų sukurtas imunitetas, jau suleista maždaug 1,37 mln. žmonių.
Tačiau per parą patvirtintų naujų COVID-19 atvejų skaičius, remiantis antradienį sveikatos ministerijos paskelbtais duomenimis, pirmą kartą nuo rugsėjo perkopė 8 tūkst. ribą.
„Primenu: žmogus paskiepytas laikomas praėjus savaitei nuo antrosios dozės, – tviterio paskyroje rašė Y. Edelsteinas. – Iki tol, kol sulauksime šio laikotarpio, atvejų skaičius auga ypač sparčiai. Taigi nėra kitos išeities kaip visuotinis ir skubiai skelbiamas karantinas.“
„Moderna“ pirmąsias 100 tūkst. dozių Izraeliui jau pristatė.
Lapkritį Izraelis pranešė apie panašius susitarimus su „AstraZeneca“ ir „Pfizer“, pirmoji „Pfizer“ vakcinų siunta atvyko gruodžio 9 dieną.
Izraelyje darbuotojai vakcinas iš didžiulių šaldomų dėžių perkelia į mažesnes specialiai izoliuotas nedidelės picos dydžio dėžes, leidžiančias vakcinas platinti mažesniais kiekiais ir saugiai transportuoti į atokias teritorijas.
Toks metodas, anot Izraelio valdžios atstovų, buvo palankiai sutiktas „Pfizer“.
Vakcinų platinimu užsiima SLE – „Teva Pharmaceutical Industries“ logistikos padalinys, o jos laikomos požeminėje saugykloje netoliese pagrindinio Izraelio oro uosto. Trisdešimtyje didžiulių šaldiklių, kur temperatūra siekia 70 laipsnių šalčio, telpa per 5 mln. vakcinos dozių.
SLE personalas jas pakuoja mažesniais kiekiais, po šimtą, o tada gabena į maždaug 400 vakcinavimo centrų, paaiškina SLE logistikos ir operacijų vadovas Adamas Segalis.
Tai, anot pareigūnų, leidžia vakcinavimo procesus vykdyti visoje šalyje, patogiau pasiekti ne tik didesnius centralizuotos sveikatos priežiūros centrus, bet ir mažesnes klinikas.
Universali sveikatos priežiūra
Toliau į procesą įsitraukia Universali sveikatos priežiūros sistema, įpareigojanti kiekvieno šalies gyventojo sveikatos priežiūros išlaidas padengti iš Sveikatos priežiūros organizacijos fondo ir veikianti visą šalį apimančiame skaitmeniniame tinkle.
Sveikatos priežiūros organizacijos „Clalit“ inovacijų skyriaus vadovas Ranas Baliceris teigia, kad Izraelis skaitmeninių duomenų infrastruktūrą ištobulinęs tiek, jog joje yra visi šalies gyventojai.
„Dėl šios priežasties gana paprasta tiek įsivardyti reikalingą tikslinę populiaciją, tiek ją pasiekti, nes tai užduotys, kurias sprendžiame kiekvieną dieną“, – teigia R. Baliceris, pirmininkaujantis vyriausybės suburtų ekspertų patariamajai kovos su koronavirusu tarybai.
Administruodamas apie 150 tūkst. vakcinų per dieną klinikose ir specialiosiose įstaigose, Izraelis prioritetine tvarka nuo koronaviruso skiepija vyresnius nei šešiasdešimties metų asmenis, sveikatos priežiūros sistemos darbuotojus ir gretutinėmis ligomis sergančius izraeliečius.
Haifos mieste netgi veikia mobilieji vakcinavimo postai, kur galima pasiskiepyti neišlipus iš automobilio.
„Labai laukiau, kada pagaliau atsikratysiu spaudimo ir nerimo, kuris lydi visą laiką, noriu vėl būti laisvas, noriu pagaliau liautis nerimavęs“, – žurnalistams prisipažino 76 metų Izraelio gyventoja, psichologė Tamar Shachnai.
Po vakcinavimo kampanijos pradžios praėjus savaitei ji gavo trumpąją žinutę su aiškiomis instrukcijomis iš savo šeimos gydytojo, užsiregistravo ir gavo pirmą iš dviejų vakcinos dozių.
T. Shachnai buvo paskiepyta Jeruzalės sporto arenoje įrengtame centre, kur per pusdienį paskiepijama per 500 žmonių. Dienos pabaigoje prie arenos susirenka maždaug dvidešimt jaunų žmonių, besitikinčių pasiskiepyti.
Izraelis skiepijimo centrų įkūrė ir arabų miestuose, teigia Izraelio sveikatos ministerijos kovos su koronavirusu koordinatorius Aimanas Saifas. Toks sprendimas priimtas reaguojant į kritiką, kad skiepijasi labai mažai Izraelio arabų.
Jo teigimu, kai kurie Izraelio arabai iš pradžių nežinojo, ar nori skiepytis, galbūt juos suklaidino melagienos socialinėje žiniasklaidoje, tad valdžia nusprendė aktyviai imtis kovos su klaidinga informacija dėl pašalinio skiepų poveikio kampanija.
Palestinos sveikatos pareigūnas Yasseris Boyzeh skaičiuoja, kad palestiniečiai pradės vakciną gauti vasarį per Pasaulio sveikatos organizacijos vakcinos schemą skurdžioms ir vidutinių įplaukų šalims.
Palestinos autonomija, turinti ribotą Vakarų Kranto kontrolę ir savą sveikatos priežiūros sistemą, taip pat ieško kontaktų su privačiais farmacininkais.
J. Edelsteino teigimu, Izraelis buvo suinteresuotas pasirūpinti, kad Palestinos populiacija taip pat sulauktų skiepų ir buvo atviras diskusijoms dėl papildomų vakcinų, kai tik bus patenkinti paties Izraelio poreikiai. B. Netanyahu atstovai klausimo „Reuters“ komentuoti nepanoro.