Po kelių dienų ekstremalių liūčių Vakarų Europoje žuvo mažiausiai 183 žmonės, o dešimtys buvo dingę be žinios.
Susidauždama kumščiais su gelbėtojais, lyderė veteranė, apsiavusi žygio batais, ėjo per Šuldo kaimą Reino krašto-Pfalco žemėje, viename iš dviejų labiausiai nukentėjusių regionų Vakarų Vokietijoje.
Po rugsėjo rinkimų iš politikos pasitrauksianti A. Merkel klausėsi gyventojų pasakojimų vietovėje, kur patvinusi Aro upė šlavė namus ir paliko gatvėse kalnus nuolaužų ir šiukšlių.
Ji sakė pasibaisėjusi „siurrealistiniu, baisiu“ niokojimu, kurį matė, ir pažadėjo greitą pagalbą viską atstatant.
„Tai šokiruoja – beveik galiu pasakyti, kad vokiečių kalba neturi žodžių tokiam sunaikinimui, kuris buvo sukeltas, apibūdinti“, – žurnalistams sakė A. Merkel.
Nuo trečiadienio didžiuliai potvyniai Vokietijoje pareikalavo mažiausiai 156 žmonių gyvybių, pranešė policija.
Vien Reino krašto-Pfalco žemėje policija pranešė apie 110 žuvusiųjų, palyginti su anksčiau skelbtais 98.
Belgų ir vokiečių gelbėtojai naršė po griuvėsius ieškodami aukų – dažnai dirbdami pavojingomis sąlygomis.
Smarkios liūtys taip pat talžė Šveicariją, Liuksemburgą ir Nyderlandus.
Popiežius Pranciškus išreiškė „artumą“ su nukentėjusių regionų žmonėmis.
„Tegul Viešpats sutinka mirusiuosius ir paguodžia jų artimuosius, tegul palaiko visų, padedančių tiems, kurie patyrė didelę žalą, pastangas“, – sekmadienį sakė pontifikas.
Vyriausybė žada paramą
Reino krašte-Pfalce ir gretimoje Šiaurės Reine-Vestfalijoje ėmus sekti potvynio vandenims, susirūpinimas persikėlė į pietus – Vokietijos Aukštutinės Bavarijos žemę, kur vėlyvą šeštadienį smarkios liūtys užtvindė rūsius, o iš savo krantų išsiliejo upės bei upeliai.
Vienas žmogus žuvo per potvynius Berchtesgadene, naujienų agentūrą AFP informavo šio Aukštutinės Bavarijos žemės rajono atstovė.
Tuo metu rytinėje Saksonijos žemėje valdžia pranešė apie „reikšmingą rizikos situaciją“ keliuose kaimuose netoli Čekijos sienos.
Austrų tarnybos Zalcburgo ir Tirolio regionuose rengėsi galimai stichinei nelaimei. Be kita ko, potvyniai pasiekė istorinį Haleino miesto, esančio netoli Vokietijos sienos, centrą.
„Smarkios liūtys ir audros, deja, daro didelę žalą keliose Austrijos vietose“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė kancleris Sebastianas Kurzas.
A. Merkel potvynius pavadino „tragedija“ ir pažadėjo federalinės vyriausybės paramą nukentėjusioms Vokietijos savivaldybėms.
„Mano užuojauta ir širdis – su visais tais, kas per šią katastrofą neteko savo mylimų žmonių arba kurie tebesirūpina dėl dingusių žmonių likimo“, – Vokietijos kanclerė ketvirtadienį sakė Vašingtone, kur ji susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu.
Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas pažadėjo daugiau nei 300 mln. eurų neatidėliotinos pagalbos žmonėms, netekusiems namų ir verslo, o ministrų kabinetas trečiadienį aptars daug didesnį atstatymo paketą.
Atsiprašė už juoką
Vokietijoje potvyniams nusinešus mažiausiai 156 gyvybes, klimato kaita vėl atsiduria Vokietijos rinkimų kampanijos dėmesio centre. Rugsėjo 26 numatomi Budestago rinkimai, kurie žymės A. Merkel 16 metų trukusio vadovavimo pabaigą.
Ekspertams teigiant, kad dėl klimato kaitos tokie ekstremalūs orų reiškiniai tampa labiau tikėtini, kandidatai, pretenduojantys į veteranės lyderės vietą, paragino imtis daugiau veiksmų klimato pokyčių atžvilgiu.
Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės premjeras Arminas Laschetas, A. Merkel įpėdiniu siekiantis tapti konservatyvių pažiūrų politikas, sakė kad reikia „paspartinti“ pastangas kovojant su visuotiniu atšilimu.
Tačiau A. Laschetas, vadovaujantis A. Merkel CDU partijai, šiuo metu pirmaujančiai visuomenės apklausose, šeštadienį buvo nufilmuotas juokiantis stichijos nuniokotame Erftštato mieste Šiaurės Reine-Vestfalijoje, kur potvyniai sukėlė nuošliaužą.
Filmuotoje medžiagoje A. Laschetas buvo užfiksuotas besikalbantis ir juokaujantis, tuo metu, kai prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris skaitė savo pranešimą reikšdamas užuojautą sielvartaujančioms šeimoms.
„Laschetas juokiasi, kol šalis verkia“, – parašė populiarus dienraštis „Bild“.
Kiek vėliau A. Laschetas per „Twitter“ atsiprašė už „nederamą“ momentą.
„Europa su jumis“
Tikrasis katastrofos mastas aiškėja tik dabar, vertinant apgadintus pastatus, kurių dalį teks nugriauti. Taip pat stengiamasi atkurti dujų, elektros tiekimą ir telefono ryšio paslaugas.
Kai kuriose vietovėse kariai pasitelkę šarvuotas mašinas valė gatves užkimšusias šiukšles.
Šiaurės Reine-Vestfalijoje po vandeniu atsidūrusių namų ir automobilių apieškoti buvo pasiųsti narai.
Šiaurės Reino-Vestfalijos ir Reino krašto-Pfalco žemių pareigūnai sakė, kad abiejuose regionuose dingę dešimtys žmonių.
Tačiau jie pabrėžė, kad sutrikus ryšių tinklams sunku tiksliai tai įvertinti, o realus dingusiųjų skaičius gali būti mažesnis.
Reino krašto-Pfalco žemės vidaus reikalų ministras Rogeris Lewentzas sakė, kad daugiau kaip 670 žmonių buvo sužeisti.
„Aš čia gyvenau visą savo gyvenimą, čia gimiau ir dar niekada nemačiau nieko panašaus“, – sakė Gregoras Degenas, dirbantis kepėju nuniokotame Arveilerio Nojenaro kurortiniame mieste netoli Šuldo.
Tuo metu Belgijoje žuvusiųjų skaičius pasiekė 27, o daug žmonių tebėra dingę.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir belgų premjeras Alexanderas De Croo šeštadienį drauge aplankė nuo potvynių nukentėjusias vietoves Rošfore ir Pepenstere.
„Europa su jumis, – po to tviteryje parašė U. von der Leyen. – Kartu su jumis gedime ir būsime drauge atstatant.“
Belgija antradienį paskelbė nacionaline gedulo diena.