„Kai kurie žmonės panikuoja, dar kiti sunerimę ir susierzinę. Pavyzdžiui, mano kaimynai tai vertina kaip karinę eskalaciją“, – sako netoliese šiaurrytinėje Maskvos dalyje esančio Briedžių salos nacionalinio parko, kur ir buvo dislokuota oro gynybos baterija, gyvenantis vietinis.
„Žmonės erzinasi ir pyksta dėl to, kad niekas neskelbia jokios oficialios informacijos“, – pridūrė jis.
Pastarosiomis savaitėmis Maskvos teritorijoje pastebėtos mažiausiai penkios priešraketinės sistemos. Skelbiama, kad jų matė parkuose ir ant pastatų stogų. Panašu, kad jau vienuolika mėnesių trunkantis Rusijos karas su Ukraina po truputį artėja prie sostinės.
Tarp minimų raketų – ir tai, kas panašu į „Pantsir-S1“ sistemą „žemė-oras“. Ji įkurdinta ant Rusijos gynybos ministerijos būstinės stogo vos už kelių kilometrų nuo Kremliaus. O šiaurinėje Maskvos dalyje, netoliese „Timirajevskaja“ metro stoties, pastebėta S-400 priešlėktuvinė sistema.
Šios sistemos instaliuojamos iš baimės, kad Ukraina, iš Vakarų sąjungininkų gavusi pažangios ginkluotės, gali taikytis į Maskvą, skelbia „The Moscow Times“.
Briedžių saloje darbininkai valyti teritoriją nuo medžių baterijos įkurdinimui pradėjo Naujųjų metų dieną, teigia anonimu panoręs išlikti Rusijos sostinės gyventojas.
Kita oro gynybos sistema buvo pastebėta netoliese Maskvos centre esančios „Taganskaja“ metro stoties.
„Kai pirmą kartą perskaičiau pranešimus apie oro gynybos sistemas Maskvoje, pamaniau, kad čia kažkas platina melagienas. O tada savo akimis ant gretimo pastato stogo pamačiau būtent tai, stovėjau balkone ir negalėjau patikėti“, – „The Moscow Times“ sako netoliese „Taganskaja“ stoties gyvenanti moteris.
„Kaip reikiant nustebau. Tą dieną prieš miegą šaudė fejerverkus. Buvo neramu, kelis kartus kėliausi tikrinti, ar viskas gerai. Buvo tikrai baisu“, – pridūrė moteris.
Nors vietos gyventojams karinės įrangos atsiradimas visai prie namų ir kelia nerimą, yra ir tokių, kurie ramūs, kad Ukraina tikrai nepuls. Arba sako, kad domėtis karu nebenori, nes tai kelia vien neigiamas emocijas.
„Mes gi suprantame, kad jie taikysis į Maskvos širdį ir gynybos ministeriją. Stengiamės žiūrėti savo reikalų ir tiesiog laukiame, kada čia viskas pagaliau pasibaigs“, – sako netoliese Rusijos gynybos ministerijos būstinės gyvenanti Vera.
„Labai pavargau nuolat nervintis“, – prisipažino dar viena maskviškė, panorusi išlikti anonime.
„Pantsir-S1“ sistemos, apsaugančios nuo labai įvairios ginkluotės, įskaitant iš lėktuvų leidžiamas raketas ar bombas, bei nuo žemės leidžiamas raketas, pastarosiomis savaitės taip pat perkeliamos arčiau oficialių Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino rezidencijų Novo-Ogariove prie Maskvos ir Novgorodo regione, skelbia žiniasklaida.
Kol kas jokie oficialūs asmenys oro gynybos sistemų klausimų viešai nekomentuoja, Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas kategoriškai atsisakė įvardyti, ar Rusija ruošiasi galimai atakai šalies sostinėje.
Rusijos gynybos ministerijos teigimu, savaitgalį vyko pratybos, skirtos atremti oro atakas Maskvos regione.
„Ukraina jau turi techninių galimybių pasiųsti dronų, galinčių pasiekti Maskvą. Klausimas, kodėl tų dronų pakeliui iš Ukrainos į Maskvą negali pastebėti Rusijos oro gynybos sistemos“, – „The Moscow Times“ kalbėjo karybos ekspertas Jurijus Fedorovas.
Maskvoje atsirandančios sistemos yra „signalas, kad Rusijos oro gynyba yra pajėgi ir pasiruošusi“, – pridūrė jis.
Oro gynybos baterijų dislokavimas Maskvoje prasidėjo praktiškai iš karto po dronų atakų Rusijos Saratovo ir Riazanės regionuose – už maždaug 600 kilometrų nuo fronto su Ukraina. Maža to, atsakomybę už jas prisiėmė Kyjivas.
Ekspertai sako, kad naujų priešraketinės gynybos sistemų matomumas gali būti ir propagandos bandymas parodyti Rusijos galybę, nors iš tikrųjų rezultatai kare netgi labai nuviliantys.
Remiantis Jungtinėse Valstijose veikiančiu Karo studijų institutu, vienas iš galimų tokių dislokavimų urbanistinėse, tankiai gyvenamose teritorijose tikslų yra „sugeneruoti vaizdą, esą, karas kelia grėsmę paprastiems Rusijos žmonėms“.
Naujienos apie oro gynybos sistemų pasirodymą Rusijos sostinėje karo tinklaraštininkų aktyviai platinamos „Telegram“ platformoje.
„Viena iš užduočių yra išskirtinai techninė – modernių oro gynybos sistemų, galinčių pastebėti priešo dronus, dislokavimas. Kadangi tokių dislokavimų nuslėpti nepavyks, nes tai neįmanoma, nuspręsta viską daryti viešai, nes Rusijos žmonės namuose nebesijaučia saugūs ir ramūs“, – „The Moscow Times“ paaiškino politikos ekspertas Ivanas Preobraženskis.
Visgi, panašu, kad tokie valdžios sprendimai Maskvos gyventojus kaip reikiant erzina, ypač turint omenyje plačiai žinomą faktą, kad sėkmingi tokių oro gynybos sistemų atlikti perėmimai kelia didžiulę riziką apačioje esantiems.
„Visi mes puikiai suprantame, kad raketų liekanos kris ant gretimų namų“, – konstatuoja netoliese Briedžių salos gyvenantis maskviškis.
Kiti akcentuoja, kad Rusijos valdžia nuolat kaltina Ukrainą dėl nekaltų žmonių aukų, kurių pareikalaujama, kai Ukrainos sistemos sunaikina rusų raketas.
Sausio pradžioje Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apkaltino Kyjivą, kad Ukrainos oro gynybos sistemos sugriovė daugiabutį Ukrainos Dnipro mieste ir pražudė 46 žmones.
„Lavrovas piktinosi, kad Ukraina gyvenamuosiuose rajonuose įkurdinta oro gynybos sistemas, bet dabar tas pats daroma Maskvoje. Man atrodo, kad tai absurdas“, – sako šalia „Taganskaja“ metro stoties, netoliese kurios įkurdinta tokia sistema, gyvenanti moteris.
