Berlyno sienos griūties metinių išvakarėse G. Kasparovas kalbėjo, kad niekada nepamirš 1989 m. lapkričio 9 d., kai ji griuvo, nes ketveriais metais anksčiau tą pačią dieną jis laimėjo Pasaulio šachmatų čempionatą. 

Anot G. Kasparovo, griuvusi Berlyno siena simbolizuoja Šaltojo karo pabaigą. 

Kaip rašo euobserver.com, šachmatų atsisakiusio ir opozicijai atstovaujančiu aktyvistu tapusio G. Kasparovo manymu, Europai gresia dar vienas tamsus istorijos periodas. 

„Matome, kad Rusija – tai pavojingiausios imperializmo ir nacionalizmo formos atgimimas“, - įsitikinęs G. Kasparovas, lygindamas Rusijos veiksmus Ukrainoje ir V. Putino pačioje Rusijoje vykdoma propagandą su nacistine Vokietija Antrojo pasaulinio karo išvakarėse.

„Tiesiog atkreipkite dėmesį į tai, ką Putinas kalba antivakarietiškose savo kalbose pastaruosius metus. Tai 24/7 formatu vykdomas Rusijos gyventojų smegenų plovimas (...), vien melagystės“, - paragino jis.

ES ir JAV dėl karo Ukrainoje Rusijai taikydamos ekonomines sankcijas, G. Kasparovo teigimu, daro didesnį poveikį, nei Vakarai įsivaizduoja.

Garis Kasparovas
„Iš Rusijos gabenamos dujos sudaro trečdalį ES suvartojamų dujų, tačiau Rusija parduoda Europos 80 proc. dujų ir naftos (...). Jei visa tai sustotų, dalis ES šalių narių sušaltų, tačiau Rusijos ekonomika sugriūtų. Kozirius turi Europa“, - patikino G. Kasparovas. 

Prisimindamas Europos vykdytą Hitlerio „raminimą“, kai ši užėmė Austriją 1938 m., G. Kasparovas pasakė, kad sustabdyti V. Putiną dabar būtų pigiau nei tai padaryti vėliau.

Taip pat jis pridūrė, kad daliai ES elito nerūpi Ukraina – jiems rūpi tik tai, kad verslas su Rusija grįžtų į įprastines vėžes. 

Italija ir Prancūzija abejoja dėl tolimesnio sankcijų taikymo būtinybės, mano G. Kasparovas. Na, o griežčiausius žodžius jis skyrė didžiausiems sankcijų kritikams – Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui ir Čekijos prezidentui Milošui Zemanui, kurių atstovaujamos valstybės kadaise sukilo prieš sovietinę priespaudą. 

„Jie vykdo nusikaltimą prieš savo pačių valstybių istoriją, Tai įžeidimas, skirtas tiems, kurie nuo sovietinių tankų žuvo 1956 m. ar 1968 m. lygiai taip pat, kaip šiuo metu žūsta žmonės Ukrainoje“, - sakė G. Kasparovas. 

Įprasti reikalai

Prancūzijos Liono miesto teisme spalio 17 d. Prancūzijos viešasis kaltintojas Christianas Ponsardas pateikė argumentus, kodėl derėtų perduoti disidentą iš Kazachstano Muchtarą Abliazovą Rusijai. Taip pat teisme buvo išklausytas ir Rusijos prokuroras Denisas Grunis, tačiau teismas atsisakė išklausyti grupės aktyvistų, tarp kurių buvo ir į teismo posėdį atvykęs G. Kasparovas. Nuspręsta spalio 24 d. perduoti M. Abliazovą, nes Rusija paisė teisinės sistemos nustatytos tvarkos.

Tai buvo padaryta nepaisant fakto, kad užklausą dėl ekstradicijos pateikęs teisėjas iš Rusijos Aleksejus Krivoručka yra įtrauktas į Europos Parlamento (EP) sudarytą juodąjį sąrašą dėl 2009 m. įvykdyto su korumpuota Rusijos sistema kovojusio opozicijos aktyvisto Sergejaus Magnickio nužudymo. 

Liono teismas kartu su Ch. Ponsardu šį sprendimą komentuoti atsisakė. 

Vis dėlto G. Kasparovas teigia pasižymėjęs Ch. Ponsardo spalio 17 d. išsakytas pastabas, kad Rusija yra patikima partnerė, o M. Abliazovui Rusijoje negresia nesąžiningas teismas ar kitoks netinkamas elgesys.

Paklausus G. Kasparovo, ką jis mano apie Liono Maskvai demonstruojamą palankumą, jis patikino, kad tai rodo neišmanymą ir arogantiškumą. 

Anot G. Kasparovo, Vakarų žiniasklaida ir politikai, vis dar susitinkantys su V. Putinu ir jam ištikimais valdininkais, sukūrė tikrovės neatspindintį Rusijos įvaizdį ir pateikia Rusiją kaip normalią ir demokratišką valstybę, turinčią vos kelis trūkumus, tačiau nesulyginamą su Šiaurės Korėja ar Kinija. G. Kasparovas pabrėžė, kad šis įvaizdis klaidina institucijas, įskaitant ir teismų sistemą. Be to, jis apkaltino Prancūzijos teisėjus arogantiškumu, nes, anot G. Kasparovo, jie teikia pirmenybę bendravimui su kolegomis iš Rusijos ir vengia bendrauti su pilietine visuomene. 

„Vyriausybės teikia pirmenybę bendravimui su vyriausybėmis, teisėjai – su teisėjais. Vyrauja bendras požiūris, kad, kadangi Rusija pasirašė visus techninius dokumentus, neverta išklausyti keleto asmenų pozicijų.“

G. Kasparovo manymu, M. Abliazovo byla yra pavyzdinė.

Lione įsikūrusi tarptautinė kriminalinės policijos organizacija Interpolas ir Hagoje įsikūręs šios organizacijos ES ekvivalentas Europolas taip pat bendradarbiauja su Rusija teisėsaugos klausimais. 

Aktyviai verslą su Rusija plėtoja britų, olandų, prancūzų ir JAV energetikos įmonės bei bankai, o Tarptautinio futbolo federacija (FIFA) vis dar ketina 2018 m. Rusijoje surengti Pasaulio futbolo čempionatą. 

„Vakarai abejingi V. Putino piktnaudžiavimui valdžia ir bendrai Rusijos teismų ir teisinės sistemos degradacijai. (...) Vakarai vis dar tikisi rasti kompromisus ir paaukoti pavienius asmenis dėl didelio masto susitarimų“, - samprotavo G. Kasparovas. 

V. Putino Rusija

51-erių armėnų ir žydų kilmės G. Kasparovas nemano, kad jam būtų saugu grįžti į Rusiją.
„Aš galiu sugrįžti, bet nemanau, kad jie man leistų paskui išvykti – tai gali būti bilietas į vieną pusę“, - baiminosi jis. 

Nors niekada nebuvo sulaukęs grasinimų, vis dėlto G. Kasparovas mano, kad saugumo tarnybos nėra linkusios grasinti savo aukoms – jos paprasčiausiai smogia. „Geriausiu atveju staiga tave gali apklausti ir pasodinti už grotų.“

G. Kasparovas pateikė rusų aktoriaus, kritikavusio V. Putiną, Aleksejaus Devotčenkos pavyzdį. Aktoriaus kūnas lapkričio 5 d. rastas bute Maskvoje su smurto žymėmis.

„Negaliu jums pasakyti, kad jis buvo nužudytas dėl politinių priežasčių, tačiau jei kas nors panašaus įvyksta Rusijoje, galima bent jau įtarti senus V. Putino bičiulius“, - patikino G. Kasparovas. 

„Galiu lažintis, kad bet kuriuo atveju policija niekada neišsiaiškins, kas tai padarė“, - neabejojo jis.

G. Kasparovas pabrėžė, kad įstatymų nesilaikymas apačioje – tai įstatymų nesilaikymų viršuje padarinys. 

„Užpuldamas Ukrainą Putinas parodė, kad negerbia tarptautinių sutarčių“, - kalbėjo jis. 

„Jis neturi kuo pasigirti namuose: naftos kainos žemos, rublis smunka, ekonomika sustojusi, taigi vienintelis dalykas, kurį jis gali pasiūlyti Rusijos žmonėms, - tai išorinio priešo baimė ir imperinės didybės fantazijos“, - samprotavo G. Kasparovas. 

Atsigręždamas į tuos laikus, kai G. Kasparovas buvo čempionu, jis kalbėjo, kad rusus vis dar lengva patraukti nacionalistine propaganda

„Sovietų Sąjungos griūtis buvo skausminga, tačiau skirtingai nuo Vokietijos Rusijoje nevyko liustracijos proceso, visuomenė nebuvo išvalyta nuo buvusių Komunistų partijos aparato darbuotojų ir KGB“, - kabėjo G. Kasparovas, turėdamas galvoje Rusijos saugumo tarnybą FSB, kurioje V. Putinas pradėjo savo karjerą.

„KGB vis dar išlieka svarbia jėga visuomenėje“, - įsitikinęs jis. 

„Senosios sistemos ir KGB Rusijoje įvykdyti nusikaltimai nėra pasmerkti iš esmės“, - pridūrė jis.
„Tai, kad Rusija nesumokėjo tikrosios kainos už Krymo užėmimą, sukėlė savotišką euforiją.“

Pasiutusio šuns taktika

Vladimiras Putinas
G. Kasparovas pataria ES politikos formuotojams prieš Kremlių imtis ilgalaikių priemonių. Jo teigimu, šiuo metu taikomos sankcijos kenkia V. Putinui ir visam Rusijos politiniam elitui.
„Europa privalo laikytis šio sprendimo ir toliau taikyti sankcijas. V. Putinas tikisi, kad tai – laikinos priemonės. Savo artimai aplinkai jis tvirtina, kad po šešių ar aštuonių mėnesių sankcijos bus panaikintos.“

„Svarbu nusiųsti žinutę, kad jos nebus panaikintos ir deramai paremti Ukrainą. Kūno kalba yra labai reikšminga, tačiau nematome tinkamos Vakarų kūno kalbos“, - pridūrė jis. 

Taip pat G. Kasparovas pabrėžė, kad dėl V. Putino vykdomos pasiutusio šuns taktikos ES šalys narės ir JAV atsisakė į Ukrainą įvesti savo kariuomenes. 

Laukiniai V. Putino komentarai, kad jis galėtų įsiveržti į Lenkiją, ir Rusijos naikintuvų priartėjimas prie NATO oro erdvės kelia baimę, kad įvarytas į kampą jis gali imtis konflikto eskalavimo.

„Tačiau pasiutusio šuns taktika politikoje – tai ne pasiutusio šuns elgesys gatvėje“,- mano G. Kasparovas. 

„Kuo daugiau nusileidžiame Putinui, tuo pavojingesnis jis tampa (...). Rytoj jo sustabdymo kaina bus jau didesnė, o poryt – dar didesnė“, - neabejojo G. Kasparovas.

„Egzistuoja rimtas pavojus, kad tai, ką jis daro Ukrainoje, padarys ir Estijoje. Tada ir vėl pasigirs tie patys žodžiai: „Kodėl turėtume žūti dėl šalies, kurią sunkiai rastume žemėlapyje?“. Tai taptų NATO pabaiga. 

Rusijos ambasadorius ES Vladimiras Čižovas kartą pasakė, kad G. Kasparovas yra puikus šachmatininkas, tačiau šlykštus politikas. 

„Man nereikia jo patvirtino, kad esu geras šachmatininkas, tačiau galiu pasakyti, kad Putino diktatui palankiam žmogui neegzistuoja toks dalykas kaip politikai“, - įsitikinęs G. Kasparovas. 

Paklaustas, ar mano, kad V. Putinas yra geras strategas, G. Kasparovas atsakė, kad bet kurio diktatoriaus, valdžią savo rankose išlaikiusio 15 metų, gudrybės yra vertos pripažinimo. 

Vis dėlto G. Kasparovas mano, kad prieš septynerius metus, kai V. Putinas perleido valdžią tuometiniam prezidentui Dmitrijui Medvedevui, Rusija buvo pasukusi modernizacijos ir reformų keliu. 

„Putinas galėjo pasitraukti būdamas aukštumoje“, - patikino jis. 

„Jis galėjo palikti teigiamą pėdsaką istorijoje, tačiau dabar V. Putinas lyginamas su Hitleriu. Taigi jūs man pasakykite, ar tai strateginė sėkmė ar esminis strateginis pralaimėjimas, lydimas keleto taktinių pergalių“, - pridūrė jis.