Prieš keletą mėnesių S. Šoigu jau kreipėsi šiuo klausimu į Rusijos vyriausybę, tačiau palaikymo jis negavo. Rusijos vyriausybė laikosi pozicijos, jog dabartinė Rusijos gynybos užsakymų tarnyba yra efektyvi.
S. Šoigu V. Putinui išsiuntė laišką dėl valstybinių gynybos užsakymų kontroliavimo funkcijos realizavimo. Šis dokumentas buvo išsiųstas Rusijos prezidento administracijai gegužės 15 d., rašo kommersant.ru.
Šiame laiške S. Šoigu pateikia V. Putinui vykdomosios valdžios institucijų darbo dėl valstybinių gynybos užsakymų efektyvumo analizę.
V. Putino nurodymu Rusijos generalinėje prokuratūroje taip pat sukurta tarpinstitucinė darbo grupė, skirta pažeidimų valstybinių gynybos užsakymų srityje ištyrimui.
„Rusijos Valstybinių gynybos užsakymų komitetas dubliuoja arba iš dalies dubliuoja šias funkcijas“, - mano S. Šoigu. V. Putinui adresuotame laiške jis taip pat pabrėžė, kad Pramoninės ir prekybos ministerija kontroliuoja tik pavienius ir nesąžiningus tiekėjus, tačiau jų sąrašai sudaromi Antimonopolinėje tarnyboje.
Spręsti šias problemas S. Šoigu siūlo gana radikaliais būdais. „Siekiant mažinti valstybinio biudžeto išlaidas, būtų tikslinga perleisti Valstybinių gynybos užsakymų komiteto funkcijas kitoms valstybinėms institucijoms, o komitetą kartu su teritoriniais šios institucijos padaliniais likviduoti“, - teigiama V. Putinui skirtame S. Šoigu laiške.
Jis siūlo perleisti valstybės audito rūmų lėšų paskirstymo ir valstybinių gynybos užsakymų paskirstymo kontrolę ir nesąžiningų tiekėjų registro pildymą Antimonopolinei tarybai, o pavienių tiekėjų fiksavimo bei licencijų išdavimo gynybinės pramonės įmonėms funkcijas – Pramonės ir prekybos ministerijai.
„Taip pavyks sumažinti administracines išlaidas, skirtas institucijų išlaikymui“, - savo laiške apibendrino S. Šoigu.
Tai jau ne pirmas S. Šoigu kreipimasis šia tema. „Kommersant“ turimo šaltinio vyriausybėje teigimu, panašią iniciatyvą jis buvo pateikęs 2014 m. sausio mėn. bei siuntęs panašaus turinio laišką Rusijos ministrui pirmininkui Dmitrijui Medvedevui.
„Buvo net surengtas specialus vyriausybės posėdis šiam klausimui aptarti, kuriame dalyvavo Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas“, - patikino „Kommersant“ šaltinis Rusijos vyriausybėje.
Jo pateikiama informacija, šios S. Šoigu iniciatyvos D. Rogozinas nepalaikė, nes būtent jo nurodymu 2012 m. Valstybinių gynybos užsakymų komitetas dėl valstybės gynybinių užsakymų struktūros optimizavimo tapo tiesiogiai atsakingas Rusijos vyriausybei. Taigi šių metų sausio mėn. surengto posėdžio metu sprendimai nebuvo priimti.
D. Rogozinas išsakė poziciją, jog tuo atveju, jei būtų likviduojamas Valstybinių gynybos užsakymų komitetas, kiltų klausimas dėl Rusijos ginklų, karinės ir specialiosios technikos tiekimo agentūros egzistavimo, kuri yra tiesiogiai atsakinga Rusijos Gynybos ministerijai.
Negavęs vyriausybės paramos, S. Šoigu nusprendė kreiptis tiesiai į V. Putiną.
S. Šoigu argumentus dėl netinkamo lėšų paskirstymo „Kommersant“ šaltinis Rusijos vyriausybėje buvo linkęs vadinti gana neįtikinamais.
„2013 m. šios institucijos darbui buvo skirta apie 420 mln. rublių (33,42 mln. litų), o tai, lyginant su kitoms institucijoms skiriamu finansavimu, yra labai mažai“, - patikino šaltinis.
Be to, kaip savo interviu pranešė šio komiteto vadovas Aleksandras Potapovas, per tris 2013 m. ketvirčius Valstybinių gynybos užsakymų komitetas išaiškino su neefektyvaus lėtų panaudojimu susijusius pažeidimus, kurių suma siekia 30 mlrd. rublių (2,18 mlrd. litų).
Pats A. Potapovas komentuoti situaciją atsisakė – iki šios savaitės pabaigos jis atostogauja. Kremliuje S. Šoigu laišką oficialiai komentuoti taip pat atsisakoma, tačiau „Kommersant“ turimas šaltinis prezidento administracijoje pranešė, jog V. Putinas susipažino su šio laiško turiniu dar gegužės 25 d. bei šį dokumentą patvirtino.
Rusijos vyriausybė neturi galių priimti galutinį sprendimą dėl šios institucijos likimo. Rusijos prezidentas gali įkurti ir likviduoti valstybės tarnybas.
S. Šoigu inicijuota reforma, kaip ir kitos struktūrinės vyriausybės reformos, turi būti įgyvendintos su Rusijos prezidento administracijos palaikymu. Būtent prezidento administracija V. Putino nurodymu turės rengti pasitarimus pagal kuriuos privalomąja tvarka turės dalyvauti D. Rogozinas, Finansų ministerijos, Ekonomikos ministerijos, Gynybos ministerijos bei kiti valstybės tarnautojai.
Savaime suprantama, kad prezidento administracija rengs įsako dėl Valstybinių gynybos užsakymų komiteto likvidavimo projektą. Formaliai nė viename iš įsako projekto sudarymo etapų nė vieno valstybės pareigūno pritarimo ar suderinimo nereikalaujama.
„Valstybinių gynybos užsakymų komiteto likvidavimo atveju, šios institucijos įgaliojimai iš dalies bus perduoti vyriausybės karinės pramonės komitetui, kuris įgaliojimų turės ženkliai daugiau nei komitetas“, - tęsė „Kommersant“ šaltinis vyriausybėje.
„Šio komiteto darbuotojams bus pasiūlyta pereiti dirbti į Rusijos kosmoso agentūrą, kurioje ketinama darbuotojų skaičių padidinti nuo 250 iki 450“, - pridūrė jis.
Tačiau nė vienas iš informaciją pateikusių „Kommersant“ šaltinių negalėjo įvardinti konkretaus termino, kada įvyks įgaliojimų perskirstymas valstybinių gynybos užsakymų srityje bei likviduojamas komitetas. Tačiau praktika rodo, kad gynybos sferoje šie klausimai sprendžiami gana operatyviai.