Smarkiai įsiskolinusi euro zonos narė, kurią su Rusija sieja investicijos ir turizmas, ne kartą reiškė nuogąstavimus dėl ES sankcijų Maskvai.
Tačiau bendradarbiavimo karinėje srityje sutartis, kurią trečiadienį pasirašė Kipro prezidentas Nikas Anastasiadis, nustebino Vakarus, kurių santykiai su Rusija yra įtempti dėl krizės Ukrainoje.
Po sutarties pasirašymo Maskvoje vykusioje bendroje spaudos konferencijoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pabandė išsklaidyti Vakarų nerimą.
„Mes draugaujame tarpusavyje, o ne prieš ką nors... Mūsų bendradarbiavimas niekam nekenkia“, – kalbėjo V. Putinas.
Kalbėdamas apie sutartį dėl naudojimosi uostais V. Putinas sakė, kad joje kalbama „pirmiausiai apie Rusijos laivus, dalyvaujančius tarptautinėse kovos su terorizmu, piratavimu ir kitose operacijose“.
Nikosijos vyriausybės atstovas Nikas Christodulidis interviu valstybiniam radijui Maskvoje sakė, kad Rusijos karo laivai jau daug metų užsuka į Kipro uostus.
„Tai vyksta jau kurį laiką... Dabar šis susitarimas tik oficialiau sureguliavo šiuos dalykus“, – sakė jis.
Atstovas paneigė, kad Rusija pateikė kokių nors prašymų dėl karinės bazės įkūrimo saloje arba leidimo rusų karo lėktuvams naudotis Kipro aerodromais.
„Kalbos apie leidimą bazei Kipre nebuvo. Nebuvo tokio prašymo“, - pareiškė jis.
Kipras nepriklauso NATO, tačiau Aljanso narės Britanija, Graikija ir Turkija yra dislokavusi didelį kariuomenės kontingentą saloje.
Britanija laiko maždaug 3,5 tūkst. karinio ir civilinio personalo dvejuose savo kariuomenės dislokavimo rajonuose saloje, kuriuos išsaugojo po Kipro nepriklausomybės paskelbimo 1960 metais.
Dar maždaug 10 tūkst. Graikijos karių teikia paramą Kipro graikų nacionalinei gvardijai.
Turkija, kurios kariai 1974 metais įsiveržė ir užėmė trečdalį salos teritorijos Kipro šiaurėje, atsakydami į Atėnų režisuotą vietos graikų suorganizuotą perversmą, kurio tikslas buvo suvienyti šalį su Graikija, turkiškoje Kipro dalyje yra dislokavusi maždaug 35 tūkst. karių.