Praėjusią savaitę atnaujinti koviniai veiksmai Kijevo valdžios kontroliuojamos Avdijivkos, esančios netoli nuo prorusiškų separatistų kontroliuojamos Jasynuvatos, apylinkėse. Vykdomi gyvenamųjų kvartalų apšaudymai, Avdijivkoje nutrauktas elektros energijos tiekimas ir šildymas. Dėl šių priežasčių žiemiškų orų kontekste kilo tikra humanitarinė katastrofa, pavojus gresia taikių gyventojų sveikatai ir gyvybei. Konflikto puses meta kaltinimus dėl konflikto eskalavimo viena kitai. Remiantis Rusijos versija, kurią skleidžia Kremliaus propagandos atstovai, Ukrainos kariuomenė pamėgino užimti dalį neutralios teritorijos ruožo palei skiriamąją liniją. Ukraina savo ruožtu teigia, kad ataka surengta prorusiškų separatistų.
Kaip rašo Leonidas Beršidskis savo tekste „Bloomberg“, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), stebinti Minsko susitarimų dėl ugnies nutraukimo įgyvendinimą, praneša, kad šių susitarimų sąlygos pažeidžiamos tiek Ukrainos valdžios, tiek ir separatistų. Panašu, kad politiškai toks elgesys naudingas tiek vienai, tiek ir kitai konflikto pusei.
Vadovaujantis šiam žaidimui Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori pamatyti JAV ir Europos reakciją dėl atnaujintų kovinių veiksmų. Jei reakcija bus silpna, jis mėgins išprovokuoti Ukrainos prezidentą Petro Porošenką imtis neapdairaus puolimo. Panašų planą Rusija itin sėkmingai įgyvendino 2008 m., kai Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis neatsispyrė pagundai ir pamėgino susigrąžinti Pietų Osetijos teritoriją. Rusija tokį jo poelgį išprovokavo, o vėliau žaibiškai ėmėsi atsakomojo puolimo, užimdama beveik visą Gruziją. P. Porošenka savo ruožtu vykdo žaidimą, mėgindamas atkreipti Vakarų dėmesį į Ukrainą.
Po neseniai įvykusio V. Putino ir D. Trumpo pokalbio šalių pateikiamose ataskaitose dėl jo pasitaikė neatitikimų. Pagal Rusijos versiją prezidentai aptarė pagrindinius Ukrainos krizės aspektus, o štai JAV savo ruožtu teigia, kad Ukraina pokalbio metu nebuvo visiškai minima. Tikėtina, kad V. Putinui patiko tiek tai, ką jis išgirdo, tiek ir tai, ko jis neišgirdo, todėl konfliktas imtas eskaluoti nedelsiant.
„V. Putinas rinksis vietas tai čia, tai ten, tikrindamas Vakarų ryžtingumą, - kassavaitiniame leidinyje „Novoje vremia“ rašo buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Volodymyras Ogryzka. – Maskva tikrina, ar jos veiksmai nesukels įtampos padidėjimo.“
Kažin ar būtų tinkama visa tai pavadinti didelio masto Rusijos puolimu. Skelbiamuose pranešimuose iš kovinių veiksmų vietos nėra jokios informacijos apie didelę rusų karių grupę, nors tokios pajėgos įsikišdavo į konflikto eigą visais lemiamais momentais. Kol kas Rusija apsiriboja grasinimu imtis tokio pobūdžio atsakomųjų veiksmų – būtent tokia pozicija pateikiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime. Kijevui skirtas priminimas apie panašaus pobūdžio anksčiau įvykdytų avantiūrų baigtį.
Toliau pareiškime žeriami kaltinimai P. Porošenkai, kuriuose teigiama, kad konflikto eskalavimą provokuoja būtent jis, mėgindamas įtvirtinti krizės temą tarptautinėje darbotvarkėje. Panašu, kad turimas omenyje jo itin reklamuotas vizitas į Berlyną, kuris, kaip teigta, buvo nutrauktas dėl kovinių veiksmų. Ne ką mažiau Ukraina akcentavo ir incidentą dėl karinio ukrainiečių lėktuvo, kuris neva buvo apšaudytas iš Juodojoje jūroje esančios naftos platformos, kurią Rusija iš Ukrainos atėmė po Krymo aneksijos.
laikydamasis savo strategijos jau senokai Ukrainą vaizduoja kaip pasipriešinimo V. Putinui simbolį. Tai jam padeda gauti finansinės pagalbos iš Vakarų, nepaisant lėto reformų įgyvendinimo ir niekur nedingusios korupcijos. Akivaizdu, kad, jo manymu, būtent tokia strategija padėjo jam sulaikyti Rusijos siekių Rytų Ukrainoje įgyvendinimą. Interviu vienam Berlyno leidiniui P. Porošenka pareiškė ketinantis šalyje surengti referendumą dėl stojimo į NATO, nors pats Aljansas nereiškia jokio noro Ukrainą paversti savo nare. Maža to, neseniai buvo atidėtos derybos dėl Ukrainos įtraukimo į NATO priešraketinės gynybos sistemą.
Nieko gero nežadančios naujienos iš Avdijivkos padeda P. Porošenkai siekti Vakarų paramos, kuri itin reikšminga D. Trumpui demonstruojant akivaizdų abejingumą dėl Ukrainos ateities. Dar tokios naujienos prieštarauja D. Trumpo norui panaikinti Rusijai taikomas sankcijas, nes kol nesibaigė koviniai veiksmai, šį tikslą įgyvendinti būtų itin sudėtinga. „P. Porošenka pasirengęs padaryti bet ką, kad tik sankcijos Rusijai nebūtų panaikintos“, - P. Porošenkos vizito Berlyne metu rašė kitas vokiečių leidinys, remdamasis šaltinio iš valdžios pateikiama informacija.
Vis tik tenka pripažinti, kad P. Porošenkos gambitas yra pavojingas. V. Putinas turi kur kas svarbesnį tikslą nei vien tik sankcijų panaikinimas – tai prorusiškos valdžios įtvirtinimas Kijeve. Šio tikslo pasiekti didelio masto pirminiu smūgiu neįmanoma, todėl V. Putinas susilaiko nuo tokio plano, nors jo neveiksnumas suteikė Ukrainai galimybę sustiprinti savo kariuomenę. Be gyventojų paramos (dauguma ukrainiečių mūsų dienomis nusistatę prieš Rusiją) karinė pergalė kainuos daug ir nebus ilgalaikė, o štai atsakomasis smūgis su po jo sekančiu kariuomenės išvedimu, kaip jau buvo padaryta Gruzijoje, - visai kas kita.
Jei V. Putinui pavyks išprovokuoti P. Porošenką žengti pirmą žingsnį, tuo pačiu įsitikinus, kad abejinga Amerika ir Ukrainos išvarginta Europa neįsikiš, jis gali suduoti mirtiną smūgį P. Porošenkos vyriausybei. 2008 m. kilęs karas sunaikino politinę tuometinio Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio ateitį, o neilgai trukus jo valdžią pakeitė kur kas mažesnį antirusišką nusiteikimą turinti ir kur kas labiau sukalbama valdžia.
P. Porošenka negali pasigirti dideliu populiarumu jau dabar, o Rusijos žaibo karas be ilgai trunkančios okupacijos gali pakeisti politinį balansą Ukrainoje.
V. Putinas laukia momento, kai nusivylęs P. Porošenka nueis per toli mėgindamas gauti Vakarų paramą. Jis gali sau leisti ilgą ir kantrų laukimą. Be to, papildomas aiškumas dėl Vašingtono ir Europos sostinių pozicijų jam nepakenktų. P. Porošenka tapo savo paties inicijuotos viešosios nuomonės, atmetančios bet kokio kompromiso ieškojimą su V. Putinu, įkaitu. Tokiomis aplinkybėmis jis yra priverstas eiti plonu lynu, mėgindamas išvengti katastrofos. Vis tik nėra aišku, ar itin ilgai trunkantis ir neapibrėžtas balansavimas virš bedugnės gali būti nors kiek naudingas jam ir jo vadovaujamai valstybei.