Konvojus Rostovo regione laukia, kada galės įvažiuoti į Donbasą, pranešė Rusijos televizija. „Pagalbos“ prekės, tarp kurių yra maisto produktai, geriamas vanduo ir medikamentai, buvo suvežti traukiniais ir tada perkrauti į sunkvežimius. Kada vilkstinė kirs sieną ir kokiu maršrutu važiuos, laikoma paslaptyje.

Dėl naujos „pagalbos“ siuntos Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, anot žiniasklaidos, susitarė savo susitikime antradienį Minske.

Prieš tai Rusija, nepaisydama tarptautinės kritikos, sunkvežimiais nugabeno į Rytų Ukrainą 2000 tonų „pagalbos“ prekių. Kijevas tada kaimyninę šalį apkaltino invazija, nes sunkvežimiai kirto sieną be Ukrainos žinybų leidimo.

Šeštadienį Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Anatolijus Antonovas valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti" sakė, kad Maskva nori sukurti „humanitarinį tiltą“, kuriuo galėtų gabenti pagalbos siuntas į karo niokojamą Ukrainos rytinį regioną.

Tai reiškia, kad Rusijos konvojai ketina kirsti Ukrainos sieną kaskart, kai Maskva tai suplanuos.

Politologas Laurynas Kasčiūnas DELFI anksčiau yra teigęs, kad vadinamaisiais „humanitariniais konvojais" Rusija siekia aprūpinti separatistus žiemai ir taip laipsniškai įšaldyti konfliktą.

V. Putinas prakalbo apie Rytų Ukrainos „valstybingumą“

Rusijos prezidentas V. Putinas savo ruožtu prakalbo apie separatistų kontroliuojamų regionų „valstybingumą". Jo nuomone, šis aspektas turi būti aptartas per derybas dėl konflikto rytinėje Ukrainoje sureguliavimo.

„Reikia nedelsiant pradėti turiningas derybas, ir ne techniniais klausimais, bet visuomenės politinės organizacijos ir valstybingumo pietryčių Ukrainoje klausimais, kad būtų galima besąlygiškai užtikrinti teisėtus žmonių, kurie ten gyvena, interesus“, - V. Putino interviu citavo Rusijos naujienų agentūros ir televizijos.

Interviu jis taip pat pažymėjo, kad Ukrainos pietryčiuose reikia „nedelsiant nutraukti karinius veiksmus ir pradėti infrastruktūros atstatymą.“

Rusija anksčiau tik ragino įvedant decentralizuotą federacinę sistemą suteikti didesnes teises rytiniams Ukrainos regionams, kuriuose gyvena daugiausia rusakalbiai. Dabar V. Putinas prabilo apie „valstybingumą".

Tačiau kaltę dėl krizės Ukrainoje jis suvertė Vakarams, kurie, anot jo, vasario mėnesį parėmė „perversmą“ prieš prokremlišką prezidentą Viktorą Janukovyčių.

„Jeigu kas nors mano, kad pietryčių Ukrainos miestai ir gyvenvietės tiesiu taikymu bus apšaudomi, o patys gynėjai į tai niekaip nereaguos ir tik lauks pažadėtų derybų, tai tie žmonės yra patekę į kažkokią iliuzijų nelaisvę“, - pridūrė jis.

V. Putinas neigė, kad Maskva yra pasiuntusi kautis į Ukrainą savo reguliariąsias pajėgas, bet prorusiški separatistai pripažino, jog jiems padeda „atostogaujantys“ rusų kariai.

Rusijos prezidento interviu Pirmojo kanalo programai „Voskresnojė vremia“ įrašytas penktadienį, todėl apie Europos Sąjungos pasiryžimą dar griežtinti sankcijas jame nekalbama. Tačiau jis užsiminė apie Maskvos siunčiamus „humanitarinius konvojus".

„Mes susitarėme dėl to, kad realizuosime prezidento P. Porošenkos pasiūlytą planą teikti pagalbą žmonėms Luhanske ir Donecke, kuriems jos reikia. Eisime jo pasiūlytu keliu – siųsime žmonėms būtiną produkciją ir prekes geležinkelio transportu“, – sakė V. Putinas.

Jis pažymėjo, kad tai buvo P. Porošenkos pasiūlymas ir kad jis su juo sutiko.

Rusijos remiami separatistai yra įsitvirtinę Donecko ir Luhansko miestuose ir aplink juos. Tačiau Rusijos ginkluotosios pajėgos įžengė į Ukrainą ir užėmė Novoazovsko miestą netoli Azovo jūros. Manoma, kad tokiais veiksmais Rusija siekia sukurti žemyninį koridorių į nuo Ukrainos atplėštą Krymą. Jeigu tikslas - žemyninis koridorius į Krymą, toliau tikriausiai bus užimtas Mariupolis.

Mariupolyje savanorių batalionai ir vietos gyventojai rengiasi desperatiškai miesto gynybai.

„Galime juos sulaikyti, bet ar ilgai? Neturime jėgos juos sumušti“, – sakė vienas kovotojas iš Azovo bataliono.

V. Putino atstovas teigia kitaip

Tuo tarpu V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas sekmadienį pareiškė, jog Rytų Ukrainos rajonai, kuriuose prorusiški separatistai kovoja su Ukrainos vyriausybinėmis pajėgomis, turėtų likti Ukrainos dalimi. Jis Ukrainos krizę vadino vidaus konfliktu.

Rusija neigia savo karių dalyvavimą kariniame konflikte Ukrainoje, tačiau NATO paviešino palydovines nuotraukas, kurios įrodo, jog Rusijos reguliariosios pajėgos įžengė į Ukrainą.

„Tai ne konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos, tai – Ukrainos vidaus konfliktas“, – žurnalistams sakė D. Peskovas.

Paklaustas, ar „Novorosija“, kaip ginčijamą regioną vadina separatistai, turėtų likti Ukrainos dalis, jis atsakė: „Žinoma“.

Užfiksavo „kadyrovcais“ save vadinančius čečėnus

Internete taip pat buvo paviešintas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti Donbase esantys „kadyrovcais“ save vadinantys čečėnai.

Kaip teigiama po vaizdo įrašu pateiktame aprašyme, jis darytas Donbase, rašo UNIAN.

Šiame vaizdo įraše matyti, kaip ginkluotų asmenų grupė pilna ekipiruote eina miesto gatvėmis (aprašyme teigiama, kad tai – Donbasas).

Vaizdo įraše užfiksuoti asmenys kalba į čečėnų panašia kalba su rusų kalbos intarpais.

9 rusų desantininkai išmainyti į 63 ukrainiečių karius

Devyni rusų desantininkų, kurie prieš beveik savaitę buvo sučiupti Ukrainoje, po apsikeitimo kariais grįžo namo, sekmadienį pranešė Rusijos žiniasklaida.

Anksti sekmadienį šie desantininkai buvo perduoti Rusijos pareigūnams Nechotejevkos sienos perėjoje.

Mainais Rusija grąžino 63 ukrainiečių karius, kurie trečiadienį pateko į Rusijos teritoriją traukdamiesi nuo pastarąją savaitę suintensyvėjusių kovų.

„Derybos nebuvo lengvos, bet sveikas protas paėmė viršų ir viskas baigėsi gerai“, – sakė Rusijos desantininkų vado pavaduotojas generolas majoras Aleksejus Ragozinas.

Ukraina pirmadienį paskelbė sulaikiusi rusų desantininkus, kurie, pasak Maskvos, patruliuodami ties nepažymėtu valstybinės sienos ruožu per klaidą kirto sieną. Ukraina savo ruožtu teigė, kad rusų desantininkai vykdė jiems pavestą užduotį ir į Ukrainos teritoriją įžengė ne netyčia.