„Atrodo, kad vadinamoji Šaltojo karo „nugalėtoja“ pasiryžusi pertvarkyti pasaulį sau naudinga linkme, kad galėtų tenkinti savo poreikius. Dabartinė tarptautinių santykių, tarptautinės teisės, stabdžių ir atsvarų sistema yra nenaudinga, atgyvenusi ir pasiruošusi žlugti. Šaltojo karo laikotarpis baigėsi, tačiau taika taip ir neįsigaliojo“, - itin griežtoje kalboje tikino V. Putinas.
Per konferenciją Kremliaus vadovas negailėjo kritikos strėlių JAV ir jų prezidentui. Kalbėdamas apie teroro grėsmę ir komentuodamas padėtį Sirijoje ir Irake, V. Putinas tvirtino, kad Vakarai „šauna sau į koją“, remdami ekstremistinius judėjimus.
Pabrėždamas, kad Rusija daugiau nei du dešimtmečius yra stipri valstybė, V. Putinas tikino, esą Maskva „nemaldaus“ JAV ir Europos Sąjungos (ES) panaikinti šaliai pritaikytų sankcijų dėl krizės Ukrainoje.
V. Putinas pareiškė, kad krizė Ukrainoje nėra svarbiausia Rusijos ir Vakarų santykių pablogėjimo priežastis.
Anot prezidento, tai „tarptautinių santykių pusiausvyros sutrikimo rezultatas“.
„Priežastis – ši krizė (tarptautinių santykių pablogėjimo – red. past.), tačiau ji ne pagrindinė. Pati Ukrainos krizė – tarptautinių santykių pusiausvyros sutrikimo rezultatas“, - pareiškė Rusijos prezidentas.
Kalbėdamas apie šiandieninę tarptautinę situaciją, V. Putinas papasakojo anekdotą apie pesimistą ir optimistą, „Yra toks anekdotas: apie pesimistą ir optimistą. Pesimistas gurkšteli konjako, susiraukia ir pareiškia: „Dvokia blakėmis“. O optimistas ant sienos ieško tų blakių, vieną suspaudžia, pauosto ir sako: „Kvepia konjaku“, – teigia V. Putinas.
„Jau geriau būčiau pesimistas, kuris geria konjaką, o ne optimistu, kuris uosto blakes“, - pažymėjo Rusijos prezidentas.
V. Putinas mano, kad šiuo metu vyksta „pasaulio tvarkos pokytis“ ir primena, kad tokie procesai dažniausiai neatsiejami nuo rimtų konfliktų.
„Analizuodami šiandieninę situaciją, neturėtumėme pamiršti istorijos pamokų: pirmiausia pasaulio tvarkos pokytis – o būtent tokios svarbos procesus matome šiandien – įprastai neatsiejamas jeigu ne nuo pasaulinio karo, globalaus konflikto, tai bent jau nuo intensyvių vietinės reikšmės neramumų“, – pareiškė Rusijos prezidentas.
„Pasaulyje susikaupė daug prieštaravimų ir nuoskaudų. Atvirai paklauskime vieni kitų: ar turime reikiamą apsauginį tinklą? Deja, garantijų, tikėjimo, kad egzistuojanti pasaulinio ir regioninio saugumo sistema gali mus apsaugoti nuo sukrėtimų, nėra. Ši sistema – labai susilpnėjusi, išardyta ir deformuota“, – konstatuoja Rusijos lyderis.
Prisipažino padėjęs V. Janukovyčiui pabėgti iš Ukrainos
Per tarptautinę Valdajaus diskusijų klubo konferenciją Sočyje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prisipažino padėjęs buvusiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui per neramumus Kijeve pabėgti iš šalies, skelbia BBC.
V. Janukovyčius iš Ukrainos buvo priverstas bėgti šių metų vasario pabaigoje, kai prieš jo valdymą Kijeve kilę protestai pasiekė kruviną kulminaciją. Valdžią perėmus laikinajam prezidentui Oleksandrui Turčynovui ir premjerui Arsenijui Jaceniukui, Ukrainos pietryčiuose prasidėjo separatistiniai neramumai, o po kovo 16 dieną surengto Krymo „referendumo“ pusiasalį aneksavo Rusija.
Kalbėdamas per konferenciją penktadienį V. Putinas teigė, kad V. Janukovyčius iš posto buvo nuverstas jėga ir pridūrė padėjęs prezidentui palikti šalį.
„Atvirai pasakysiu, kad V. Janukovyčius paprašė būti išvežtas į Rusiją. Tą mes ir padarėme“, – teigė Kremliaus vadovas.
V. Putinas kritikavo provakarietišką Kijevo vyriausybę naudojant jėgą prieš separatistus, užuot vedant su jais derybas. Kritikos prezidentas negailėjo ir JAV, kurias jis kaltino sukėlus destabilizaciją pasaulyje. Jis taip pat atmėtė kaltinimus, esą Maskva nori atkurti Sovietų Sąjungą.
„Tvirtinimai, kad Rusija bando atkurti imperiją ir kėsinasi į kaimyninių šalių suverenumą yra nepagrįsti“, – akcentavo V. Putinas.
Mano, kad Europa vis tiek pirks dujas
BNS praneša, kad V. Putinas penktadienį pareiškė nemanąs, kad Europos šalys liausis pirkusios gamtines dujas iš Rusijos, nes tiesiog nėra realios alternatyvos.
„Jeigu, tarkime, nutrauktume visiškai mūsų energijos išteklių tiekimą į ES šalis, ar norime mes to? Žinoma, ne. Kam mums tai daryti, kai turime tvarkingą klientą, kuris moka. Bet galima įsivaizduoti, kad tai įvyks mūsų partnerių Europoje valia? Aš sunkiai tai įsivaizduoju“, – kalbėjo V. Putinas susitikęs su tarptautinio diskusijų klubo „Valdai“ dalyviais Sočyje.
Europos Sąjunga, paskelbusi sankcijas Rusijai dėl krizės Ukrainoje, nerimauja, kad gamtinių dujų tiekimas iš Rusijos per Ukrainą gali nutrūkti šią žiemą, ir nori diversifikuoti dujų tiekimą.
V. Putino nuomone, nutrūkus dujų srautui iš Rusijos, alternatyva būtų Artimieji Rytai „su nemažesnėmis krizėmis, negu čia ir dabar, o galbūt, žymiai aštresnėmis – su nelaiminguoju ISIL (islamo džihadistais), ir dievai žino su kuo“.
„Tarkime, nafta ir skalūnų dujos iš JAV. Galima? Na, turbūt, kažkiek galima, bet kiek tai kainuos? Jeigu europiečiai imsis šito, tai bus tiesus kelias į savo konkurencingumo mažinimą, nes tai bus brangiau, negu mūsų vamzdinės dujos arba nafta mūsų vamzdynais arba trumpu pristatymo atstumu ir logistika iš Rusijos telkinių“, – kalbėjo V.Putinas.
„Taip būtų tiesiog užmuštas savo konkurencingumas. Aš net nežinau, kokia reikia būti kolonija Europoje tam, kad šito reikėtų imtis. Manau, kad sveikas protas laimės ir šito nebus“, – pareiškė Rusijos prezidentas.
Kaltina nenoru užbaigti konfliktą
Rusijos prezidentas kritikavo provakarietišką vyriausybę, Kijeve jėgos naudojimu prieš maištaujančius regionus Rytų Ukrainoje, vietoje derybų su ten gyvenančiais rusakalbiais kaip užbaigti neramumus.
„Nematome mūsų partnerių Kijeve noro... išspręsti santykių su Ukrainos pietryčiais problemą taikiu politiniu procesu, derybomis“, – sakė V. Putinas per susitikimą su diskusijų klubo „Valdai“ nariais.
„Visad matome vieną ir tą patį (dalyką) skirtingais pasireiškimais – nuslopinti jėga“, – sakė jis.
„Mes už visišką Minsko susitarimų įgyvendinimą iš abiejų pusių“, – pareiškė V. Putinas.
Nesutinka su teze „yra Putinas – yra Rusija, nėra Putino – nėra Rusijos“
Rusijos prezidentas penktadienį pareiškė nesutinkantis su teze „Putinas – tai Rusija, Rusija – tai Putinas“, tačiau sakė negalintis savęs įsivaizduoti ne Rusijoje.
„Tai, žinoma, visiškai neteisinga tezė. Bet tai, kad man Rusija – tai visas mano gyvenimas, visiškai akivaizdus faktas. Nė vienai sekundei negaliu savęs įsivaizduoti ne Rusijoje“, – sakė V. Putinas per susitikimą su tarptautinio diskusijų klubo „Valdai“ nariais.
Taip jis atsakė vienam klubo nariui, pacitavusiam anksčiau per klubo posėdį Rusijos prezidento administracijos vadovo pirmojo pavaduotojo Viačeslavo Volodino pasakytą tezę „yra Putinas – yra Rusija, nėra Putino – nėra Rusijos“.
V. Putinas įžvelgė šios tezės panašumą į Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV aforizmą, pavadino ją neteisinga ir prisiminė savo šaknis viename kaime 120 km nuo Maskvos.
„Žinote, aš jau apie tai kalbėjau, archyvuose atkapstė mano giminaičių genealogiją. Netoli nuo Maskvos, už 120 km tas kaimas, kur mano giminaičiai gyveno nuo XVII amžiaus. Ir visus tuos šimtmečius (jie) vaikščiojo į vieną ir tą pačią cerkvę. Ir aš jaučiu savo ryšį su Rusijos žeme, su rusų liaudimi, ir gyventi ne Rusijoje niekada negalėčiau“, – sakė V. Putinas.
„Tačiau Rusija, žinoma, apsieis be tokių, kaip aš. Rusijoje daug žmonių, bet jeigu jau atsidūriau ten, kur esu šiandien, laikau savo pareiga padaryti viską dėl jos gerovės, vystymosi ir dėl jos interesų gynimo“, – kalbėjo Rusijos lyderis.
Kaltina Jungtines Valstijas kenkimu pasaulio tvarkai
V. Putinas apkaltino Jungtines Valstijas tuo, kad jos esą kelia pavojų pasaulio saugumui primesdamos „vienašalį diktatą“ likusiai pasaulio daliai, be to, kaltę dėl Ukrainos krizės skyrė Vakarams.
Per 40 minučių trukusią kritišką Vakarų atžvilgiu kalbą, kuri priminė Šaltąjį karą ir akcentavo nesutarimų tarp Maskvos bei Vakarų dydį, V.Putinas taip pat neigė, kad bando atkurti sovietų imperiją Rusijos kaimynių sąskaita.
„Mes to nepradėjome“, – sakė V. Putinas neformaliai Rusijos ekspertų grupei, kurioje yra daug jį kritiškai vertinančių Vakarų specialistų. Jis taip pat perspėjo, kad Vašingtonas bando „perdaryti visą pasaulį“ pagal savo paties interesus.
„Neturi pagrindo ir pareiškimai, kad Rusija bando atkurti kažkokią savo „imperiją“, kėsinasi į savo kaimynių suverenitetą. Rusija nereikalauja sau kažkokios ypatingos, išskirtinės vietos pasaulyje. Gerbdami kitų interesus mes tik norime, kad į mūsų interesus atsižvelgtų ir kad mūsų poziciją taip pat gerbtų“, – pareiškė šis buvęs KGB šnipas diskusijų klubo „Valdai“ nariams slidinėjimo kurorte, įsikūrusiame kalnuose prie Sočio.
Nurodydamas konfliktus, dėl kurių kaltino JAV veiksmus, tarp jų – konfliktus Libijoje, Sirijoje ir Irake, V.Putinas klausė, ar Vašingtono politika stiprino taiką bei demokratiją.
„Ne, – pareiškė jis. – Šis vienašalis diktatas ir savo šablonų primetimas (kitiems) nulemia kaip tik priešingą rezultatą“.
„Vietoje konfliktų sureguliavimo – jų eskalavimas, vietoje suverenių patvarių valstybių – didėjanti chaoso erdvė. Vietoje demokratijos – abejotinos publikos, nuo atvirų neonacių iki islamistų radikalų, palaikymas“, – sakė jis.
62 metų V. Putinas antivakarietišką retoriką suintensyvino 2012 metais grįžęs į prezidento postą, ir ji padėjo didinti jo populiarumą po Krymo aneksijos kovo mėnesį.
Vis dėlto ir esant tokiam kontekstui V.Putino penktadienio kalba buvo viena priešiškiausių Vakarų atžvilgiu ir atrodo, jog ja iš dalies buvo siekiama pademonstruoti Rusijos rinkėjams, kad jis drąsiai pasipriešins likusiai pasaulio daliai ir gins jų interesus.
Ši kritika dėl pasaulio tvarkos dominuojant Vašingtonui, pareikšta praėjus daugiau kaip dviem dešimtmečiams po Šaltojo karo, priminė 2007 metų kalbą Miunchene, kai V. Putinas šokiravo Vakarus sukritikuodamas Vašingtono „vienpolę“ pasaulėžiūrą. Ta kalba paskatino daugelį Vakarų lyderių persvarstyti savo požiūrį į V. Putiną.