Sirijos pajėgos įrengė savo pozicijas pasienyje su Sirija esančiame kalnuotame Libano Kalamūno regione, kurį abiejų šalių pajėgos siekia išvaduoti nuo „Islamo valstybės“. Sirijoje konflikte aktyviai dalyvaujanti grupuotė „Hezbollah“ rengiasi lemiamam mūšiui su islamistais, kurie yra apsupti ant šiauriau stūksančios viršukalnės. Nuo daugiau kaip 2 tūkst. metrų aukščio Karos kalno, esančio prie Sirijos ir Libano sienos, matyti Sirijos pajėgos, įsikūrusios ant dviejų kalnų viršūnių Libano pusėje.
Sirijos pajėgoms Kalamūne vadovaujantis generolas Medianas Abadas rėžia tiesą be užuolankų: „Taip, mūsų pajėgos yra dislokuotos dviejuose punktuose Libano teritorijoje, virš pasienio kelio, kuriuo „Islamo valstybės“ pajėgos naudojosi, kad patektų į Libano Ersalo miestą. Mūsų vyrai yra išsidėstę ant dviejų kalnų Libane. Tolumoje matyti jų palapinės.“
Ir iš tiesų, kitapus išdžiūvusios upės vagos, už kurios jau yra Libano teritorija, pilkuoja Sirijos kariuomenės palapinės, pasklidusios ant dviejų Libano viršukalnių. Generolas patvirtina palaikąs ryšius su Libano kariuomene per grupuotę „Hezbollah“, kurios kovotojai taip pat dalyvauja puolime prie Karos kalno.
Klaidžiojimas po tas aukštumas po mūšio, kuris pasibaigė vos prieš kelias dienas, yra sukrečianti patirtis. Vis dar nepalaidotų islamistų kūnų dvokas, kalnų vėjas, švilpiantis tarp smėlio maišų, išmėtytų apkasuose, kuriuos islamistai išsikasė prieš savo paskutinį mūšį, kietose uolose „Islamo valstybės“ kovotojų išsprogdintų tunelių tinklas, bergždžiai tikintis atsilaikyti nuo Sirijos oro išpuolių – visa tai liudija, kokia atkakli buvo kova. Gyvas neliko nė vienas „Islamo valstybės“ kovotojas, nors nugalėtojų per mūšį filmuotame vaizdo įraše matyti, kaip „Hezbollah“ kovotojas nukraujuoti baigiančiam „Islamo valstybės“ kariui sako: „Telaimina tave Dievas“ – įstabus šiitų kovotojo palaiminimas mirštančiam sunitui.
„Sirijos armija ir „Hezbollah“ dėl šios viršukalnės kovėsi kartu su nacionalinėmis gynybos pajėgomis, tačiau pagrindinis vaidmuo mūšyje teko Sirijos ir „Hezbollah“ specialiosioms pajėgomis, – sako 48-erių generolas M. Abadas. – „Hezbollah“ mums yra tikra kovos mokykla. Mes mokomės iš jų patirties ir mokome vieni kitus, faktiškai mokomės kovoje.“
Sirijos armijos ginklai ir priešlėktuvinė ginkluotė yra išbarstyti kalnuose įrengtose pozicijose, o vienas uolus tankistas net sugebėjo rusišką tanką užvairuoti šimtus metrų vingiuotu ir uolėtu kalnų keliu į pačią Karos kalno viršūnę.
Šiauriau yra paskutinė „Islamo valstybės“ tvirtovė. Jos gynėjai ilsisi juodose palapinėse, o kiek piečiau ir žemiau įkalnėje juos besiruošiantys pulti „Hezbollah“ kovotojai įrengė savo baltų palapinių stovyklą. Pasak generolo M. Abado, per artimiausias kelias dienas vėl galima tikėtis intensyvios artilerijos ugnies ir oro smūgių. Aukštai kalnuose esanti jo improvizuota vadavietė bus puiki pozicija stebėti puolimą.
Grupuotės „Islamo valstybė“ Kalamūne greičiausiai laukia visiškas sutriuškinimas – tai užtikrinti rengiasi Sirijos armija, grupuotė „Hezbollah“ ir Libano armija. Taip bus pašalinta grėsmė „Hezbollah“ teikimo maršrutui Hermelio–Balbeko keliu Libane ir atkurta Libano valdžios kontrolė Ersalo mieste. Vakarų diplomatai šį paskutinį mūšį pasienyje stebi iš Libano pusės, tačiau, savaime suprantama, jie negali pereiti į Sirijos pusę ir greičiausiai nesuvokia, kad Sirijos pajėgos yra Libano teritorijoje, nors ir vos kelis šimtus metrų nuo sienos.
Teritorijoje į pietus, šalia Zabadanio, Bludano ir Madajos miestų, tarp Sirijos pajėgų ir grupuotės „Nusrah“ bei jos sąjungininkų, tebegalioja paliaubos ir vyksta „susitaikymo“ derybos, po kurių tie miestai gali būti perduoti Sirijos valdžiai. Jei per derybas pavyks pasiekti susitarimą, o artėjantis puolimas prieš Karoje įsitvirtinusias „Islamo grupuotės“ pajėgas bus sėkmingas, tai visas Sirijos ir Libano pasienis bus išvaduotas nuo islamistų, kurie dažnai pabėgdavo į Libaną, siekdami išvengti Sirijos pajėgų, ir Libanu naudojosi kaip karinės amunicijos tiekimo į Siriją maršrutu.
Aplink Ersalo miestą plyti 150 kv. kilometrų akmenuota ir krūmokšniais apaugusi dykra ir vėjo talžomi kalnai, stūksantys abipus Libano ir Sirijos sienos, kurią ženklina siauras keliūkštis. Tai apgaulingai taiki teritoriją, kurios skiriamąsias linijas suformavo prancūzai, kai XX a. 3-iojo dešimtmečio pradžioje Prancūzijos mandato valdžia nusprendė Libaną atskirti nuo Sirijos. Galbūt tokie sprendimai atrodė logiški kur nors Paryžiaus kabinetuose, tačiau Karos apylinkėse tai primena dirbtinę konstrukciją, kurioje gausu politinių ir karinių spąstų. Tikėtina, kad praėjusio amžiaus pradžioje prancūzai būtent to ir siekė.
Generolo M. Abado požiūris į dabartinę padėtį ne toks subtilus. Pasak jo, Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas gana anksti perprato tarptautinį sąmokslą sunaikinti Siriją, grupuotę „Hezbollah“ ir pasipriešinimo judėjimą – būtent todėl Sirija, Iranas ir „Hezbollah“ ėmė koordinuoti savo veiksmus. Izraelis buvo „pagrindinis teroristų rėmėjas“, todėl jis ir puolė Sirijos bei „Hezbollah“ pajėgas, o Kataras bei Saudo Arabija tą „sąmokslą“ padėjo įgyvendinti. „Teroristų radijo laidose girdime daug turkų, sauditų ir katariečių balsų, taip pat blogai arabiškai kalbančių afganų balsų, – teigė generolas. – Po to, kai 2006 m. „Hezbollah“ pasiekė pergalę prieš Izraelį, daugelis norėjo nuginkluoti „Hezbollah“ ir įgyvendinti „naujų“ Artimųjų Rytų projektą. Vieni Libane pasisakė už nusiginklavimą, kiti mėgino išvengti kišimosi į Sirijos konfliktą. Tačiau mes tam pasipriešinome ir dabar išvien kovojame prieš „Daesh“.
Tačiau „Islamo valstybė“ duos atkirtį. Nuo šiauriau esančios savo juodojo kalno tvirtovės jie vis siunčia miniatiūrines skraidykles Sirijos ir „Hezbollah“ pajėgų pozicijų link. Toliau į pietryčius „Hezbollah“ ir Sirijos sunkvežimiai kyla kalnų keliu pro vyšnynus, kuriuose vietos ūkininkai skina vyšnias. Jie vaišina uogomis pro šalį važiuojančius karius. „Valdžia padėjo jiems pasodinti tuos medžius, tai kodėl jie parėmė „Islamo valstybę“, kai čia pasirodė jos pajėgos?“ – niūriai svarstė generolas M. Abadas.
Taip, Karos vyšnios yra prisirpusios, saldžios, tačiau kartu ir labai pavojingos.