Prieš tris savaites suimtas vyras, planavęs nužudyti socialistų politiką, ketvirtadienį Barselonoje pranešė žinybos.

Agentūros AFP informacija, vyras sulaikytas jau rugsėjį. Ligšioliniais duomenimis, įtariamasis norėjo atkeršyti už socialistų vyriausybės planus perlaidoti buvusio diktatoriaus Francisco Franco (1892-1975) palaikus.

63-ejų įtariamasis yra iš Katalonijos Terasos miesto. Jis patyręs šaulys, turi leidimą ginklui ir yra dirbęs privačioje saugos tarnyboje. Vyro namuose rasta 16 šaunamųjų ginklų. Anot žiniasklaidos, vyras apie savo planus, be kita ko, paskelbė socialiniuose tinkluose.

Vyras iki šiol teistas nebuvo.

Vyras, „norėjęs nužudyti Ispanijos vyriausybės vadovą“, buvo sulaikytas Terasos mieste Katalonijoje šalies šiaurės rytuose, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė regiono policija.

„Areštuotasis, kuris namuose turėjo ginklų arsenalą, yra kalėjime“, – pridūrė policija.

Katalonijos aukštasis teismas sakė, kad jis yra įtariamas „sąmokslu vykdyti ataką prieš valdžią panaudojant ginklus“.

Minimas vyras taip pat kaltinamas tuo, kad skelbė „rimtus grasinimus“, nelegaliai laikė „ginklų, šaudmenų ir sprogmenų slėptuvę“, ir įvykdė nusikaltimą iš neapykantos.

Teismo atstovė naujienų agentūrai AFP sakė, kad kaltinamasis grasinimus skelbė internete ir kad jis buvo areštuotas rugsėjo viduryje.

„Per kratą jo namuose, (surengtą) norint patikrinti, ar grasinimai yra realūs, ... buvo rastas arsenalas ir tai sustiprino grasinimų patikimumą“, – sakė atstovė, kuri nurodė, kad ginklų buvo daug.

Atstovė pridūrė, kad vyras neturėjo leidimų laikyti ginklus.

Ispanijos vyriausybės pareiškime sakoma, kad premjero saugumui „niekada nebuvo iškilęs pavojus“.

Birželį į valdžią atėjęs socialistų premjeras P. Sanchezas F. Franco palaikų iškėlimą iš Kritusiųjų slėnio mauzoliejaus laiko vienu savo prioritetų.

Nuo 1936–1939 metais vykusio pilietinio karo pabaigos iki savo mirties 1975-aisiais geležiniu kumščiu Ispaniją valdęs generolas F. Franco yra palaidotas uolos papėdėje iškastoje įspūdingoje bazilikoje.

Šis monumentas nuo 1941 iki 1959 metų Gvadaramos kalnuose buvo statomas F. Franco režimo iniciatyva. Dalį darbų buvo priversti atlikti politiniai kaliniai. Čia palaidota maždaug 37 tūkst. žmonių, kariavusių abiejose pusėse per pilietinį karą, kurį sukėlė F. Franco sukilimas prieš išrinktą respublikonų valdžią.

Socialistų atstovai, pasisakę už buvusio diktatoriaus palaikų perlaidojimą, mano, kad Kritusiųjų slėnis turi tapti susitaikymo po kruvino pilietinio karo, o ne diktatoriaus garbinimo vieta.

Šis klausimas įgavo didelę svarbą Ispanijoje, kurios vyriausybė ketvirtadienį turi paskelbti galutinius savo planus dėl palaikų perkėlimo.

P. Sanchezas nori, kad palaikai būtų perlaidoti diskretiškesnėje vietoje, kur F. Franco šalininkams būtų sunkiau reikšti pagarbą.