Pasak politikos apžvalgininkų, visgi didžiausią naudą šis referendumas gali atnešti prezidentui Š. Mirzijojevui.
Viena iš pagrindinių numatomų reformų – prezidento kadencijos pratęsimas nuo penkerių iki septynerių metų, o 65-erių Š. Mirzijojevui būtų leista dirbti dar dvi kadencijas. Tokiu atveju jo prezidentavimas truktų iki 2040 m.
Pagal siūlomą pataisą prezidento kadencija ilginama iki septynerių metų, o kandidatai „turėtų teisę kandidatuoti (...) nepriklausomai nuo iš eilės dirbtų kadencijų skaičiaus“.
Parlamentas patvirtino tokį siūlymą beveik visais balsais. Tačiau atsisakyta Konstitucijos pataisos, kuria planuota sumažinti Karakalpakstano respublikos, vieno skurdžiausių Uzbekistano dykumų regiono, autonomiją. Dėl siūlytos pataisos 2022 m. liepą Karakalpakstane kilo demonstracijos, per kurias oficialiais duomenimis, žuvo 21 žmogus, buvo atjungtas internetas ir paskelbta nepaprastoji padėtis.
Beveik neabejojama, kad griežtai žiniasklaidą kontroliuojančioje šalyje pataisos bus priimtos.
Du anonimais norėję likti Uzbekistano valstybinėje žiniasklaidoje dirbantys žurnalistai naujienų agentūrai AFP teigė, kad jiems buvo „įsakyta teigiamai nušviesti Uzbekistaną, referendumą ir prezidentą“. Pasak jų, referendumo kampanijos metu cenzūra dar stiprėjo.
Pranešama, kad vyriausybė siekė suteikti referendumui kuo daugiau legitimumo. Į didelius mitingus ir koncertus buvo kviečiamos vietos įžymybės, kurios gyrė ir prezidentą, ir pasiūlymus keisti konstituciją.
Po kompromisų nepripažinusio pirmtako Islamo Karimovo mirties 2016 m. į valdžią atėjęs Š. Mirzijojevas 2021 m. spalį buvo perrinktas penkeriems metams. Rinkimuose jis surinko daugiau nei 80 proc. balsų, tačiau, pasak tarptautinių stebėtojų, jam nebuvo tikros konkurencijos.Atėjęs į valdžią Š. Mirzijojevas Uzbekistane ėmėsi įvairių reformų, įskaitant priverstinio darbo medvilnės laukuose panaikinimą.
Uzbekijos vyriausioji rinkimų komisija praneša, kad apylinkės atsidarė 8 val. vietos laiku (Lietuvos laiku – 6 val.) ir veiks iki 20 val.
