Vis dėlto padėtis, kurioje atsidūrėme, yra unikali tuo, kad sprendimas priklauso nuo mūsų visų: piliečių, įmonių, miestų, regionų, tautų ir viso pasaulio. Taip, tiesa, iš pradžių nežinomas priešas ir beprecedenčio masto ir greičio krizė Europą kiek išmušė iš vėžių. Šio klaidingo starto padarinius vis dar jaučiame.
Tačiau dabar Europa išdidžiai stovi kartu petys petin. Taip yra dėl visoje Sąjungoje išaugusios užuojautos. Pastarosiomis savaitėmis matėme, kaip į pensiją išėję gydytojai ir slaugytojai atsiliepia į pareigos šauksmą ir kaip milijonai savanorių visomis išgalėmis stengiasi padėti. Matėme, kaip restoranai tiekia maistą pervargusiems medicinos darbuotojams, kaip dizaineriai siuva ligoninėms chalatus ir kaip automobilių gamintojai virto dirbtinio kvėpavimo aparatų gamintojais.
Šis solidarumas yra užkrečiantis; jis yra mūsų Sąjungos esmė. Šis impulsas sugrąžino tikrąją Europą. Tą Europą, kuri kartu daro tai, ko pavieniui nepadarytume. Dabar Europa duoda rezultatų ir kasdien iš visų jėgų dirba, kad išgelbėtų kiekvieną gyvybę, kurią galima išgelbėti, apsaugotų pragyvenimo šaltinius ir atgaivintų mūsų ekonomiką.
Pastarosiomis savaitėmis ėmėmės priemonių, kurių dar visai neseniai būtų buvę neįmanoma įsivaizduoti. Valstybės pagalbos taisykles padarėme kaip niekada lanksčias, kad didelės ir mažos įmonės galėtų gauti joms reikalingą paramą. Kaip niekada sušvelninome biudžeto taisykles, kad nacionalinės ir ES išlaidos greitai pasiektų tuos, kuriems jų reikia. Tai padėjo ES institucijoms ir valstybėms narėms skirti 2,8 trln. eurų kovai su krize – tai stipriausias atsakas visame pasaulyje.
Prieš kelias dienas Europos Sąjunga žengė dar vieną žingsnį. Pasiūlėme naują programą SURE, kuria siekiama užtikrinti, kad žmonės galėtų išsaugoti darbo vietas ir pajamas, o įmonėms padėti išsilaikyti, kol išbūsime šį laikotarpį. Pagal šią programą bus skirta 100 mlrd. eurų, siekiant padėti vyriausybėms kompensuoti skirtumą, jei jūsų įmonė turėjo sumažinti jūsų darbo valandų skaičių; ji taip pat gali padėti savarankiškai dirbantiems asmenims. Ji bus naudinga tiems, kuriems reikia pagalbos, kad galėtų sumokėti nuomą, apmokėti sąskaitas ar sumokėti už maistą, ir įmonėms, kad galėtų išsilaikyti šiomis aplinkybėmis.
Siekdami sustiprinti kovą dėl gyvybių taip pat nusprendėme skirti kiekvieną likusį šių metų biudžeto lėšų centą. Ši skubios pagalbos priemonė padės užtikrinti gyvybiškai svarbią medicininę įrangą ir padidinti atliekamų testų skaičių.
Tai atspindi faktą, kad per šią krizę negali būti jokių pusinių priemonių. Taip bus ir ateinančiais metais, kai stengsimės išvaduoti ekonomiką iš krizės slėnio. Tam mums reikės didžiulių investicijų Maršalo plano Europai forma. To pagrindas turėtų būti stiprus naujas daugiametis ES biudžetas. Privalumai akivaizdūs: ES biudžetas yra sėkminga solidarumo ir modernizavimo priemonė. Būdamas septynerių metų laikotarpio, jis suteikia tikrumo investuotojams ir patikimumo visoms susijusioms šalims.
Tačiau pasaulis labai skiriasi nuo to, koks jis buvo vos prieš kelias savaites, taigi turi skirtis ir mūsų biudžetas. Tai labai svarbus laikas, kai dėl dabartinės krizės susilpnėjusios ekonomikos turės užvesti savo variklius ir paskatinti mūsų unikalią vidaus rinką vėl augti.
Milijardai ir trilijonai, kurie šiandien išleidžiami siekiant užkirsti kelią didesnei nelaimei, yra investicija į mūsų būsimą apsaugą ir susaistys kartas. Todėl mūsų būsimame biudžete numatytos lėšos turi būti investuojamos protingai ir tvariai. Jos turi padėti išsaugoti mums brangius dalykus ir atgaivinti Europos tautų bendrystės jausmą.
Ir, svarbiausia, lėšas turime išleisti taip, kad investuotume į savo ateitį, pavyzdžiui, novatoriškiems moksliniams tyrimams, skaitmeninei infrastruktūrai, švariai energijai, pažangiai žiedinei ekonomikai, ateities transporto sistemoms. Tokio pobūdžio Maršalo planas padės kurti modernesnę, tvaresnę ir atsparesnę Europą. Manau, kad tai tokia Sąjunga, kokią galime turėti, kaip ir po kiekvienos mūsų istorijos krizės.
Šioms milžiniškoms pastangoms, naujajai Europai labiau už viską reiks vieno: Europos žmonės turi norėti bendros ateities, kurioje vieni kitus palaikome.
Tai, ką šiandien matau visoje Europoje, yra mūsų kelrodis, ir aš tuo didžiuojuosi. Europos ateitis – į Italiją vykstantys Lenkijos gydytojai. Tai – čekai, į Ispaniją ir kitur siunčiantys 10 000 kaukių. Tai – lėktuvai, skraidinantys ligonius iš šiaurės Italijos į rytų Vokietiją, arba traukiniai, vežantys žmones iš vienos valstybės į kitą, kur jiems suteikiamas gydymas intensyviosios terapijos skyriuose. Tai – bulgarai, siunčiantys apsaugos priemones austrams, ir austrai, siunčiantys kaukes į Italiją. Tai – pirmosios bendros Europos medicinos įrangos atsargos arba respiratoriai ir testų rinkiniai, kuriuos kartu įsigijo beveik kiekviena šalis nuo Rumunijos iki Portugalijos ir kurie turi būti siunčiami į Ispaniją, Italiją ir kitas šalis. Šios Sąjungos galią ir solidarumą taip pat pajuto tūkstančiai europiečių, kurie buvo įstrigę užsienyje – Vietname, Pietų Afrikoje ar Argentinoje – ir buvo parskraidinti namo su Europos bilietu.
Neabejoju, kad dėl kiekvieno iš šių solidarumo veiksmų Europa netrukus vėl atsistos ant kojų. Drauge.