Du kariniai lėktuvai, skraidinantys 278 ir 100 žmonių, turėtų nutūpti Paryžiaus ir Eindhoveno oro uostuose, pranešė abiejų šalių pareigūnai.
Paryžius sulaukia kritikos dėl netinkamo pasiruošimo galingam uraganui, nusiaubusiam šalies užsienio teritoriją Šv.Bartolomėjaus salą ir prancūzų bei olandų valdomą Šv.Martyno salą.
Nyderlandų vyriausybė taip pat sulaukė kaltinimų, kad sureagavo per vėlai, ypač organizuodama skrydžius evakuoti Karibų salose įstrigusiems turistams, kurie uraganą išgyveno trečiadienį.
„Jie reagavo gerokai per vėlai“, – sakė Kitty Algra, patekusi į pirmąją 55 olandų turistų grupę, kuri iš Šv.Martyno olandiškosios dalies buvo perkelta į netoliese esančią Kurakao salą laukti skrydžio namo.
Nyderlandų laikraščiui AD ji pasakojo apie chaosą saloje, kai uraganas joje nugriovė maždaug 60 procentų pastatų.
„Iškart po audros žmonės vaikščiojo apsiginklavę beisbolo lazdomis, – pasakojo ji. – Tai buvo dar blogiau nei uraganas“.
Tuo metu Prancūzijoje kraštutinių kairiųjų lyderis Jean-Lucas Melenchonas pareikalavo pradėti parlamentinį tyrimą, kad būtų iekiant išsiaiškinta, ar į Šv.Martyno salą, kurioje po audros prasidėjo plėšimai, buvo nusiųsta pakankamai saugumo pajėgų karių tvarkai atkurti.
Reaguodamas į tokius priekaištus, ministras pirmininkas Eduardas Philippe'as piktai apkaltino politikus bandymu susikrauti politinio kapitalo iš uragano ir paragino visus „solidarizuotis su mūsų piliečiais, daugelis kurių visko neteko“.
Didžioji Britanija taip pat neišvengė kritikos, kad per lėtai organizavo pagalbą savo piliečiams, įstrigusiems uragano paliestose teritorijose, Mergelių Salose, kuriose per audrą žuvo penki žmonės.
Tačiau britų užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas šią kritiką pavadino „visiškai nepagrįsta“.
Didžioji Britanija pažadėjo skirti 32 mln. svarų (35 mln. eurų) pagalbos ir nuo penktadienio į Karibuose esančias britų teritorijas keliais lėktuvais jau išsiuntė šimtus karių, būtiniausių produktų ir gelbėjimo technikos.