Paklaustas, kur ir kokiomis sąlygomis laikomi „Azovstal“ gynėjai, patarėjas atsakė: „Jie yra nelaisvėje. Sąlygos, kaip aš suprantu, negali būti patenkinamos, kadangi tiek belaisvių neįmanoma normaliai laikyti, nes laikinai okupuotose teritorijose tam tiesiog fiziškai nėra sąlygų“.
A.Heraščenka priminė, jog, pagal Ženevos konvenciją, belaisvius laikanti šalis turi rūpintis, kad jiems būtų teikiama medicinos pagalba, kad jie būtų normaliai maitinami ir kad su jais būtų gerai elgiamasi.
„Taip pat, kaip mes elgiamės su karo belaisviais rusais. Beje, Ukraina reguliariai suteikdavo karo belaisviams rusams galimybę paskambinti savo tėvams. Todėl būtų teisinga, jeigu dabar, laikantis Ženevos konvencijos, būtų užtikrintas telefono ryšys tarp į nelaisvę paimtų rusų ir jų artimųjų Rusijoje, taip pat tarp karo belaisvių ukrainiečių ir jų artimųjų Ukrainoje. Taip, šie skambučiai būtų kontroliuojami ir įrašomi, bet tada šeimos galėtų žinoti, kad jų artimiesiems viskas gerai“, - sakė Ukrainos VRM vadovo patarėjas.
Jis konstatavo, kad šiuo metu nei karo belaisviai rusai, nei ukrainiečiai negali susisiekti su savo artimaisiais. A. Heraščenkos nuomone, šią problemą galima išspręsti derybomis.
Komentuodamas „Azovstal“ gynėjų grąžinimo galimybes, jis pabrėžė, jog Ukraina sieks, kad būtų grąžintas kiekvienas jos pilietis.
„Bet akivaizdu, kad grąžinimas užtruks, nes dabar į nelaisvę paimtų rusų skaičius yra mažesnis už ukrainiečių skaičių. O Rusija kol kas keičiasi belaisviais pagal formulę 1 į 1. Taigi, reikia turėti vienodą karo belaisvių skaičių arba ieškoti kitų būdų“, - apibendrino A. Heraščenka.
Ukrainos kariškiai gynė Mariupolį daugiau kaip 80 dienų.
