Jis pabrėžia, kad šalies rytuose veikia rusų diversantai ir agentai, o tai, kas vyksta, kitaip nei terorizmu nepavadinsi. DELFI pašnekovas mano, jog dabar svarbiausia šaliai – saugumas ir taikos atstatymas valstybėje, taip pat dialogas pačios šalies viduje, tačiau jam būtinas sąlygas „griauna rusų diversantų veiksmai“.
- Kokios pagrindinės Ukrainos diplomatijos kryptys šiuo momentu?
- Iš pradžių norėčiau išreikšti dėkingumą lietuvių tautai už solidarumą, kurį mes dabar jaučiame. Tai labai svarbu mūsų tautai. Lietuvą mes matome kaip partnerį ir draugą, kuris puikiai supranta situaciją. Mes esame dėkingi jūsų šalies vadovams už palaikymą, kuris svarbus šiuo dramatišku laiku.
Kalbant apie mūsų vyriausybės prioritetus, tai pirmasis prioritetas – saugumas ir taikos atkūrimas tose vietose, kur dabar vyksta itin sunki kova su tarptautiniu terorizmu. Be to, dabar vyksta labai svarbus politinės konsolidacijos, nacionalinio dialogo užmezgimo procesas. Ilgus metus tokio, iš esmės būtent nacionalinio, dialogo nebuvo. Ukrainos informacinė erdvė buvo faktiškai okupuota, klestėjo antiukrainietiški ir antidemokratiniai stereotipai, kurie ir toliau nuodija daugelio pasaulėžiūrą.
- Ar telpa į nacionalinio dialogo sąvoką tai, kas dabar vyksta šalies pietuose ir rytuose?
- Šalies pietuose ir rytuose vyksta itin sunkūs įvykiai. Tačiau dialogo reikia. Pirmiausia, reikia nuoširdaus pilietinės visuomenės dialogo.
- Dabar mes ten matome karinę operaciją...
- Ukraina susiduria su terorizmo iššūkiu. Dialogui būtinos taikios sąlygos. Dabar šias sąlygas griauna Rusijos diversantų veiksmai.
- Tai reiškia, kad Ukrainos vyriausybė pasirengusi užmegzti dialogą su vadinamaisiais separatistais?
- Naujausių apklausų duomenimis, didžioji dauguma ukrainiečių – apie 80 procentų pietuose ir rytuose pasisako už vieningą ir nedalomą Ukrainą. Ukrainoje realios separatizmo ideologijos nėra. Tuo pat metu yra grupė žmonių, kurie, viena vertus, yra senųjų stereotipų įkaitai, kita vertus, yra griaunamosios diversantų veiklos įkaitai. Didžioji ukrainiečių tautos dalis pasisako už vieningą ir stiprią Ukrainos valstybę.
Dialogo reikia bet kuriai šaliai, nepriklausomai nuo nieko. Tai aksioma, ji taikytina bet kuriai valstybei – ir Lenkijai, ir Lietuvai, ir Rusijos Federacijai. Mūsų vyriausybei tai yra ir visada bus prioritetu.
Dabartinė vyriausybė pradėjo savo darbą nuo dialogo klausimo. Aukščiausioje Radoje buvo užmegztas dialogas su pietinių ir rytinių regionų atstovais. Tai nuolatinis darbas ir atsakomasis darbas.
Tačiau labai svarbus dar vienas aspektas – ne tik oficialus dialogas, o ir pokalbis su žmonėmis. Tam reikia izoliuoti įsiviešpatavimą tų jėgų, kurios siekia pakirsti Ukrainos valstybingumą ir suskaldyti Ukrainą – teroristus, diversantus, specialiuosius agentus. Su žmonėmis, kurie linki jums blogo, užsiima terorizmu, dialogas neįmanomas. Ukrainos valdžia daro viską, kad teroristai būtų izoliuoti, kad būtų atimti iš jų ginklai ir įvesta tvarka. Taip veiks bet kuri šalis, kuri saugo savo piliečių saugumą.
Prieš mus iškilo iš išorės remiamo tarptautinio terorizmo iššūkis. To įrodymai buvo pateikti Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, kitose tarptautinėse struktūrose. Kalba eina ne apie kokius nors politinius judėjimus, kalbama apie kovą su teroristais, kurie neturi realios politinės darbotvarkės. Priešingai, jie turi tik instrukciją palaužti saugumą Ukrainoje.
- Kaip jūs vertintumėte dabartinę Ukrainos poziciją tarptautinėse organizacijose?
- Pirma, mes labai vertiname tarptautinį solidarumą palaikant Ukrainą. Kalbant apie prioritetus tarptautinėse struktūrose, tai pirmasis – tarptautinio palaikymo konsolidavimas. Mes ieškome visų būdų, kaip sustabdyti Rusijos agresiją.
Dabartinė Rusijos politika kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui. Mes kalbame apie smūgį pagrindiniams tarptautinės teisės principams, kuriuos Krymo okupacija ir įsikišimas į mūsų vidaus reikalus perbraukė. Kalbame ne vien apie mus. Iškilo grėsmė visam Europos saugumui.
Tokia grėsmė gali kilti ir kitoms Rusijos kaimynėms. Jau skamba odiozinių veikėjų pareiškimai apie sienų peržiūrėjimą. Kas tai? Rusijoje įsiviešpatavo neoimperinė ideologija. Tai šaltojo karo ir šovinizmo ideologija. Visam pasauliui svarbu ne tik sustabdyti šią agresiją, bet ir padėti Rusijai mesti šį kelią, atsikvošėti ir grįžti į civilizuotų santykių tarp valstybių lauką.
- Kas tokiu atveju laukia tarp Ukrainos ir Rusijos egzistuojančių susitarimų?
- Rusija nubraukė mūsų susitarimus. Tai galioja daugeliui dokumentų – nuo Budapešto memorandumo iki draugystės ir bendradarbiavimo sutarties. Tačiau alternatyvos grįžti prie šių dokumentų raidės ir dvasios nėra. Tuo pačiu sunku įsivaizduoti mūsų santykių normalizavimą iki tos akimirkos, kol Rusija neišves savo okupacinių pajėgų iš Krymo, nepatrauks kariuomenės nuo mūsų sienų ir nebaigs kištis į vidaus reikalus. Ukraina vykdo ir vykdys savo tarptautinius įsipareigojimus. Ir mes nuosekliai reikalausime Rusijos grįžti prie pagrindinių tarptautinės teisės principų.
- Ukraina dar turi tokią kaimynę kaip Baltarusija. Kaip jūs vertinate Kijevo ir Minsko santykius ir prezidento Aleksandro Lukašenkos pareiškimą, kad jis pasirengęs tapti tiltu tarp Rusijos ir Ukrainos?
- Pirmiausia, mes vertiname partnerystę su savo kaimynais, tarp jų ir Baltarusija. Baltarusija – mums artima valstybė. Tai kaimynystės artumas. Mūsų santykiuose visada reikės solidarumo ir abipusio supratimo dvasios. Mes tikimės, kad Baltarusija nuosekliai laikysis tokio požiūrio.
- Kiek žinoma, Baltarusijoje yra rusų karinis kontingentas...
- Tai Baltarusijos vidaus reikalas. Tuo pat metu mes visiems savo kaimynams sakome tiesiai – šiandien Rusijos agresija prieš Ukrainą liečia ne tik Ukrainą, bet ir jus. Negalima sakyti „imkime ir susitaikykime su įvykusiu faktu“. Užsienio politikoje reikia remtis ne tik „faktais“, bet ir principais. Pavyzdžiui, nesikišimo į valstybės vidaus reikalus, sienų, teritorinio vientisumo gerbimo principais.
Remiamės būtent principais, kai matome agresiją prieš kitas valstybes.
Baltarusija – mums artima valstybė, mes vertiname mūsų bendradarbiavimą ir tikime, kad įveiksime dabartinius išbandymus nesugadindami dvišalių santykių.
Esu įsitikinęs, kad Rusijos Federacijos agresijos akimirką visų kaimynų pozicija turi būti vieninga. Tokį solidarumą mes matome santykiuose su Lietuva, Baltijos šalimis, Rumunija, Moldova, Lenkija, Vengrija. Visos šios valstybės užėmė aiškią ir vienareikšmišką poziciją – Rusija įvykdė agresijos aktą prieš Ukrainą, okupavo jos teritoriją – Krymą, tęsė kišimąsi į šalies vidaus reikalus, griaudama viso mūsų regiono saugumą.
Tai reikalauja konsoliduotos visų reakcijos. Tokios konsolidacijos nebuvimas dvidešimto šimtmečio ketvirtame dešimtmetyje baigėsi baisia Europą apėmusia tragedija. Mes turime daryti viską, kas įmanoma, kad praeities košmarai nepasikartotų. Tam reikia kalbėti aiškiai ir tiesiai – agresija ir sienų pažeidimai nepriimtini ir Rusija privalo ištaisyti galimai pačią tragiškiausią klaidą savo istorijoje. Išvadų nereikia bijoti. Reikia bijoti praeities klaidų pakartojimo. Ir reikia daiktus vadinti savais vardais. Mūsų bendras saugumas – tai mūsų vienybė ir aiškus situacijos vertinimas.
- Ar Ukraina svarsto galimybę kreiptis į NATO tuo atveju, jeigu situacija ir toliau klostysis neigiama linkme?
- Dabar pagrindinės Ukrainos valstybės pastangos nukreiptos į taikų Rusijos Federacijos organizuotos tragedijos sureguliavimą. Prioritetas – deeskalavimas. Mes darome viską, kad būtų užtikrinta taika ir mūsų piliečių saugumas bei užkirstas kelias tolimesniam išorinio konflikto plėtojimui.
- Kaip Ukraina vertina Padniestrės problemą?
- Mes ir toliau dirbame, laikydamiesi esamų formatų.
- Ar formatas „5+2“ vis dėlto veiksmingas?
- Esmė kitame. Mes susidūrėme su didele problema. Pasyvumas sprendžiant vadinamuosius „įšaldytus“ konfliktus lėmė dabartinę agresiją. Europos erdvėje neturi būti konfliktų, kuriuos norima pamiršti. Tai baigiasi blogai. Todėl mes pasisakysime už saugų Padniestrės situacijos sprendimą. Krizėje, kurią dabar pamatėme, reikia rasti raktus kaip išspręsti ne tik Krymo, bet ir Padniestrės problemas, bei užtikrinti bendrą Europos saugumą ateityje.
- Kokias įvardintumėte bendradarbiavimo su Lietuva kryptis, išskyrus politinę?
- Mes branginame bendradarbiavimą su Lietuva. Tai ir glaudūs politiniai ryšiai, ir reikšmingas ekonominis bendradarbiavimas. Ir, žinoma, mums labai artimi kultūriniai ir humanitarinių ryšiai. Esu įsitikinęs, kad mūsų dialogas su Lietuva visada bus tikras ir emociškai artimas.
- Visas regiono šalis domina energetinio saugumo klausimas. Kokius matote šios problemos sprendimus?
- Rusijos agresija iškėlė grėsmę ne tik politiniams, bet ir ekonominiams santykiams. Tokia politika Kremliui neatneš jokių dividendų. Tačiau Europos ekonomika turi padaryti išvadas. Ukrainos išvada turi tapti nauja ekonomikos ir energetikos strategija, įskaitant diversifikavimą ir alternatyvius energijos šaltinius.
Visuose strateginiuose klausimuose mes susiduriame su milžiniška galimybe sukurti sistemą nuo nulio – sukurti tokią Ukrainą, kurioje nebus klastingų kompromisų su demokratija, ekonomika ir nacionaliniu saugumu. Mes norime gyventi tiesoje vienas prieš kitą – taip, kaip pridera Europos tautai.