„[Rusijos kareiviai] tai ne žmonės. Nežinau, kaip juos vadinti. Jie yra tiesiog išgamos. Pačioje pradžioje sulaikėme lakūną. Jis pasiliko Kryme po 2014-ųjų ir paskui apšaudė miestą, kuriame dabar gyvena jo tėvai. Jie tiesiog ne žmonės. Žmonės taip nesielgia. Gal juos sučipavo vakcina „Sputnik V“, gal dar kas nutiko. Nežinau. Normalus žmogus negali taip daryti“, – pažymėjo V. Čiornas.
Jo teigimu, daugelis rusų karių nesupranta, ką daro Ukrainoje.
„Iš perimtų radijo pokalbių galima spręsti, kad jie patys nežino, ko nori. Kai kurie mano, kad čia atėjo išvaduoti „rusakalbių gyventojų nuo nacistų, banderovcų ir fašistų“. Kiti, vėlgi remiantis perimtais radijo pokalbiais, bendraudami su žmonomis prisipažįsta: „Nežinau, kodėl mes čia. Nežinau, ką mes atėjome išlaisvinti ir ką nuo ko ginti“, – papasakojo karininkas.
Pulkininkas pažymėjo, kad dauguma Rusijos kareivių – girtuokliai, marodieriai ir prievartautojai.
„Daugiausia čia važiuoja tie, kurie gyvena už Uralo – tokia yra RF armijos sudėtis. O tie, kurie gyvena Rusijos europietiškoje dalyje, galbūt vis dėlto yra sąmoningesni, intelektualesni už likusius. Juk ten, kur nėra interneto, nėra ryšio su civilizacija, o tik Vladimiro Solovjovo ir Skabejevos propagandiniai kanalai, žmonės apie nieką kitą negali kalbėti. Tai girtuokliai, marodieriai ir prievartautojai. Štai toks yra bendras rusų okupantų įvaizdis“, – sakė V. Čiornas.
Rusai priprato vergauti, jie negali susitaikyti su tuo, kad ukrainiečiai yra laisvi, interviu metu pareiškė jis.
„Rusijoje vyksta visuomenės degradacija. Kitaip to apibūdinti neįmanoma. Jau sakiau žurnalistams: rusai nesugeba savarankiškai vystytis, be to, nesugeba ir realizuoti savęs. Kaip sakoma, yra žmonės-bitės ir yra žmonės-musės. T. y. vieni visur mato gėles, kiti – truputį kitokius dalykus. Tą patį galima pasakyti ir apie rusus“, – paaiškino 63-osios mechanizuotosios brigados vado pavaduotojas.
Jis mano, kad viena iš rusų neapykantos ukrainiečiams priežasčių yra pavydas.
„Pažiūrėkite, ką jie rašinėja ant pastatų sienų: „Kas jums leido gražiai gyventi?“ Tai pavydas. Paprastas žmogiškas pavydas. O kas jiems trukdo gražiai gyventi? Tegul išsišluoja kiemą, nusipjauna žolę, susitvarko namus. Bet viskas, ką jie moka – gerti degtinę. Kažkokia masinė psichozė. Nesu psichologas, bet tai, ką matau, pavadinčiau degradacija“, – nurodė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pulkininkas.
Jis pabrėžė, kad tokią visuomenę stengiasi sukurti Rusijos propaganda.
„Juos augino tarytum kokiame nors uždarame žvėrinčiuje ar zoologijos sode, specialiai. O kur dar propaganda. Įsijungę rusiškus televizijos kanalus, Vladimiro Solovjovo ar Olgos Skabejevos vedamas laidas, matome neapykantą, pyktį, nukreiptą būtent prieš ukrainiečių tautą. Ne prieš kazachus, ne prieš amerikiečius, tačiau būtent prieš ukrainiečius“, – teigė A. Bacman pašnekovas.
Anot V. Čiorno, rusai priprato gyventi blogomis sąlygomis ir neturėti laisvės.
„Rusai priprato vergauti, jie negali susitaikyti su tuo, kad mes gyvename laisvai, laisvai keliaujame po pasaulį, kad kažko pasiekėme, kad tiesiog geriau gyvename. Ėmėme interviu iš vieno belaisvio, jis ir sako: „Jūsų kaimuose keliai asfaltuoti.“ 2022-ieji metai, kosminės technologijos, vyksta Marso tyrinėjimai, kaip sakoma, o jiems tai nonsensas – užtat asfaltas kaime. O paskui, kai jie pamatė, kad ant žibintų įrengtos saulės baterijų plokštės, tokie dalykai jiems apskritai netilpo galvoje. Toks įspūdis, kad jie atsidūrė kokiame nors fantastiniame seriale ar kitoje civilizacijoje. Pyktis ir pavydas“, – pabrėžė V. Čiornas.
Pulkininkas papasakojo, kurie Rusijos kariuomenės kovotojai išsiskiria didžiausiu žiaurumu.
„Turbūt visgi buriatai. Jie neturi nei gailesčio – nieko. Jeigu tie, kaip sakoma, europidų rasės atstovai dar pusė velnio, tai buriatai yra negailestingi, jie yra žiauresni už likusius“, – atskleidė jis.
Kaip sakė V. Čiornas, kareivius iš Buriatijos pribloškė nedideliuose Ukrainos kaimeliuose įsikūrusių žmonių gyvenimo lygis.
„Asmeniškai su jais nebendravau, bet vis tiek teko girdėti, kaip smarkiai juos pribloškė mūsų gyvenimo lygis. Juos pribloškė tai, kaip mes gyvename. Netoliese yra nedidelė miesto tipo gyvenvietė – du trys daugiaaukščiai, ir viskas, daugiau ten nieko nėra. Užtat stovi mokykla – retas kuris didelis miestas tokią turi. Labai graži, tvarkinga. Atvažiavo buriatai ir klausia vietos gyventojų: „Koks čia miestas?“ Vietiniai atsako: „Joks. Jūs kaime.“ „Kaime? Galvojome, kad mieste.“ Jie visiškai priblokšti gyvenimo lygio Ukrainoje. Unitazas namuose jiems yra kažkas iš fantastikos srities. Gal reikėtų paskaityti Stepheno Kingo romanų ar pasižiūrėti „Žvaigždžių karus“. Kažkoks absurdas. Buitinės technikos, unitazų ir [padėvėtų] trumpikių grobikų armija“, – stebėjosi pulkininkas.
