Apie tai jis paskelbė per Briuselyje vykusią spaudos konferenciją po ES viršūnių susitikimo, rašo unian.net.
"Mes susitarėme, kad bus priimta trečia makrofinansinės paramos Ukrainai banga, paskola sieks 1 mlrd. eurų. Šiemet - tai papildomai 510 mln. eurų paskolos ir 250 mln. eurų negrąžinamo granto, kuriuo ES parems Ukrainą šios sunkios padėties metu", - kalbėjo prezidentas.
Unian.net taip pat skelbė, kad Ukraina pradėjo gauti ES šalių karinę-techninę paramą, remiantis dvišaliais susitarimais.
Pasak Ukrainos prezidento, Briuselyje vyko dvišalės derybos dėl glaudesnio bendradarbiavimo kariniame - techniniame lygmenyje.
"Mes, pagaliau, fiksuojame karinės-techninės pagalbos gavimą ir glaudesnį bendradarbiavimą su daugeliu ES šalių dvišaliu lygmeniu. Tai leis mums gerokai padidinti mūsų ginkluotųjų pajėgų kovos pajėgumus. Didžioji dalis šio bendradarbiavimo dėmesio bus skiriama nemirtiniems ginklams", - sakė P. Porošenka.
Jis teigė, jog diskusijos šiuo klausimu bus tęsiamos ir rugsėjo 4-5 dienomis, per NATO viršūnių susitikimą Velse.
ES lyderiai pagrasins Rusijai sankcijomis, bet suteiks šansą taikai
ES lyderiai šeštadienį pagrasins Rusijai naujomis sankcijomis dėl Ukrainos, tačiau nuogąstaudami dėl naujojo Šaltojo karo ir nenorėdami pakenkti savo pačių ekonomikoms, turėtų suteikti Maskvai dar vieną šansą pasiekti taiką.
Per viršūnių susitikimą Briuselyje, ES pareigūnai šiltai priėmė Ukrainos prezidentą Petro Porošenką ir patikino jį dėl tolesnės ekonominės ir kitokios paramos.
Bet nesutarimai tarp 28 bloko narių suvaržė galimybę imtis naujų veiksmų prieš Maskvą, o šeštadienio galutinės rezoliucijos projekte nurodoma, kad jie tik prašo Bendrijos vykdomosios institucijos „nedelsiant“ parengti daugiau sankcijų galimybių.
P.Porošenka, kuris perspėjo, kad pastangų sustabdyti kovą su Rusijos pajėgomis ir prorusiškais sukilėliais žlugimas gali atvesti prie „plataus masto karo“ , pažymėjo, jog ES lyderiai susitarė, kad naujų sankcijų paskelbimas priklausys nuo to, kaip bus įgyvendinamas jo taikos planas.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pabrėžė, kad jei Rusija nesiliaus siuntusi į rytinę Ukrainą ginklų ir karių, tai jai neišvengiamai bus paskelbtos naujos ekonominės sankcijos.
„Ar mes leisime situacijai blogėti tol, kol tai atves iki karo?, - klausė F.Hollande'as per naujienų konferenciją. - Kadangi šiandien susiduriame su tokia rizika. Nebėra kada gaišti.“
Savo ruožtu Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį griežtai perspėjo Rusiją, kad ši kariauja su Europa, ir paragino imtis griežtesnių sankcijų Maskvai.
Vis dėlto didžiosios Vakarų šalys nuogąstauja, kad naujos sankcijos pakenks jų pačių ekonomikoms.
Tarp jų yra ir Vokietija, ir Didžioji Britanija ir Prancūzija, taip pat ir Italija, kuri labai priklauso nuo Rusijos dujų ir kurios URM vadovė Federica Mogherini buvo išrinkta naująja bloko diplomatijos tarnybos vadove.
P.Porošenka pasmerkė Maskvą, kuri šią savaitę pasiuntė į Ukrainą tūkstančius karių ir pareiškė puoselėjantis viltį, kad ES lyderiai paves Europos Komisijai parengti naujų sankcijų paketą.
Bet jis, kaip ir Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso, per bendrą spaudos konferenciją pabrėžė svarbą surasti politinį krizės, kuri Kremliaus nuomone kilo dėl Kijevo ketinimų integruotis į ES ir NATO, sprendimą.
P.Porošenka sakė, kad jis nelaukia užsienio karinės intervencijos ir kad per trišalį Kijevo, Maskvos ir Europos Sąjungos (ES) atstovų susitikimą, kuris pirmadienį įvyks Maskvoje, galbūt pavyks susitarti dėl paliaubų.
„Manau, kad mes esame labai arti prie negrįžimo taško“, - pridūrė Ukrainos lyderis.
„Negrįžimo taškas yra plataus masto karas, kuris jau vyksta teritorijoje, kontroliuojamoje separatistų“, - sakė jis.