Kas vis dėlto ten vyksta

Nuo lapkričio pradžios tokie leidiniai kaip „The Washington Post“, „Politico“ ir „Bloomberg“ pradėjo skelbti atitinkamais šaltiniais ir iš palydovų gautomis nuotraukomis pagrįstą informaciją, kad Rusija telkia pajėgas prie sienos su Ukraina, be kita ko, ir iš Baltarusijos pusės. JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui besirutuliojanti situacija sukėlė rimtą nerimą – netgi didesnį negu ukrainiečiams.

Jis atskleidė manąs, kad jokiu būdu negalima atmesti karinio įsiveržimo grėsmės. Ukrainos valdžia, savo ruožtu, iš pat pradžių pareiškė nepastebinti kokio nors suaktyvėjimo pasienyje, tačiau vėliau patvirtino gavusi partnerių Vakaruose pateiktą informaciją apie Rusijos pajėgų telkimą. Visgi grėsmės buvo paraginta pernelyg neišpūsti.

Deja, praėjus dviem savaitėms retorika pasikeitė. Lapkričio 21 d. žiniasklaida išplatino Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovo Kirilo Budanovo pareiškimą, kuriame kalbama apie Rusijos rengiamą įsiveržimą, tikėtina, įvyksiantį 2022-ųjų sausio–vasario mėnesiais. K. Budanovas akcentavo, kad tokios pat nuomonės laikosi ir amerikiečiai.


Remiantis brigados generolo pateikta versija, puolimą Rusija pradės nuo artilerijos ir aviacijos smūgių bei jūrų pajėgų desanto išlaipinimo Odesos ir Mariupolio regionuose. K. Budanovas taip pat daro prielaidą, kad nežymiomis pajėgomis bus veržiamasi ir iš Baltarusijos teritorijos.

Maskva bet kokius kaltinimus, savaime aišku, atmeta.

Mėginant pajusti nuotaikas Ukrainoje, susidaro įspūdis, kad tvirtos nuomonės, kaip reikia traktuoti prie sienos vykdomus veiksmus, kol kas nėra. Bent jau naujasis gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sako viena, jam pavaldus generolas – kita, o šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis pasisakydamas lapkričio 26 d. davė suprasti, kad kalbos apie plataus masto įsiveržimą – vien tik žiniasklaidos spekuliacijos.

„Man atrodo, kad karo padėtis trunka jau aštuonerius metus, o plataus masto [įsiveržimas], mano galva, tėra motyvas gąsdinti, kuriuo dabar naudojasi kai kurie žiniasklaidos kanalai. Mes visiškai kontroliuojame savo sienas ir esame visiškai pasirengę situacijai“, – pareiškė V. Zelenskis per penkias valandas trukusią spaudos konferenciją, taip sutrikdydamas ir žurnalistus, ir apsiritai visus, norinčius suprasti, kiek pavojingi Rusijos manevrai.

Bayraktar TB2

Baimės akys didelės?

O kaip dabartinius įvykius vertina ekspertai? Padėti atsakyti į šį klausimą sutiko karo analitikas, jūrų pėstininkas, vieno stambiausių pagalbos Ukrainos pajėgoms labdaros fondų „Povernis živjom“ direktorius ir vienas iš „Ukrainos karinio centro“ įkūrėjų Tarasas Čmutas.

„Prie Ukrainos sienos šiuo metu sutelkta maždaug 40 bataliono taktinių grupių. Palyginimo dėlei galima pasakyti, kad sausį jų buvo 32, o pavasarį, kai įsiveržimo grėsmė taip pat buvo plačiai aptarinėjama, – 60. Kitaip sakant, 40 – tai nemažai, bet vis dėlto ne 60. Kita vertus, būtina suprasti, kad, pavyzdžiui, Kryme kariai bazuojasi nuolatos – ten veikia karinė bazė, taigi, jie nuolatos yra šalia sienos su Ukraina. Rostove ir Voroneže taip pat visada sutelktos gana nemenkos pajėgos. Rusams nereikia ko nors kur nors dislokuoti ir pervežinėti – jie visada vietoje. Reikia tik duoti komandą ir įvesti [pajėgas]“, – paaiškino T. Čmutas.

Daugiausia, ką Rusija gali išstatyti prieš Ukrainą, – tai 80 bataliono taktinių grupių (iš 120), bet tokia užduotis būtų ypač sudėtinga.

Analitikas mano, kad plataus masto agresijos grėsmė gerokai hiperbolizuota.

„Kodėl į karių telkimą atkreipta tiek daug dėmesio? Reikia paklausti tų, kurie platina šitą informaciją. Generalinis štabas nemato jokių plataus masto įsiveržimo ženklų, nors ir patvirtina, kad ginkluotųjų pajėgų kiekis – nenormalus. „Nenormalu“ reiškia „daugiau nei įprastai“, – paaiškino ekspertas.

Jis mano, kad žurnalistai ir diplomatai, sėdintys Niujorke ir Vašingtone, baiminasi daugiau nei ukrainiečiai, ir tai yra paradoksalu. T. Čmutas mėgina sieti tai su Rusijos specialiųjų tarnybų operacijomis.

„Informacija gaunama iš ten: iš pradžių apie tai parašė „The Washington Post“, „Politico“, po kurio laiko – „Bloomberg“, o jau tada ėmė rašyti ir kiti, neišskiriant nė Ukrainos žiniasklaidos. Kuo rėmėsi amerikiečių spauda, aš nežinau. Tie leidiniai yra autoritetingi, bet, pirma, šitai anaiptol nereiškia, kad jie pajėgūs kompetentingai apžvelgti pas mus vykstantį karą ir bendrą padėtį Ukrainoje. Antra, jie gali klysti. Ir, trečia, neturime manyti, kad Rusija neturi galių paveikti Vakarų žiniasklaidos per nuosavas specialiąsias tarnybas, pajėgias atitinkamai kontroliuoti socialinius tinklus“, – dalijosi mintimis T. Čmutas.


Specialistas sutiko pateikti asmeninę įvykių pasienyje versiją.

„Didelio masto Rusijos agresijos tikimybė egzistuoja nuolatos – nuo pat 2014-ųjų. Ji gali prasidėti bet kurią akimirką ir bet kuria dingstimi. Tai realybė, kurioje gyvename septynetą pastarųjų metų. Vienintelis veiksnys, turintis įtakos tokio scenarijaus įgyvendinimui, – tai mūsų ginkluotųjų pajėgų parengties lygis ir Ukrainos gynybinis pajėgumas. Kuo stipresnės bus mūsų pajėgos, tuo karas mažiau tikėtinas“, – akcentavo T. Čmutas.

Nepaisant visų aplinkybių ir sunkumų, Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiuo metu yra tinkamos parengties, pabrėžė jis.

„Pagal tokio formato karo kaip dabar kriterijus pajėgų parengtį vertinu ganėtinai pozityviai. Kai gavome turkiškus bepiločius „Bayraktar“, įgijome kolosalių taktinių pranašumų. Nepažeisdami Minsko susitarimų, nekirsdami demarkacijos linijos mes galime vykdyti detalią žvalgybą 30 kilometrų atstumu. Ginkluotosioms pajėgoms tai evoliucinis proveržis. Galima sakyti, kad iš zaporožiečių persėdome į mersedesus“, – konstatavo analitikas.

Kalbėdamas apie plataus masto karo tikimybę, kurios atmesti niekada negalima, specialistas išreiškė įsitikinimą, kad gynybinė Ukrainos strategija turi būti grindžiama „asimetrinio atsako“ principais.

Ukrainos pajėgos jokiu būdu negali tikėtis lygiavertės kovos su Rusija. Apsaugoti visos šalies priešraketinės gynybos sistemomis taip pat neįmanoma – tam paprasčiausiai neužtektų pinigų.

„Būtina suformuoti ne skydą nuo raketų, o pasiruošti atsakui raketomis. Jeigu įvyktų plataus masto įsiveržimas, savo tikslu turime laikyti tokį atkirtį, kuris sukeltų Rusijai tiek nuostolių ir padarytų tiek žalos, kad ji užgožtų menamą jų pergalę, kad kitą kartą jie gerokai pagalvotų prieš puldami, kad suvoktų, jog pastangos nevertos rezultatų. Turime sukurti tokias sąlygas, kad jie, apskaičiavę riziką, galų gale atsisakytų tolesnių su ekspansija, kariniais veiksmais ir invazija į šalies gilumą susijusių planų“, – kalbėjo T. Čmutas.

Būtent todėl Ukrainai nereikalingas zenitinis raketų kompleksas „Patriot“. Kur kas svarbiau įsigyti taktinio lygmens gynybos sistemų, kaip antai NASAM arba SHORAD. Jos galėtų apsaugoti į frontą pasiųstus karius.

Jeigu rytoj kiltų karas

Kol situacija rutuliojasi, Ukrainos vyriausybė svarsto kuo įvairiausius variantus. Jei būtų pademonstruota agresija, rusų kariai pajudėtų nuo Donbaso, tęstųsi eskalacija ir prasidėtų plataus masto karas, valdžia turi būti pasirengusi žmonių antplūdžiui iš rytų.

„Mes turime planą!“ – užtikrintai pareiškė ministro reintegracijos ir laikinai okupuotų teritorijų reikalams pavaduotoja Ina Dragančuk.

Tiesa, tas planas turi kai kurių apribojimų: jame nenumatyta, kaip tektų spręsti kituose regionuose gyvenančių piliečių evakuacijos klausimą, jei tankai imtų judėti nuo Baltarusijos ir Padniestrės.

„Klausiate, ar numatyta priimti tūkstantį ir net dešimtis tūkstančių žmonių, galinčių plūstelėti į šalies gilumą iš okupuotų teritorijų, iš pafrontės zonos ir kt. tuo atveju, jeigu konfliktas būtų toliau eskaluojamas? Ar valdžia pasirengusi tokiai humanitarinei krizei? Taip, mes puikiai suvokiame riziką. Viename iš dokumentų numatytas toks įvykių rutuliojimosi variantas. Parengtas išsamus veiksmų planas. Jis buvo ruošiamas dar 2019-aisiais ir mūsų valdyba pademonstravo didžiausią iniciatyvą jo rengimo procese. Deja, ši informacija yra uždaro charakterio. Beje, ne per seniausiai mes jį nusiuntėme ir pristatėme Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybai“, – patikino ministro pavaduotoja.

I. Dragančuk įsitikinusi, kad publikuoti tokių dokumentų ir perdėtai aktualizuoti galimos evakuacijos klausimo nėra jokios prasmės. Toks elgesys galėtų net pakenkti – sukelti visai nereikalingą nepagrįstos panikos bangą, be kita ko, ir Vakaruose. Tokia žinutė gali būti suprasta klaidingai. Atvirumas gali būti palaikytas slogiomis nuotaikomis ir kapituliacija.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (93)