JAV ir toliau siunčia karinę pagalbą Ukrainai. Naujausioje siuntoje buvo šalmų, sprogmenų neutralizavimo robotų, radijo imtuvų, neperšaunamųjų liemenių, asmeninių vaistinėlių, kilimėlių miegojimui ir striukių. Artimiausiu metu bus atsiųsta naktinio matymo prietaisų, daugiau radijo stočių.
Ukrainos kariai
© AFP/Scanpix

Apie tai informuoja unian.net.

Be to, Ukrainos valstybinė pasienio tarnyba taip pat sulauks paramos: drabužių, palapinių, mažo galingumo generatorių, rankinių degalų siurblių, inžinierinių įrenginių, transporto priemonių, sekimo priemonių. Naujausiose siuntose buvo ekskavatorių, autokranų, šilumos matavimo prietaisų, video stebėjimo prietaisų, palapinių, spygliuotos vielos, miegmaišių, nedidelių elektros generatorių. Ateityje JAV atsiųs daugiau technikos, video stebėjimo prietaisų, sunkvežimį ir mažų patruliavimo laivų.

JAV Gynybos ministerijos specialistai susitiks su ukrainiečių kolegomis įvertinti konkrečių renginių ir programų, skirtų gynybai. JAV Gynybos ministerija ir Valstybinis departamentas skiria 19 mln. dolerių (49,8 mln. Lt) iš Gynybos rezervų fondo paruošti ir aprūpinti. Tikimasi, kad mokymai prasidės 2015 m.

JAV senatorius ragina apginkluoti Ukrainą

Tačiau tokia parama kai kuriems politikams atrodo nepakankama. JAV Senato užsienio ryšių komiteto pirmininkas sekmadienį paragino aprūpinti Ukrainą ginklais, kad Kijevo vyriausybės galėtų priešintis tiesioginei invazijai, surengtai Rusijos.

„Turėtume aprūpinti ukrainiečius tokiais gynybiniais ginklais, kurie priverstų (Rusijos prezidentą Vladimirą) Putiną brangiai sumokėti už tolesnę agresiją“, – senatorius Robertas Menendezas sakė televizijos CNN pokalbių laidai.

„Tai nebėra kažkokių sukilėlių separatistų klausimas – tai tiesioginė Rusijos invazija. Privalome tai pripažinti“, – pridūrė jis.

Jo komentarai nuskambėjo tuo metu, kai V.Putinas dar labiau padidino įtampą jau kelis mėnesius trunkančiame Ukrainos konflikte, pirmąkart prabildamas apie kaimyninės šalies rytinio regiono valstybingumo klausimą.

„Manau, kad Europos Sąjunga, NATO, taip pat Jungtinės Valstijos turi laikyti (šią padėtį) dramatiškai pasikeitusia. Turime suteikti ukrainiečiams galimybę kautis, kad apsigintų“, – R.Menendezas, kuris yra demokratas, sakė viešėdamas Kijeve.

JAV senatorius respublikonas Johnas McCainas, itin aktyviai kritikuojantis Rusiją, palaikė R.Menendezo raginimą, sakydamas televizijai CBS, kad ukrainiečiai turėtų būti aprūpinti „ginklais, kurių jiems reikia“.

„Dėl Dievo meilės, negi negalime padėti tiems žmonėms apsiginti? Tai ne įsibrovimas. Tai invazija“, – sakė J.McCainas, kuris yra Senato užsienio ryšių komiteto narys.

JAV prezidentas Barackas Obama, kuris praeitą savaitę susilaikė, nepavadinęs pastarųjų Rusijos veiksmų invazija, planuoja priimti Ukrainos vadovą Petro Porošenka Baltuosiuose Rūmuose rugsėjo 18 dieną.

Ukraina: susirėmimai tęsiasi
Ukrainos pasienio sargybos kateriai atakuoti netoli MariupolioPlačiau...
Separatistai planuoja žiaurų likimą belaisviamsUkrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba paviešino perimtą separatistų pokalbį, iš kurio galima spręsti, kad nelaisvėn paimtus Ukrainos karius jie ruošiasi išvežti į Rusiją bei iškelti jiems bylas, rašo UNIAN.Daugiau skaitykite čia.
Azovo jūroje apšaudytas Ukrainos pakrančių apsaugos katerisNetoli Mariupolio Azovo jūroje buvo apšaudytas Ukrainos pakrančių apsaugos kateris. Šią informaciją „Ukrainskaja pravda“ gavo iš Donecko pasienio pajėgų dalinio.Anot budinčio operatyvinio darbuotojo, kateris buvo apšaudytas apie 15.20 val. Kol kas nėra žinoma, kas įvykdė šį išpuolį, o pasieniečiai mėgina išsiaiškinti šios atakos aplinkybes. Daugiau skaitykite čia.
V. Putinas vadina P. Porošenką partneriuRusijos prezidentas Vladimiras Putinas mano, kad jo susitikimas su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka buvo atviras.„Susitikimas buvo labai geras, man taip pasirodė, pakankamai atviras, Piotras Aleksejevičius, mano nuomone, yra partneris, su kuriuo galima vesti dialogą“, – sakė V.Putinas interviu televizijos Pirmojo kanalo programai „Voskresnojė vremia“.P. Porošenka ir V.Putinas antradienį buvo susitikę Minske prie keturių akių po didelio proveržio neatnešusio derybų maratono, kuriame dalyvavo aukšto rango Europos Sąjungos (ES) pareigūnai.„Žinoma, norėtųsi, kad visa, dėl ko mes tarėmės, būtų įgyvendinta. Mes kalbėjomės ir apie aštrią situaciją Donecke ir Luhanske. Žinoma, Rusija siekia, kad kraujo liejimas liautųsi ir liautųsi kuo greičiau.“„Beje, taikiai, derybų keliu“, – sakė jis.
JAV sveikina ES planus skelbti naujas sankcijas RusijaiJungtinės Valstijos sveikina Europos Sąjungos (ES) planus skelbti naujas sankcijas Rusijai.JAV vyriausybė sveikina, kad ES demonstruoja „tvirtą paramą Ukrainos suverenumui ir teritoriniam integralumui“ ir rengia papildomas baudžiamąsias priemones Maskvai, Vašingtone pareiškė Nacionalinės saugumo tarybos atstovė Caitlin Hayden.JAV glaudžiai bendradarbiauja su ES ir kitomis partnerėmis, kad nubaustų Rusiją dėl „nelegalių jos akcijų" Ukrainoje, sakoma raštiškame C. Hayden pareiškime.Kartu JAV dar kartą paragino Rusiją nedelsiant atitraukti iš Ukrainos savo karius ir karinę įrangą ir nutraukti paramą prorusiškiems sukilėliams.
V. Putinas paragino aptarti šio regiono „valstybingumo“ klausimą Per derybas dėl konflikto rytinėje Ukrainoje sureguliavimo turi būti aptartas ir šio regiono „valstybingumo“ klausimas, sekmadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, sugriežtindamas Maskvos reikalavimus dėl krizės išsprendimo.„Reikia nedelsiant pradėti turiningas derybas, ir ne techniniais klausimais, bet visuomenės politinės organizacijos ir valstybingumo pietryčių Ukrainoje klausimais, kad būtų galima besąlygiškai užtikrinti teisėtus žmonių, kurie ten gyvena, interesus“, - citavo V. Putino interviu Rusijos naujienų agentūros ir televizijos.Interviu jis taip pat pažymėjo, kad Ukrainos pietryčiuose reikia „nedelsiant nutraukti karinius veiksmus ir pradėti infrastruktūros atstatymą.“
Per pastarąją parą sunaikino apie 100 teroristųPer pastarąją parą Antiteroristinės operacijos pajėgos sunaikino apie 100 teroristų, o Rusija ir toliau tęsia Antiteroristinės operacijos pajėgų pozicijų apšaudymą.Apie tai pranešė „Ukrainskaja pravda“, remdamasi Antiteroristinės operacijos pajėgų atstovo žiniasklaidai Leonido Matiuchino pateikta informacija, rašo UNIAN.„Antiteroristinės operacijos vykdymo zonoje tęsiami aktyvūs koviniai veiksmai. Sunaikintas teroristų dalinys šiauriniame Petrovskės gyvenvietės pakraštyje. Žvalgybos pateikiamais duomenimis, po mūsų suduoto smūgio teroristų pozicijose vyko sprogimai ir kilo gaisrai“, - informavo L. Matiuchinas. „Per pastarąją parą iš viso buvo sunaikintos trys artilerijos sistemos „BM-21“, šarvuotasis transporteris, kovinė žvalgybinė mašina, sunkvežimis „Kamaz“ ir apie šimtą teroristų“, - tęsė jis.Kaip informavo L. Matiuchinas, Antiteroristinės operacijos pajėgų pozicijos buvo apšaudytos šalia Lutuhynės, Andrejevkos, Beriozovkos, Malaja Ivanovkos ir Faščiovkos gyvenviečių. „Keturis kartus apšaudytas Luhansko oro uostas“, - pridūrė L. Mitiuchinas ir pabrėžė, kad ir toliau tęsiasi Antiteroristinės operacijos pajėgų pozicijų apšaudymai iš Rusijos pusės. Šiuo metu apšaudymas vykdomas netoli nuo Makarovo.
Rusijai Ukrainoje padeda čečėnai?Internete paviešintas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti Donbase esantys „kadyrovcais“ save vadinantys čečėnaiKaip teigiama po vaizdo įrašu pateiktame aprašyme, jis darytas Donbase, rašo UNIAN. Šiame vaizdo įraše matyti, kaip ginkluotų asmenų grupė pilna ekipiruote eina miesto gatvėmis (aprašyme teigiama, kad tai – Donbasas). Vaizdo įraše užfiksuoti asmenys kalba į čečėnų panašia kalba su rusų kalbos intarpais.
Ukrainos pasienį pasiekė antroji Rusijos pagalbos vilkstinėUkrainos pasienį pasiekė antroji Rusijos vilkstinė - 280 sunkvežimių su pagalbos kroviniu Rytų Ukrainos gyventojams. Konvojus Rostovo regione laukia, kada galės įvažiuoti į Donbasą, pranešė Rusijos televizija. Pagalbos prekės, tarp kurių yra maisto produktai, geriamas vanduo ir medikamentai, buvo suvežti traukiniais ir tada perkrauti į sunkvežimius. Kada vilkstinė kirs sieną ir kokiu maršrutu važiuos, laikoma paslaptyje. Dėl naujos pagalbos siuntos Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, anot žiniasklaidos, susitarė savo susitikime antradienį Minske. Prieš tai Rusija, nepaisydama tarptautinės kritikos, sunkvežimiais nugabeno į Rytų Ukrainą 2 000 tonų pagalbos prekių. Kijevas tada kaimyninę šalį apkaltino invazija, nes sunkvežimiai kirto sieną be Ukrainos žinybų leidimo.
Ukrainos prezidentas: ES suteiks paramąUkrainos prezidentas Petro Porošenka patvirtino, kad Europos Sąjunga Ukrainai skirs 1 mlrd. eurų.Apie tai jis paskelbė per Briuselyje vykusią spaudos konferenciją po ES viršūnių susitikimo, rašo unian.net."Mes susitarėme, kad bus priimta trečia makrofinansinės paramos Ukrainai banga, paskola sieks 1 mlrd. eurų. Šiemet - tai papildomai 510 mln. eurų paskolos ir 250 mln. eurų negrąžinamo granto, kuriuo ES parems Ukrainą šios sunkios padėties metu", - kalbėjo prezidentas.Unian.net taip pat skelbė, kad Ukraina pradėjo gauti ES šalių karinę-techninę paramą, remiantis dvišaliais susitarimais.Pasak Ukrainos prezidento, Briuselyje vyko dvišalės derybos dėl glaudesnio bendradarbiavimo kariniame - techniniame lygmenyje."Mes, pagaliau, fiksuojame karinės-techninės pagalbos gavimą ir glaudesnį bendradarbiavimą su daugeliu ES šalių dvišaliu lygmeniu. Tai leis mums gerokai padidinti mūsų ginkluotųjų pajėgų kovos pajėgumus. Didžioji dalis šio bendradarbiavimo dėmesio bus skiriama nemirtiniems ginklams", - sakė P. Porošenka.Jis teigė, jog diskusijos šiuo klausimu bus tęsiamos ir rugsėjo 4-5 dienomis, per NATO viršūnių susitikimą Velse.
ES lyderiai pagrasins Rusijai naujomis sankcijomis, bet suteiks šansą taikaiES lyderiai šeštadienį pagrasins Rusijai naujomis sankcijomis dėl Ukrainos, tačiau nuogąstaudami dėl naujojo Šaltojo karo ir nenorėdami pakenkti savo pačių ekonomikoms, turėtų suteikti Maskvai dar vieną šansą pasiekti taiką.Per viršūnių susitikimą Briuselyje, ES pareigūnai šiltai priėmė Ukrainos prezidentą Petro Porošenką ir patikino jį dėl tolesnės ekonominės ir kitokios paramos.Bet nesutarimai tarp 28 bloko narių suvaržė galimybę imtis naujų veiksmų prieš Maskvą, o šeštadienio galutinės rezoliucijos projekte nurodoma, kad jie tik prašo Bendrijos vykdomosios institucijos „nedelsiant“ parengti daugiau sankcijų galimybių.P.Porošenka, kuris perspėjo, kad pastangų sustabdyti kovą su Rusijos pajėgomis ir prorusiškais sukilėliais žlugimas gali atvesti prie „plataus masto karo“ , pažymėjo, jog ES lyderiai susitarė, kad naujų sankcijų paskelbimas priklausys nuo to, kaip bus įgyvendinamas jo taikos planas.Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pabrėžė, kad jei Rusija nesiliaus siuntusi į rytinę Ukrainą ginklų ir karių, tai jai neišvengiamai bus paskelbtos naujos ekonominės sankcijos.„Ar mes leisime situacijai blogėti tol, kol tai atves iki karo?, - klausė F.Hollande'as per naujienų konferenciją. - Kadangi šiandien susiduriame su tokia rizika. Nebėra kada gaišti.“Savo ruožtu Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį griežtai perspėjo Rusiją, kad ši kariauja su Europa, ir paragino imtis griežtesnių sankcijų Maskvai.Vis dėlto didžiosios Vakarų šalys nuogąstauja, kad naujos sankcijos pakenks jų pačių ekonomikoms.Tarp jų yra ir Vokietija, ir Didžioji Britanija ir Prancūzija, taip pat ir Italija, kuri labai priklauso nuo Rusijos dujų ir kurios URM vadovė Federica Mogherini buvo išrinkta naująja bloko diplomatijos tarnybos vadove.P.Porošenka pasmerkė Maskvą, kuri šią savaitę pasiuntė į Ukrainą tūkstančius karių ir pareiškė puoselėjantis viltį, kad ES lyderiai paves Europos Komisijai parengti naujų sankcijų paketą.Bet jis, kaip ir Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso, per bendrą spaudos konferenciją pabrėžė svarbą surasti politinį krizės, kuri Kremliaus nuomone kilo dėl Kijevo ketinimų integruotis į ES ir NATO, sprendimą.P.Porošenka sakė, kad jis nelaukia užsienio karinės intervencijos ir kad per trišalį Kijevo, Maskvos ir Europos Sąjungos (ES) atstovų susitikimą, kuris pirmadienį įvyks Maskvoje, galbūt pavyks susitarti dėl paliaubų.„Manau, kad mes esame labai arti prie negrįžimo taško“, - pridūrė Ukrainos lyderis.„Negrįžimo taškas yra plataus masto karas, kuris jau vyksta teritorijoje, kontroliuojamoje separatistų“, - sakė jis.
Ukraina prašo pagalbosUkrainos prezidentas, atvykęs Briuselį, ragina Europos Sąjungos viršūnes imtis griežtesnių sankcijų prieš Rusiją. Nerimą dėl padėties Ukrainoje ir visame regione kursto maištininkų pradėtas kontrpuolimas, pastangos perimti vyriausybės pajėgų kontroliuojamus miestus ir vis nauji įrodymai, kad maištininkų gretose kaunasi Rusijos karinė technika ir jos kariškiai.Daugiau skaitykite čia.
Ukrainoje kuriama speciali tarnyba kovai su dezertyrais, priešo agentaisUkrainos gynybos ministras Valerijus Heletėjus atskleidė, kad Gynybos ministerijoje kuriama speciali tarnyba priešo agentūrai demaskuoti ir faktams, kai šalies ginkluotosiose pajėgose nevykdomi karo įsakymai, nustatyti.„Šiandien kaip niekad svarbu atsikratyti rusiškos „penktosios kolonos“ Ukrainos ginkluotosiose pajėgose ir Gynybos ministerijoje, o svarbiausia – antiteroristinėje operacijos dalyvaujančiuose daliniuose, – parašė ministras savo paskyroje „Facebook“ šeštadienį. – Atsižvelgiant į laiko reikalavimus, vien teisėsaugos organams tai padaryti nesiseka“.„Priešo agentūrai išaiškinti ir nukenksminti, vadų kovos įsakymų nevykdymo ir dezertyravimo faktams nustatyti kuriama man tiesiogiai pavaldi speciali tarnyba Gynybos ministerijoje. Ji bus šiek tiek panaši į SMERŠ (Sovietų Sąjungoje veikusią kontržvalgybos tarnybą „Smertj špijonam“) ir dirbs pirmiausia priešakinėse pozicijose ir karinio valdymo organuose“, – pabrėžė V.Heletėjus ir pridūrė, kad šios tarnybos rezultatus „pamatysime artimiausiu metu“.
ES „neabejotinai“ griežtins sankcijas Rusijai, sako Prancūzijos prezidentas Hollande'as Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as šeštadienį pareiškė, kad per Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą Briuselyje veikiausiai bus susitarta sugriežtinti sankcijas Rusijai dėl konflikto Ukrainoje eskalavimo.„Sankcijos neabejotinai bus griežtinamos ir (Europos) Komisija turės padirbėti“, kad tai būtų įgyvendinta, sakė F.Hollande'as žurnalistams Paryžiuje po susitikimo su centro kairiųjų partijų lyderių susitikimo.Konfliktas Ukrainoje yra „didžiausia krizė nuo Šaltojo karo pabaigos“, pripažino Prancūzijos vadovas.„Ji arti Europos. Ji ant Europos sienos... Tai, kas vyksta, tiesiogiai susiję su Europa. Ne vien Europa – su visu pasauliu, tačiau su Europa – ypatingai“, – pridūrė jis.Kitaip negu kiti pasaulio lyderiai, F.Hollande'as nesakė esantis tvirtai įsitikinęs Rusijos karių buvimu Ukrainos teritorijoje. Pasak jo, „tikėtina“, kad ten esama Rusijos karių ir kad neabejotina, jog „ginkluoti sukilėliai gauna pagalbą iš Rusijos“.Tačiau prezidentas pabrėžė, kad pastarieji įvykiai žymi „neabejotiną eskalavimą“ – „per kelias pastarąsias savaites žuvo 2 500“ žmonių.„Europa turi veikti. Ji jau veikia. Tačiau dėl šios įtampos eskalavimo reikia priimti naujų sprendimų“, – sakė jis.Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos liepą sugriežtino sankcijas Rusijai ir promaskvietiškiems separatistams Ukrainoje, kai virš sukilėlių kontroliuojamos teritorijos buvo numuštas Malaizijos keleivinis laineris.F.Hollande'as sakė, kad Ukrainos prezidento Petro Porošenkos bus „labai atidžiai išklausyta“ per šeštadienį prasidėsiantį viršūnių susitikimą.Jis sakė penktadienį kalbėjęsis telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pabrėždamas Ukrainos suverenumo svarbą, taip pat aiškindamas, kad papildomas separatistų apginklavimas tik dar labiau pakurstys krizę.F.Hollande'as pakartojo, jog Prancūzija pasiruošusi surengti derybas „Normandijos formatu“, kuriose dalyvautų Rusija, Ukraina, Vokietija ir Prancūzija, tačiau tokiam susitikimui būtų keliama „išankstinių sąlygų“.„Negalima gaišti laiko“, – sakė jis, perspėjęs, kad esama „tikro karo grėsmės“.Anksčiau šeštadienį ES išorės politikos vadovė Catherine Ashton sakė, kad ES lyderiai priims sprendimą dėl naujų sankcijų Rusijai, taip pat pareiškė „didį susirūpinimą“ dėl susiklosčiusios padėties.Kalbėdama po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Milane, C.Ashton sakė, kad diplomatijos vadovai buvo „labai aiškiai nusistatę, jog karinio sprendinio nėra“.„Mums reikalingas tvarus politinis sprendinys, kuris gerbtų Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenumą“, – C.Ashton sakė žurnalistams.ES lyderiai vėliau šeštadienį susitiks Briuselyje, kur aukštų Bendrijos postų dalybas tikriausiai nustelbs įvykiai prie bloko rytinių sienų.
Lietuvos užsienio reikalų ministras ragina stabdyti puolimą prieš ukrainiečius Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Europos Sąjunga bendromis jėgomis turi sustabdyti Rusijos puolimą Ukrainoje.Penktadienį ir šeštadienį ministras dalyvavo neformaliame Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikime Milane. Jame daugiausiai dėmesio skirta didėjančios Rusijos agresijos prieš Ukrainą aptarimui.Ministrai konstatavo, kad tai, kas šiuo metu vyksta rytų Ukrainoje, yra pačiais stipriausiais žodžiais smerktina Rusijos invazija į Ukrainą, kuri pažeidžia tarptautinę teisę, yra nepriimtina tarptautinei bendruomenei ir privalo būti nutraukta. „Rusija tęsia cinišką visuotinio neigimo politiką ir, nepaisant diplomatinių pastangų, siunčia savo kariuomenę į Ukrainą. Pradėtas atviras puolimas prieš ukrainiečius, kurį privalome bendromis jėgomis sustabdyti“, - pabrėžė L.Linkevičius.Ministras pažymėjo, kad tarptautinė bendruomenė turi ryžtingai įvertinti ir reaguoti į tokį Rusijos elgesį, padėti ukrainiečiams, suteikdami reikalingą humanitarinę, finansinę pagalbą bei paramą  kariuomenei. Taip pat būtina toliau stiprinti spaudimą ir atsakomąsias priemones Rusijos atžvilgiu, siekiant, kad Rusija nedelsiant nutrauktų karinius veiksmus Ukrainos atžvilgiu bei atitrauktų kariuomenę, kovotojus ir ginkluotę iš Ukrainos teritorijos ir pasienio regiono.„Negalima gaišti laiko bergždžioms diskusijoms apie invazijos terminologiją, privalome sutelktai rengtis galimiems netikėtumams ateityje. Rusija rodo nepagarbą ne tik Ukrainai, bet ir mums. Deja, mes ne visuomet rodome vienybę, netgi po jau sutartos bendros pozicijos taikant sankcijas arba sudarant nelogiškus karinius sandėrius," - pažymėjo Lietuvos ministras.
Rusijos tankai sugriovė gyvenvietę Rytų UkrainojeUkrainos kariuomenė pranešė šeštadienį, kad vyriausybinės pajėgos atsitraukė iš teritorijų į rytus nuo pasienyje esančio Luhansko miesto spaudžiant Rusijos remiamiems sukilėliams, rusų tankai vienoje gyvenvietėje „su žeme sulygino beveik visus namus", skelbia „Reuters".„Tiesioginė karinė agresija prieš Rytų Ukrainą tęsiasi", - rašoma „Twitter" paskyroje paskelbtame Kijevo gynybos ir saugumo tarybos pranešime.
Lenkijos prezidentas perspėjo Vokietiją dėl Rusijos imperinių ambicijųLenkijos prezidentas Bronislaw Komorowskis teigė, kad Vladimiras Putinas siekia sukurti naują Rusijos imperiją, ir regionas privalo pasirinkti tarp „kazokų arba demokratinės Europos", praneša „Reuters".„Rusija įvykdė invaziją į Ukrainą", - Vokietijos radijui sakė Lenkijos vadovas.B. Komorovskis sakė, kad V. Putinas ganėtinai aiškiai parodo savo ambicijas „atkurti imperiją". V. Putinas neslepia pasigėrėjimo kazokais, kurie ilgą laiką tarnavo kariuomenėje ir gynė Rusijos imperijos sienas.„Tikiuosi, kad vokiečiai pakankamai gerai pamena, ką sovietų imperija reiškė Europai", - „Deutschlandradio Kultur und Deutschlandfunk" sakė B. Komorovskis ir perspėjo dėl prieš Antrąjį pasaulinį karą išryškėjusios „nuolaidžiavimo politikos prieš Adolfą Hitlerį".„Pirmas išbandymas buvo Krymas, dabar kalbama apie visus Ukrainos regionus. Visi klausia, kuo tai baigsis", - sakė B. Komorovskis ir pakartojo Lenkijos ir Baltijos šalių raginimą NATO sustiprinti savo rytinį sparną.NATO narė Lenkija yra viena iš atviriausių V. Putino paramos prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje kritikių. Šią savaitę sukilėliai atvėrė naują frontą prieš vyriausybines pajėgas Rusijos kariams įžengus į Ukrainą.
J.M. Barroso perspėja Rusiją nenuvertinti ES ryžtoEuropos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso šeštadienį perspėjo Rusiją, kad Europos Sąjunga (ES) pasiruošusi ginti savo principus konfrontacijoje dėl Ukrainos, ir paragino siekti politinio sprendinio, kol krizė nepasiekė „negrįžtamo taško“.„Rusija neturėtų nuvertinti Europos Sąjungos valios ir ryžto ginti savo principus ir vertybes“, – J.M. Barroso sakė per bendrą spaudos konferenciją Briuselyje su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka.Pasak jo, politiniam sprendiniui dar ne per vėlu.„Esame pasiruošę imtis labai stiprių ir aiškių priemonių prieš Rusiją, tačiau palikdami duris atviras politiniam sprendiniui“, – pažymėjo J.M.Barroso.Jis pridūrė, kad ES nenori konfrontacijos su Rusija ir naujo Šaltojo karo, nes tai būtų žalinga visai Europai.
P. Porošenka prašo „tinkamo atsakymo“ į Rusijos veiksmusUkrainos prezidentas Petro Porošenka prašo Europos Sąjungos „duoti tinkamą atsakymą“ į tai, kad Rusijos pajėgos įvestos į Ukrainą, parašė socialiniame tinkle „Twitter“ prezidento atstovas Sviatoslavas Cegolka.„Rusijos pajėgų įvedimas į Ukrainos teritoriją reikalauja tinkamo ES atsakymo į šį agresijos aktą“, – taip anot S.Cegolkos pasakęs P.Porošenka Briuselyje.Ukrainos prezidentas jau susitiko su ES Vadovų Tarybos pirmininku Hermanu Van Rompuy, po to – su Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso.Pasak Ukrainos prezidentūros, ES prezidentu vadinamas H. Van Rompuy pažymėjo, kad „pastarieji Rusijos veiksmai dar labiau eskaluoja padėtį Donecko baseine, ir tai kelia didelį ES lyderių susirūpinimą; todėl ir buvo įtrauktas „Ukrainos klausimas“ į ES viršūnių susitikimo dienotvarkę“.Nurodoma, kad H. Van Rompuy sakė, jog ES vadovų diskusija duos konsoliduotą, teisingą ir tinkamą Rusijos veiksmų įvertinimą.ES prezidentas patikino, kad priimdamas sprendimą ES „bus solidari ir atsakinga".
P. Porošenka susitiko su H. Rompuy ir J.M. BarrosoUkrainos prezidentas Petro Porošenka su jį lydinčia delegacija atvyko į Briuselį, skelbia Ukrinform.P. Porošenka susitiko su Europos Vadovų Tarybos prezidentu Hermanu Van Rompuy ir Europos Komisijos pirmininku Jose Manuel Barroso.Ukrainos prezidentas taip pat dalyvaus Europos liaudies partijos vadovų susitikime.Kaip pranešama, antrą dienos pusę P. Porošenka sakys kalbą Europos Vadovų Tarybos posėdyje, kuriame jis informuos ES šalių lyderius apie padėtį Ukrainoje tiesioginės Rusijos karinės agresijos akivaizdoje.
Ukrainos kariams suformuotas humanitarinis koridoriusUkrainos Donecko srityje netoli Ilovaisko apsupti Ukrainos kariai išvedami iš apsupties per humanitarinį koridorių, praneša UNIAN.Pagal susitarimą, iš apsupties per humanitarinį koridorių turi išeiti tie kariai, kurie nepasidavė ir nebuvo paimti į nelaisvę. Pasidavusieji ar belaisviai sužeistieji bus iškeisti į Rusijos desantininkus.10 valandą ryto buvo pranešta apie suformuotą humanitarinį koridorių, sutarta dėl maršruto, tačiau vėliau prasidėjo problemos. Pavyzdžiui, apsupti savanoriai prie Červonpolės apie humanitarinį koridorių iš viso nebuvo informuoti.Praėjus apie pusantros valandos Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas pranešė, kad iš apsupties išleisti pirmieji 28 savanoriai, kurie jau pasiekė Ukrainos karinių pajėgų įtvirtinimus Komsomolske. Daugiau skaitykite čia.
Alžyre sudužo Ukrainos krovininis lėktuvasŠeštadienį Alžyre sudužo krovininis Ukrainos lėktuvas, praneša Al Arabiya News. Lėktuvas su 7 keleiviais nukrito netoli Tamanrasset oro uosto Alžyro Pietuose. Daugiau detalių nepranešama.
Šaltiniai: Rusija į rytinę Ukrainą pasiuntė 4-5 tūkst. kariųDidžiosios Britanijos Vyriausybės šaltinių teigimu, Rusija į rytinę Ukrainą pasiuntė 4-5 tūkst. karių, turinčių padėti prorusiškiems separatistams kovoti Luhansko ir Donecko srityse, penktadienį pranešė CNN.„Mes esame tikri, kad Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą“, - teigė neįvardintas šaltinis. 
Lenkija neįsileido Rusijos gynybos ministro lėktuvoPlačiau skaitykite čia. 
Vokietija apie Ukrainą: visos viltys žlungaPlačiau skaitykite čia. 
Rumunija ragina ES ir NATO apginkluoti UkrainąRumunijos prezidentas Traianas Basescu penktadienį pasakė, kad Europos Sąjunga ir NATO privalo tiekti ginklus Ukrainai ir padėti jai kovoje su prorusiškais maištininkais.„Rytoj per ES viršūnių susitikimą aš prašysiu paremti Ukrainą ginklais ir padėti jai priešintis Rusijos agresijai“, – sakė T.Basescu rumunų diplomatams, susirinkusiems į metinį susitikimą Bukarešte.ES ir NATO šalys privalo „išeiti už gerų ketinimų deklaravimo ribos“, pabrėžė jis.„Jeigu norime suteikti ukrainiečiams šansą, turime veikti tokiu pačiu lygiu kaip Rusijos Federacija, tai yra, tiekti Ukrainos armijai ginklus bet kuriomis galimomis tiekimo priemonėmis“, – sakė T.Basescu.Rumunijos prezidentas dar reikalauja „naujo sankcijų Rusijai lygmens“.
Rusijos vadovaujamas karinis aljansas pasirengęs siųsti taikdariusPlačiau skaitykite čia. 
Rumunija ragina ES ir NATO apginkluoti UkrainąRumunijos prezidentas Traianas Basescu penktadienį pasakė, kad Europos Sąjunga ir NATO privalo tiekti ginklus Ukrainai ir padėti jai kovoje su prorusiškais maištininkais.„Rytoje per ES viršūnių susitikimą aš prašysiu paremti Ukrainą ginklais ir padėti jai priešintis Rusijos agresijai“, – sakė T.Basescu rumunų diplomatams, susirinkusiems į metinį susitikimą Bukarešte.ES ir NATO šalys privalo „išeiti už gerų ketinimų deklaravimo ribos“, pabrėžė jis.„Jeigu norime suteikti ukrainiečiams šansą, turime veikti tokiu pačiu lygiu kaip Rusijos Federacija, tai yra, tiekti Ukrainos armijai ginklus bet kuriomis galimomis tiekimo priemonėmis“, – sakė T.Basescu.Rumunijos prezidentas dar reikalauja „naujo sankcijų Rusijai lygmens“.
Žuvo 10 ukrainiečių kariųUkrainos rytuose, kovodami su prorusiškais separatistais, per pastarąsias 24 valandas žuvo dešimt karių ir sužeista 30, pranešė penktadienį šios šalies Saugumo ir gynybos taryba.Kovos tarp vyriausybės pajėgų ir maištininkų suintensyvėjo, kai separatistai atvėrė naują frontą šią savaitę, nors jau atrodė, kad Ukrainos armija jau ima viršų, apsupusi separatistus jų tvirtovėse Donecke ir Luhanske.
Rusijos pajėgos, tiesiogiai dalyvaujančios karinėse operacijose Ukrainos teritorijoje, įžūliai pažeidžia tos šalies suverenumą ir teritorinį vientisumą, penktadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.Daugiau – čia.
Zenitinių raketų diviziono vadas majoras Aleksejus Šepeliukas ir majoras Aleksandras Kandesiukas tam, kad nebūtų paimti nelaisvėn, susisprogdino kartu su 12 Rusijos desantininkų. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos Gynybos ministerija.Daugiau – čia.
JT: konfliktas rytų Ukrainoje nusinešė beveik 2,6 tūkst. žmonių gyvybiųKonfliktas rytų Ukrainoje nuo balandžio vidurio nusinešė beveik 2,6 tūkst. žmonių gyvybių, penktadienį paskelbė Jungtinės Tautos (JT).JT pabrėžė, jog aukų labai padaugėjo suintensyvėjus Kijevo pajėgų ir prorusiškų sukilėlių susirėmimams tankiai gyvenamose vietovėse.„Mažiausiai 2 593 žmonės žuvo Ukrainoje nuo balandžio vidurio iki 2014 metų rugpjūčio 27 dienos“, – sakoma naujausioje JT ataskaitoje.Joje nurodoma, kad per šį konfliktą žmogaus teisių pažeidimus, tokius kaip pagrobimus ir kankinimus, „vykdė daugiausiai ginkluotos grupuotės“, kovojančios su Ukrainos armija.
Maskvos pasiūlymas Ukrainos separatistams atverti humanitarinį koridorių įrodo Kremliaus kontrolę, sako Kijevas.Daugiau – čia.
Ukraina tikisi gauti pagrindinės NATO nepriklausančios JAV sąjungininkės statusąUkraina tikisi įgyti pagrindinės JAV sąjungininkės statusą tarp šalių, kurios nėra NATO narės, ketvirtadienį paskelbė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba (SNBO).„Mūsų valstybė tikisi JAV pagalbos, įskaitant specialaus pagrindinės sąjungininkės tarp ne NATO šalių statuso suteikimą“, – sakė SNBO sekretoriaus pavaduotojas Mychaila Kovalis.Ukrainos prezidentas Petro Porošenka anksčiau ragino Vašingtoną suteikti jo šaliai ypatingos JAV sąjungininkės statusą, kokį turi NATO blokui nepriklausančios šalys, tokios kaip Izraelis, Australija arba Filipinai. Pasak jo, toks žingsnis padėtų spręsti Ukrainos saugumo problemas.Praeitą mėnesį Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas sakė, kad JAV „svarsto galimybę suteikti Ukrainai ypatingos sąjungininkės statusą, o toks statusas atvertų mums naujas unikalias galimybes“.
Žiniasklaida: Rusijos tankai - prie MariupolioТСН.uа. Подробности читайте на УНИАН: http://www.unian.net/politics/956683-rossiyskie-tanki-uje-pod-mariupolem-smi.htmlNetoli miesto užfiksuota 60 rusų tankų, praneša TSN.ua.
Separatistai žada įvykdyti V. Putino prašymą išleisti ukrainiečių karius iš apsupties  Donbase kovojančių separatistų kovotojų vadovybė pažadėjo paklusti Rusijos prezidento Vladimiro Putino raginimui išleisti ukrainiečių karius iš apsupties.  Remdamasi separatistais, tai praneša naujienų agentūra „RIA Novosti“.„Mes pritariame Rusijos prezidento Vladimiro Vladimirovičiaus Putino iniciatyvai sukurti humanitarinį koridorių apsuptoms Ukrainos pajėgoms. Esame pasirengę užtikrinti ukrainiečių karių išėjimo iš apsupties saugumą su viena sąlyga – jie turi išeiti sudarytu koridoriumi be ginklų“, - teigiama separatistų pranešime.     Priminsime, kad naktį iš ketvirtadienio į penktadienį buvo aptiktas V. Putino kreipimasis į separatistų vadovybę, kuriame jis ragina sukurti humanitarinį koridorių Ukrainos kariams, atsidūrusiems apsuptyje prie Ilovaisko, rašo unian.net.
Rusijos pajėgos įsitvirtina Novoazovske, galimas naujas puolimasUkrainos antiteroristinės operacijos (ATO) zonoje padėtis per pastarąją parą žymiai pablogėjo. Rusijos reguliariosios armijos daliniai ir separatistų kovotojai tęsia puolimą Ukrainos teritorijoje.  Apšaudę iš sistemų „Grad“ Novoazovsko miestą ir jį užėmę, rusai pradėjo stiprinti savo pozicijas, skelbia TSN.Šiuo metu mieste yra apie 30 karinės technikos vienetų su Rusijos vėliavomis, skelbia Ukrainos Nacionalinė saugumo ir gynybos taryba.  Ukrainos kariai, siekdami išsaugoti gyvybes, atsitraukė. Rusų kontrolėn taip pat perėjo virtinė gyvenviečių Novoazovsko, Starobeševsko ir Amrosijivsko rajonuose.Vienas nuožmiausių mūšių vyksta prie Ilovaisko.Didžiulė priešo grupė ruošiasi smogti jungtinėms ATO pajėgoms. Luhanske sustiprinti separatistų kovotojų iš Rusijos atvyko šarvuota technika ir kariškiai, rašo unian.net.   
B. Obama: Rusija atsakinga už smurto eskalavimą UkrainojeJAV prezidentas Barackas Obama ketvirtadienį apkaltino Rusiją dėl smurto eskalavimo Ukrainoje.Kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose jis pažymėjo, kad Maskva apmoko, ginkluoja bei finansuoja prorusiškus separatistus Ukrainoje, ir pridūrė, jog tai akivaizdžiai įrodo nauji Rusijos pajėgų, esančių Ukrainoje, vaizdai.JAV lyderis pridūrė, kad kitą mėnesį Baltuosiuose rūmuose su vizitu apsilankys Ukrainos prezidentas Petro Porošenka. Tai bus jo pirma viešnagė Vašingtone po to, kai jis buvo išrinktas šalies vadovu.B.Obama taip pat pranešė, jog anksčiau ketvirtadienį jis kalbėjo telefonu su Vokietijos kanclere Angela Merkel, ir nurodė, kad Rusijos invazija turės papildomų padarinių.Barackas Obama, Reuter/Scanpix nuotr.
JAV ambasadorė prie Jungtinių Tautų ketvirtadienį Lietuvos siūlymu surengtame neeiliniame JT Saugumo Tarybos posėdyje pareiškė, jog „Rusija turi liautis meluoti, turi liautis kursčius šį konfliktą“. Karštai gindamasis Rusijos ambasadorius JT Vitalijus Čiurkinas pareiškė, kad Kijevas „kariauja su savo pačių liaudimi.“Plačiau apie JT Saugumo Tarybos posėdį skaitykite čia. 
Ukraina atnaujina privalomąją karinę tarnybą Per ketvirtadienį sušauktą Valstybės saugumo ir gynybos tarybos posėdį, kuriame dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, nuspręsta nuo šio rudens atnaujinti privalomąją karinę tarnybą Ukrainos karinėse pajėgose. Daugiau skaitykite čia. 
P. Porošenka: padėtis - ypatingai sudėtingaKijeve ketvirtadienį prasidėjo skubai surengtas Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) posėdis apie padėtį Donecko baseine.Posėdžiui pirmininkauja prezidentas Petro Porošenka, pranešė „Interfax“ reporteris.Anksčiau ketvirtadienį prezidentas sakė, kad dėl padėties paaštrėjimo Donecko srityje atšaukė savo darbo vizitą į Turkiją ir vėliau ketvirtadienį sušauks NSG tarybą.Ukrainos lyderi ragino tautiečius nepasiduoti panikai, kai į šalį įsibrovė rusų kariai. Buvo pranešta, kad Ukrainos pietryčiuose pasirodė dvi rusų tankų kolonos.„Padėties destabilizacija ir panika – tai toks pat priešo ginklas kaip ir tankai“, – sakė jis.„Kalbėsiu atvirai: padėtis, žinoma, ypatingai sudėtinga, ir niekas neketina ją laikyti paprasta. Bet ji kontroliuojama, pakankamai kontroliuojama, kad mes nepultume į paniką, išsaugotume šaltą protą, sveiką nuovoką ir apskaičiuotume savo veiksmus“, – sakė jis atidarydamas NSGT posėdį Kijeve ketvirtadienį.
Gerokai daugiau nei 1 tūkst. Rusijos karių veikia Ukrainos teritorijoje – tai rodo žymų Maskvos karinio kišimosi į šią šalį padidėjimą, pareiškė ketvirtadienį NATO.Plačiau skaitykite čia. 
ATO pajėgų aviacija sunaikino dvi rusų technikos kolonasUkrainos antiteroristinės operacijos (ATO) pajėgos sudavė eilinius smūgius rusų technikos kolonoms, skelbia ATO atstovas spaudai Aleksejus Matiuchinas.„Aviacijos smūgiais buvo sunaikinta rusų technikos kolona, judėjusi iš Kuteinikovo į Metalistą. Taip pat formavimosi etape sunaikinta technikos kolona, kuri iš Zuchreso vyko į Ilovaiską“, - socialiniame tinkle rašė Ukrainos Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) atstovas spaudai Andrejus Lysenka.
R. Sikorskis Rusijos veiksmus Ukrainoje pavadino „agresija“Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos veiksmai Ukrainos rytuose yra „agresija“, kuri sukūrė rimčiausią per kelis dešimtmečius krizę Europoje.„Tai tikriausia agresija, - sakė jis per valstybės radiją. - Lenkijos pozicija bus parengta per artimiausias porą valandų. Mums reikia ne stiprių žodžių, o stiprių veiksmų, geriausia būtų visos tarptautinės bendruomenės veiksmų“.Pasak R.Sikorskio, veiksmai turi būti tvirti, bet išmintingi, nes pasekmės gali būti „neišmatuojamos“.AP nuotr.
Lietuvos prašymu šaukiamas JT Saugumo Tarybos posėdis dėl Ukrainos.Daugiau – čia.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) pranešime teigiama, kad separatistų pozicijas Luhansko regione užima Rusijos kariai, informuoja Ukrainos "Interfax".Daugiau – čia.
Paviešintas vaizdo įrašas, kaip Ukrainos kariai šturmuoja separatistų blokpostus Ilovaiske:https://www.youtube.com/watch?v=EpJgW0FGRLI#t=133
Į ligoninę Luhansko srityje atvyko gydytojai iš RusijosĮ Krasnodonsko centrinę miesto ligoninę atvyko gydytojai iš Rusijos, atgabenta medicininė įranga, tęsiamas masinis sužeistų teroristų atvežimas.Apie tai socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba, rašo UNIAN.Taip pat Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba informavo, kad gydytojų iš Rusijos atvykimas į teroristų kontroliuojamą teritoriją liudija apie Rusijos karių dalyvavimą koviniuose veiksmuose.
Ukrainoje nėra nei Rusijos karių, nei karinės technikos. Tokią nuomonę ITAR-TASS žurnalistui ketvirtadienį po nepaprastojo organizacijos tarybos posėdžio išsakė Rusijos nuolatinis atstovas prie ESBO Andrejus Kelinas.Daugiau – čia.
Latvija pavadino Rusijos invaziją į Ukrainą karuLatvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius ketvirtadienį pareiškė, kad pranešimai apie Ukrainos teritorijoje pasirodžiusias Rusijos pajėgas yra tikro karo pradžios ženklas.„Rusijos invazija į Ukrainą JT Saugumo Taryba turi laikyti agresijos aktu, JT turi veikti atitinkamai – tai yra karas“, – parašė jis savo „Twitter“ paskyroje, ragindamas tarptautinę bendruomenę nedelsiant reaguoti.
Rusija veržiasi į Ukrainą, sako V. Putino patarėja teisių klausimais.Daugiau – čia.
Ukrainos „Tėvynės“ partijos lyderė Julija Tymošenko „dėl išorinės agresijos“ Donbase ragina skelbti karo padėtį, praneša Ukrainos „Interfax“.„Reikia imtis trijų pirminių žingsnių. Pirma, nedelsiant įvesti karo padėtį Donecko ir Luhansko regionuose. Tai gerokai sustiprintų mūsų gynybos sistemą ir mūsų veiksmų koordinavimą“, – žurnalistams Kijeve sakė J. Tymošenko.Daugiau – čia.
Rusijos pajėgos užėmė Ukrainos miestą prie Azovo jūros, sako Kijevas.Daugiau – čia.
Ukrainos teritorijoje sulaikytų Rusijos kariškių motinos kreipėsi į V. Putiną:https://www.youtube.com/watch?v=QiZMLhVehjk
Prancūzija: Rusijos pajėgų intervencija Ukrainoje būtų netoleruotinaPrancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ketvirtadienį perspėjo, jog būtų „netoleruotina ir nepriimtina“, jeigu Rusijos pajėgos veiktų Ukrainos teritorijoje, kaip mano Vakarų šalių žvalgyba.„Jeigu paaiškėtų, kad Ukrainos teritorijoje esama Rusijos karių, tai būtų netoleruotina ir nepriimtina“, – jis sakė per Paryžiuje vykstantį ambasadorių iš viso pasaulio susitikimą.
Ukrainos separatistų lyderis Aleksandras Zacharčenka atvirai pripažino, kad Rytų Ukrainoje jiems kovoti padeda ir Rusijos kariai.Daugiau – čia.
P. Porošenka ir A. Merkel susitarė dėl savo veiksmų koordinavimoUkrainos prezidentas Petro Porošenka ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį prieš Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą rugpjūčio 30-ąją susitarė koordinuoti savo veiksmus, remdamasi Ukrainos prezidento spaudos tarnyba, skelbia „RIA Novosti“.„P. Porošenka ir A. Merkel susitarė koordinuoti savo pastangas prieš Europos Tarybos viršūnių susitikimą rugpjūčio 30-ąją dėl galimų sprendžiamųjų veiksmų ES vardu“, – sakoma po dviejų lyderių pokalbio telefonu paskelbtame pranešime.Kiek anksčiau buvo pranešta, kad P. Porošenka ir A. Merkel aptarė tarptautinį pokalbių dėl situacijos Donbase sprendimo formatą.Tikimasi, kad P. Porošenka rugpjūčio 30 dieną ES pareigūnų kvietimu su darbo vizitu atvyks į Briuselį.
Donecke per bombardavimą žuvo 11 civiliųUkrainos rytuose veikiančių prorusiškų separatistų pagrindinėje tvirtovėje Donecke apšaudymai iš minosvaidžių užmušė 11 civilių, o dar 22 buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė vietos valdžia.„Dėl tiesioginės artilerijos ugnies Donecko rajonuose žuvo 11 civilių, o dar 22 buvo sužeisti“, – sakoma miesto tarybos pranešime.
M. Saakašvilis: Rusija įsiveržė į Ukrainą, vyksta nepaskelbtas karasBuvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis įsitikinęs, kad Rusija įsiveržė į Ukrainą ir dabar ten vyksta nepaskelbtas karas.„Mes, gruzinai, tai labai gerai žinome: šimtai Rusijos tankų, šarvuotųjų transporterių ir „Grad“ sistemų kerta valstybės sieną ir atakuoja kaimus ir miestus. O pasaulis svarsto, kaip tai pavadinti“, – parašė jis naktį į ketvirtadienį savo paskyroje „Facebook“.„Tai invazija. Ir karas. Kodėl tarptautinė bendrija to nevadina tikruoju vardu?“ – retoriškai klausia buvęs Gruzijos vadovas.„Ukrainos, Gruzijos ir visų Rusijos kaimynių likimas dabar sprendžiamas Donecke, Luhanske, Mariupolyje“, – pažymėjo M. Saakašvilis.Ukrainos valdžia trečiadienį pranešė, kad grupė Rusijos kareivių su kovinėmis pėstininkų mašinomis įsibrovė į šalies teritoriją.Kremlius oficialiai neigia, kad Rusijos kareiviai dalyvauja kovose Ukrainos pietryčiuose ir kad Maskva tiekia separatistams ginklus.
https://twitter.com/hookvpu/status/504867034564677633
JAV ambasadorius Kijeve: Rusijos pajėgos „tiesiogiai įsitraukė“ į kovas UkrainojeRusija dabar yra „tiesiogiai įsitraukusi“ į kautynes rytų Ukrainoje, ketvirtadienį pareiškė JAV ambasadorius Kijeve.„Vis daugiau Rusijos karių tiesiogiai įsikiša į kovas Ukrainos teritorijoje“, – ambasadorius Geoffrey Pyattas parašė socialiniame tinkle „Twitter“.Jis pridūrė, kad Maskva yra „tiesiogiai įsitraukusi į kautynes“ ir pasiuntė į pagalbą prorusiškiems separatistams „naujausių priešlėktuvinės gynybos sistemų, įskaitant SA-22“.
Ukrainoje sparčiai daugėja konflikto aukų, sako JTRytų Ukrainoje pastarąjį mėnesį vykę įnirtingi susirėmimai nusinešė daug žmonių gyvybių – per parą žūdavo vidutiniškai 36 žmonės, sakoma Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje apie žmogaus teisių padėtį toje šalyje.Per keturias savaites nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio žuvo bent 1 200 žmonių. Šis skaičius daugiau negu dvigubai didesnis negu žuvusiųjų per visą ankstesnį konflikto laikotarpį nuo balandžio, nurodoma JT žmogaus teisių stebėtojų ataskaitoje, kuri bus paskelbta penktadienį.Ukrainos pajėgos per pastarąjį mėnesį padarė pažangą, siekdamos išstumti promaskvietiškus separatistus. Jos atsikovojo kontrolę virtinėje miestų ir gyvenviečių rytiniame regione ir stiprina sukilėlių tvirtovių blokadą.„Dėl suintensyvėjusių kovos veiksmų išaugo aukų skaičius, kuris padidėjo daugiau negu dvigubai, lyginant su paskelbtu ankstesnėje ataskaitoje“ liepą, sakoma 39 puslapių dokumente, kurį gavo naujienų agentūra AFP.Į mėnesio aukų statistiką nebuvo įtraukti 298 žuvusieji per liepos 17-ąją įvykusią katastrofą, kai buvo numuštas oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 keleivinis laineris.Nuo balandžio per konfliktą rytų Ukrainoje žuvo iš viso mažiausiai 2 220 žmonių, tarp jų 23 vaikai, nurodė JT.Naujausioje ataskaitoje dėl išaugusio aukų skaičiaus aiškiai kaltinami separatistais, kurie rengia atakas „tankiai gyvenamose vietovėse, sukeldami pavojų civiliams gyventojams“.Tačiau stebėtojai pridūrė, kad „atsakomybė dėl bent dalies aukų ir nuostolių tenka Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“, kurios bombarduoja sukilėlių pozicijas miestuose.Per daugumą vėliausių susirėmimų buvo naudojama artilerija, tankai ir raketos, o fronto linijos vis labiau artėja prie pagrindinių sukilėlių tvirtovių – Donecko ir Luhansko – priemiesčių.Šioje ataskaitoje netiesiogiai palaikomi Ukrainos pareiškimai, kad Rusija apginkluoja sukilėlius.Dokumente sakoma, kad separatistais „dabar aprūpinti kaip profesionalai ir atrodo besinaudojantys modernios ginkluotės bei šaudmenų nuolatiniu tiekimu, suteikiančiu jiems galimybę numušinėti Ukrainos karinius orlaivius, tokius kaip sraigtasparniai, naikintuvai ir transporto lėktuvai“.Ataskaitoje sukilėlių kovotojai taip pat kaltinami žmogžudystėmis, žmonių grobimu, kankinimais ir kitais žmogaus teisių pažeidimais.Mažiausiai 468 žmonės yra laikomi nelaisvėje, nurodoma dokumente, kuris yra jau penktoji JT žmogaus teisių stebėtojų misijos ataskaita.JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas žmogaus teisių reikalams Ivanas Simonovičius šią ataskaitą planuoja pristatyti penktadienį per vizitą Ukrainoje.
Internete plinta sulaikyto Rusijos kario parodymaiUkrainos Saugumas (SBU) sulaikė Rusijos karį, kuris buvo dislokuotas Rostove. Rusijos kario prisipažinimas patalpintas internete.Plačiau...
Aliarmas: Rusijos kariuomenė į Ukrainą veržiasi keliomis kryptimisUkrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Zorianas Škiriakas informavo, kad Rusijos kariuomenės įsiveržimas į Ukrainą vykdomas keliomis kryptimis. Plačiau...
Ukrainoje lankysis aukšto rango JT pareigūnasPenktadienį į Ukrainą atvyks Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus pavaduotojas žmogaus teisių klausimais Ivanas Simonovičius, skelbia Ukrainos "Interfax".Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovo Jevgenijaus Perebijnio teigimu, I. Simonovičius susitiks su šalies ministrais ir prezidento administracijos darbuotojais, taip pat lankysis Charkove ir iš separatistų kovotojų išvaduotame Slovjanske."Pagrindinis I. Simonovičiaus vizito tikslas yra įvertinti dabartinę žmogaus teisių padėtį Ukrainoje, akcentuojant šalies pietryčius (...)", - pranešė J. Perebijnis.Pareigūnas Ukrainoje pristatys penktąją JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) parengtą ataskaitą apie žmogaus teisių būklę šalyje. JT žmogaus teisių stebėsenos misija Ukrainoje vykdoma nuo kovo 15 dienos, Kijevo vyriausybės pageidavimu.J. Perebijnio teigimu, tai jau ketvirtasis I. Simonovičiaus vizitas į Ukrainą per pastaruosius šešis mėnesius. JT atstovas Ukrainoje viešės iki rugsėjo 3 dienos.
JT: Ukrainos konfliktas iki šiol nusinešė mažiausiai 2 200 žmonių gyvybiųNuo balandžio vidurio mūšiai Ukrainoje, Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, nusinešė mažiausiai 2 200 žmonių gyvybių, praneša agentūra „Reuters“.Tokį skaičių savo ataskaitoje nurodė JT Žmogaus teisių komisija. Jos duomenimis, tiek aukų žuvo nuo liepos 16 dienos iki rugpjūčio 17-osios. Kasdien Ukrainos konflikte vidutiniškai žūva 36 žmonės. Mažiausiai 468 asmenys, spėjama, yra prorusiškų sukilėlių rankose. Siekdamos įtvirtinti savo valdžią, ginkluotos grupuotės Ukrainoje grobia, kankina ir žudo žmones, teigiama ataskaitoje. Humanitarinė padėtis šalyje ir toliau blogėja. Deeskalacijos ženklų esą nėra.
Ukrainos prezidentas pasirašė dekretą dėl Aukščiausiosios Rados paleidimoUkrainos prezidentas Petro Porošenka pasirašė dekretą dėl parlamento paleidimo, skelbia "Ukrinform".Prezidento internetinėje svetainėje patalpintas dokumentas buvo pasirašytas rugpjūčio 27 dieną."Anksčiau laiko sustabdau septintosios Ukrainos Aukščiausiosios Rados veiklą. Patvirtinu, kad priešlaikiniai parlamento rinkimai Ukrainoje vyks 2014 metų spalio 26 dieną", - rašoma dekrete, kuriame ministrų kabineto prašoma rasti lėšų rinkimų proceso organizavimui.Anksčiau, Ukrainos centrinė rinkimų komisija skelbė, jog parlamentinė rinkimų kampanija gali prasidėti jau rugpjūčio 28 dieną.
Šalia Novoazovsko susprogo ant fugaso užvažiavęs Rusijos šarvuotis „BTR-80“Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenka pranešė, kad šalia Novoazovsko sprogo Rusijos karinių pajėgų šarvuotis „BTR-80“.Kaip informavo Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos žiniasklaidos tarnyba, fugasą, ant kurio užvažiavęs sprogo Rusijos šarvuotis, viename iš kaimo vietovės kelių netoli nuo Novoazovsko padėjo specialusis milicijos batalionas „Azov“, praneša UNIAN.„Ant BTR-80“ – Rusijos ginkluotųjų pajėgų emblema. Po sprogimo „BTR-80“ nubejudėjo, tačiau šarvuočio ekipažui pavyko pabėgti“, - pranešė A. Geraščenka.Jo pateikiama informacija, ryte bataliono „Azov“ kariai atvyko į sprogimo vietą su reikiama technika, šarvuotis buvo nuvežtas remontuoti į Mariupolį. „Po savaitės šis šarvuotis „BTR-80“ bus suremontuotas ir naudojamas kovojant su Ukrainos priešais!” – rašo A. Geraščenka.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitarė su Ukrainos vadovu Petro Porošenka, kad Maskva pasiųs humanitarinės pagalbos krovinį į konflikto krečiamą rytų Ukrainą su Raudonojo Kryžiaus vėliava ir bendradarbiaudama su Kijevu, trečiadienį nurodė Kremliaus atstovas.Daugiau – čia.
Chersono srityje užfiksuoti trys Rusijos kariniai sraigtasparniai  Chersono srityje trys Rusijos kariniai sraigtasparniai pažeidė Ukrainos oro erdvę.  Kaip skelbia UNIAN korespondentas, tai per spaudos konferenciją Kijeve pranešė Ukrainos nacionalinės gynybos ir saugumo tarybos informacijos centro atstovas Andrejus Lysenka.  „Vakar buvo užfiksuota, kad Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų aviacija Chersono srities Krasnyj Čaban rajone pažeidė Ukrainos oro erdvę. Trys Rusijos sraigtasparniai iš Autonominės Krymo respublikos teritorijos įskrido į žemyninę Ukrainos dalį iki 500 m. Jie atliko žvalgybą išilgai sienos ir grįžo atgal“, - sakė A. Lysenka.      
Rusijos kariškiai nugabenti į KijevąPirmadienį Ukrainos teritorijoje sulaikyti Rusijos kariškiai trečiadienį buvo nugabenti „į vieną iš Kijevo izoliatorių“. Tai trečiadienį per spaudos konferenciją Kijeve pareiškė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) informacinio ir analitinio centro atstovas Andrijus Lysenka.Kaip praneša naujienų agentūra UNIAN, A. Lysenka taip pat informavo, kad praėjusią parą Ukrainos rytuose žuvo 13 šalies kariškių, dalyvavusių antiteroristinėje operacijoje, o dar 36 buvo sužeisti.
Internete paviešintas Ukrainos karių kovos veiksmų vaizdo įrašashttps://www.youtube.com/watch?v=rzPdxZPcpyM
Grupė Rusijos karių kirto Ukrainos sieną kartu su šarvuotųjų transporterių ir sunkvežimių kolona įvažiavo į rytinį Amvrosijivkos miestelį, trečiadienį pranešė Ukrainos kariuomenės atstovas.
Ukraina tikisi sulaukti iš NATO pasiūlymo.Daugiau – čia.
Nedidelėje Rytų Ukrainos gyvenvietėje praėjusį savaitgalį pasirodė gerai ginkluoti vyrai be skiriamųjų ženklų, kalbėję rusiškai, o antradienį atvykėliai ten įkūrė sustiprintą patikrinimo postą, skelbia „Reuters“.Daugiau – čia.
Buvusi V. Janukovyčiaus rezidencija tapo Kijevo pajėgų bazeBuvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus rezidencija Azovo jūros pakrantėje buvo pertvarkyta į Nacionalinės gvardijos "Azov" bataliono bazę, remdamasi Donecko srities administracijos tinklalapiu skelbia "RIA Novosti"."Naujo meno objekto iš egzistuojančios karinės bazės sukūrimu pirmiausia siekiama paremti armiją ir patriotinius Mariupolio (didžiausio miesto, esančio prie rezidencijos) gyventojų ir lankytojų jausmus. Tai yra Donecko srities gubernatoriaus Serhijaus Tarutos iniciatyva", - pranešime spaudai sakė Donecko srities administracija.Buvusi V. Janukovyčiaus rezidencija yra Urzufo kaime, Ukrainos pietryčiuose. Patalpos perleistos vadinamajam "Azov" batalionui, Kijevo remiamam daliniui.Kompleksą puošia tradicinis ukrainiečių gėlių ornamentų ir balto fono piešinys (petrikivka).
Pastarąją parą Rusija ir toliau tęsė karinės technikos ir karių telkimą pasienio su Ukraina regionuose. Didžiausias aktyvumas fiksuojamas Rostovo srityje.Daugiau – čia.
Rusija ir Ukraina baigė derybas be didelio proveržioDerybos tarp Rusijos ir Ukrainos lyderių trečiadienį veikiausiai neatnešė didelio proveržio, siekiant užbaigti negailestingas kautynes rytų Ukrainos, o Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas nesureikšmino savo karių įsibrovimo į kaimyninę šalį.Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ir V.Putinas susitiko Minske prie keturių akių po derybų maratono, kuriame dalyvavo aukšto rango Europos Sąjungos (ES) pareigūnai.Šis susitikimas vyko padidėjus įtampai tarp Kijevo ir Maskvos, kai Rusija pirmąkart pripažino, jog jos kariai įžengė į Ukrainos teritoriją.P.Porošenka sakė, kad tas susitikimas davė „kai kurių rezultatų“, tačiau veikiausiai nebuvo pasiekta jokių reikšmingų kompromisų, kurie padėtų užbaigti jau keturis mėnesius vykstančias kautynes tarp Kijevo vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų, išliekant nuogąstavimams, jog tas konfliktas gali peraugti į didelį karą tarp Ukrainos ir Rusijos.Rusijos lyderis sakė esantis pasiruošęs „daryti viską“, kad padėtų taikos procesui, kai šis prasidės.Tačiau įtampa vargu ar sumažėjo, kai V.Putinas nesureikšmino Kijevo pareiškimų, jog vyriausybės pajėgos sučiupo 10 Rusijos karių Ukrainos teritorijoje. Rusijos kariuomenės šaltiniai Maskvoje anksčiau trečiadienį tikino, kad tie kariai į kaimyninę šalį pateko „per klaidą“.Dar negavau ataskaitos iš Gynybos ministerijos. Tačiau sprendžiant iš to, ką girdėjau, jie patruliavo prie sienos ir galėjo atsidurti Ukrainos teritorijoje“, – V.Putinas sakė žurnalistams, pridūręs, kad Ukrainos kariai anksčiau taip pat yra įžengę į Rusiją.„Tikiuosi, dėl šio incidento nekils jokių problemų su Ukrainos puse“, – sakė Kremliaus vadovas.P.Porošenka pažymėjo, kad visos derybų šalys „be išimties“ pritarė Kijevo taikos planui, tačiau po susitikimo, kuriame taip pat dalyvavo Kazachstano ir Baltarusijos lyderiai, jis pareikalavo veiksmų, o ne žodžių, akcentuodamas susitarimą surengti derybas dėl sienos kontrolės ir armijos vadų pasitarimą.„Reikalaujame ryžtingų veiksmų, kurie padėtų atnešti taiką Ukrainoje“, – sakoma prezidento pranešime.Per jau ilgiau negu keturis mėnesius vykstančias kautynes rytų Ukrainoje žuvo per 2,2 tūkst. žmonių, o dar per 400 tūkst. gyventojų buvo priversti palikti savo namus.Antradienį buvo paskelbta, kad Rusijos ekonomika artėja prie recesijos. Tuo patmetu buvo pranešta, kad Ukrainos valiutos kursas JAV dolerio atžvilgiu pasiekė rekordines žemumas.Tuo tarpu Ukrainos rytuose tęsėsi susirėmimai. Vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė, jog smarkus artilerijos bombardavimas vyksta viename miestelyje netoli sienos su Rusija, kur, kaip teigia Kijevas, Maskva siekia atidaryti „naują frontą“ Kijevo vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje.
Pasirodė P. Porošenkos ir V. Putino vertinimai apie susitikimą. Plačiau...
Baigėsi V. Putino ir P. Porošenkos susitikimasVėlų antradienio vakarą pranešta, jog Minske vykęs Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka baigėsi.Kaip praneša UNIAN korespondentas, dviejų lyderių susitikimas truko daugiau nei 2 valandas. Apie ką kalbėjosi prezidentai, neskelbiama. 
Minske vakare tikimasi Rusijos ir Ukrainos prezidentų dvišalio susitikimoUkrainos prezidentas Petro Porošenka vis dėlto susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu tet a tet. Apie tai praneša BelaPAN, remdamasis Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.Šiuo metu po dialogo ES-Ukraina-Muitų sąjunga už uždarų durų valstybių vadovai pietauja.Būsimo Ukrainos ir Rusijos prezidentų susitikimo detalės kol kas nežinomos.
C. Ashton nenori Ukrainos teritorijos skaldymoDaugiašaliame susitikime Minske dalyvaujanti Europos Sąjungos (ES) vyriausioji užsienio reikalų įgaliotinė Catherine Ashton teigė, kad jos misija Ukrainos konflikto atžvilgiu yra šalies teritorinio vientisumo užtikrinimas, informuoja "Reuters".Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano prezidentams ES diplomatė sakė norinti "paremti Ukrainos liaudies taikos ir saugumo paieškas"."Noriu pabandyti paremti Ukrainos liaudies pastangas ieškant taikos ir saugumo, taip pat remiu šios valstybės teritorinį integralumą ir ekonomiškai gyvybingą Ukrainos ateitį (...) bei augimą, gerus santykius su kaimynais", - kalbėjo C. Ashton.
Kijevas gavo Rusijos notą dėl antrojo humanitarinio konvojausUkrainos užsienio reikalų ministerija (URM) iš Rusijos gavo diplomatinę notą dėl planų į Donbasą pasiųsti dar vieną humanitarinės pagalbos siuntą, skelbia Ukrainos "Interfax"."Atsakydami atkreipėme Rusijos dėmesį, kad pirmoji humanitarinės pagalbos siunta šiurkščiai pažeidė tarptautines nuostatas ir nacionalinius teisės aktus bei ankstesnius susitarimus", - pranešė Ukrainos URM atstovas Jevgenijus Perebijnis.Kijevo atsakyme taip pat pabrėžiama, kad krovinys iš Rusijos įvažiavo neteisėtai, be Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) palydos ir Ukrainos pasienio tarnybos patikrų."Bet kokios kitos Rusijos humanitarinės siuntos gali būti svarstomos tik laikantis šių taisyklių: Ukrainos pasienio tarnybos ir muitinės pareigūnai galės patikrinti visą krovinį ir jį perduoti TRKK, kuris nuo to momento bus atsakingas už pagalbos pristatymą, sandėliavimą ir skirstymą, - teigė J. Perebijnis. - Tuo pačiu tikimės, kad šis klausimas bus aptartas trišaliame Ukrainos, Muitų sąjungos ir Europos Sąjungos (ES) susitikime Minske".
Prorusiški separatistai "provokacija" vadina Ukrainos parlamento rinkimusProrusiški separatistai Rytų Ukrainoje "provokacija" pavadino šalies prezidento Petro Porošenkos spalio 26-ąją paskelbtus parlamento rinkimus.Separatistinėse teritorijose Ukrainos rytuose balsavimas nevyks, antradienį Donecke pareiškė vienas sukilėlių atstovų Sergejus Kavtarazdė. Jei Ukrainos vadovybė Donecko ir Luhansko regionuose vykdys rinkimų kampaniją arba agituos eiti prie balsadėžių, ji esą gali sulaukti "griežtos reakcijos".P. Porošenka pirmadienį po pokalbių su partijų lyderiais paleido parlamentą ir paskyrė naujus rinkimus. Taip jis tikisi didesnio stabilumo šalyje.
V. Putinas ir P. Porošenka paspaudė vienas kitam rankas per susitikimą Minske.Daugiau – čia.
Rusijos prezidentas Putinas atvyko į Minską.Daugiau – čia.
Baltarusija suinteresuota normalizuoti padėtį Ukrainoje. Tokią nuomonę antradienį išsakė šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka, susitikęs su Ukrainos vadovu P. Porošenka.Daugiau – čia.
A. Lysenka: Rusijos sraigtasparnis nukovė keturis Ukrainos pasieniečiusUkrainos pareigūnų teigimu, per Rusijos "Mil Mi-24" sraigtasparnio ataką žuvo keturi Ukrainos pasieniečiai, skelbia "Reuters".Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos atstovo Andrijaus Lysenkos duomenimis, ataka įvykdyta pirmadienį."Vakar, dienos metu, Krasnatalovkos pasienio apsaugos punktas buvo užpultas Rusijos "Mil Mi-24" sraigtasparnio. Atakos metu žuvo keturi pasieniečiai, trys sužeisti", - informavo A. Lysenka.
Ukraina antradienį pareiškė, kad grupė Rusijos karių, paimtų į nelaisvę, kai jie įžengė į Ukrainos teritoriją, vykdė „ypatingą užduotį“.Daugiau – čia.
Donecke žuvo trys civiliaiUkrainos Donecko miesto administracijos duomenimis, per naktį į antradienį vykusius mūšius žuvo bent trys civiliai gyventojai, skelbia Ukrainos „Interfax“.Pranešama, kad gyventojai žuvo Petrovskio ir Kijevsko rajonuose, kurie naktį buvo smarkiai apšaudomi.„Neramumai Petrovskio rajone sugriovė (du, – ELTA) gyvenamuosius namus ir pagalbines struktūras Kurortnajos gatvėje (...) nelaimei, žuvo trys civiliai“, – rašoma administracijos išleistame pranešime.Antradienį padėtis mieste išlieka įtempta, tačiau 10 val. (vietos laiku, – ELTA) Donecko viešasis transportas ir kitos tarnybos dirbo normaliu režimu. Elektros tinklų darbuotojai šiuo metu stengiasi suremontuoti 220 elektros transformatorių, kurie buvo apgadinti naktį vykusio apšaudymo metu.
Antradienį Ukrainos prezidentas Petro Porošenka atvyko į Baltarusijos sostinę Minską. Čia numatomas jo susitkimas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.Reuters nuotr.
Rusijos kariai netyčia kirto Rusijos ir Ukrainos sieną, o sulaikomi nesipriešino, teigia Rusijos gynybos ministerijos atstovai, skelbia ITAR-TASS.Daugiau – čia.
Ukrainos pajėgų sučiupti desantininkai iš Rusijos per apklausas papasakojo apie tikslus, kurių vykdyti buvo pasiųsti į Ukrainą.Daugiau – čia.
Minske įvyks P.  Porošenkos ir V.  Putino susitikimasUkrainos prezidentas Petro Porošenka viršūnių susitikime Baltarusijos sostinėje Minske dalyvaus pokalbiuose su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, skelbia BBC.Susitikimas įvyks didėjant įtampai tarp Kijevo ir Maskvos dėl Ukrainos karinės kampanijos prieš prorusiškus separatistus šalies rytuose.Antradienį dviejų lyderių, kurie paskutinį kartą buvo susitikę birželį, pokalbiai vyks po to, kai P. Porošenka paleido parlamentą ir paskelbė naujų rinkimų datą - spalio 26-ąją.Kreipimesi per televiziją P. Porošenka sakė, kad daug dabartinių deputatų yra buvusio prezidento Viktoro Janukovyčiaus rėmėjai ir pareiškė, kad dauguma ukrainiečių nori naujo parlamento.Viršūnių susitikime Minske taip pat dalyvaus aukšto rango Europos Sąjungos (ES) pareigūnai.Ukrainos saugumo tarnyba pranešė pirmadienį, kad šalies ginkluotosios pajėgos už maždaug 50 kilometrų į pietryčius nuo sukilėlių kontroliuojamo Donecko miesto sulaikė dešimt Rusijos karių."Rusijos kariai buvo sulaikyti su asmeniniais dokumentais ir ginklais, - rašoma pranešime. - Tyrėjai pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl neteisėto Rusijos piliečių sienos kirtimo".Rusija neigia remianti sukilėlius.Mėnesius trunkantys mūšiai tarp ukrainiečių karių ir separatistų Donecko ir Luhansko regionuose pareikalavo daugiau nei 2 tūkst. žmonių gyvybių.
JAV pasipiktino Rusijos veiksmais UkrainojeBaltieji rūmai pirmadienį pareiškė, kad didėjantis Rusijos karinis angažavimasis Ukrainos krizėje žymi to konflikto reikšmingą eskalavimą. „Besikartojantys Rusijos įsibrovimai į Ukrainą nepriimtini. (Jie) pavojingi ir kurstantys“, - nacionalinio saugumo patarėja Susan Rice rašė socialiniame tinkle „Twitter“.Šiuos komentarus jis paskelbė po to, kai Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė, jog armija šalies rytiniame regione sučiupo dešimt Rusijos oro desantininkų, o tas incidentas padidino įtampą itin svarbių derybų dėl šio konflikto išvakarėse. Plačiau...
Atstovas: P. Porošenka apsisprendė paleisti parlamentąPlačiau skaitykite čia. 
Vokietija pasmerkė prorusiškų separatistų surengtą belaisvių paradą DoneckeVokietija pasmerkė sekmadienį vykusį viešą belaisviais tapusių Ukrainos vyriausybės karių demonstravimą separatistų kontroliuojamame Donecke kaip galimą karo nusikaltimą, pirmadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Berlyne.„Tai visiškai tikėtina, – pareiškė Martinas Schaeferis vyriausybės spaudos konferencijoje, atsakydamas į klausimą, ar tai buvo karo nusikaltimas. – Tai visiškai nemalonu, ir taip tiesiog nedaroma“.Kiek anksčiau tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos įvertino šią akciją kaip Ženevos konvencijos dėl elgesio su belaisviais pažeidimu.Sekmadienį Donecke prorusiški separatistai miesto Lenino aikšte varė maždaug 100 žmonių, kuriuos pristatė per ruporus kaip „ukrainiečius karo belaisvius“.Šios viešo pažeminimo akcijos metu po belaisvių kolonos pravažiavo gatves plaunančios mašinos. Taip Donecko separatistai pakartojo vokiečių karo belaisvių paradą, kuris įvyko Maskvoje 1944 metais.
Luhansko vadavimo operacija bus pradėta iš šiaurėsUkrainos kariai Luhansko miesto šiaurinėje dalyje konsolidavo savo laimėjimus, todėl tolesnė miesto vadavimo operacija prasidės iš šiaurinės pusės, skelbia "Ukrinform".Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos atstovas Andrijus Lysenka pripažino, kad separatistų kovotojai vis dar kontroliuoja daugelį Luhansko miesto rajonų, tačiau vyriausybės pajėgoms pavyko konsoliduoti savo karinius laimėjimus ir įsitvirtinti šiaurinėje gyvenvietės dalyje."Didžiąją dalį miesto vis dar kontroliuoja kovotojai. Mūsų kariuomenė konsolidavo savo pozicijas šiauriniame rajone ir iš čia bus tęsiamos atakos mieste bei vaduojama teritorija", - informavo A. Lysenka.Pareigūnas pridūrė, kad netoli apsupto Donecko miesto vyksta poziciniai mūšiai, kadangi gyvenvietėje gerai įsitvirtinę separatistų kovotojai turi šarvuotos karinės technikos.
Kijevas kaltina Rusijos pajėgas atidarius naują frontą kare su separatistais rytų Ukrainoje.Daugiau – čia.
Gyvenvietėje Markino vyksta kova. Šią gyvenvietę gina „Dnepr-1“ ir „Donbass“ batalionų kariai. Apie tai pranešė bataliono „Dnepr-1“ atstovai.Daugiau – čia.
O. Turčynovas: vien diplomatija Ukrainos konflikto neišspręsUkrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Oleksandras Turčynovas teigia, kad šalies rytuose vykstantis konfliktas negali būti efektyviai išspręstas vien diplomatinėmis priemonėmis, skelbia Ukrainos "Interfax"."Diplomatinės derybos ir konsultacijos, be abejonės, reikalingos ir pastangos derėtis dėl taikos akordų turi būti tęsiamos, - Ukrainos "Penktojo kanalo" korespondentams sakė O. Turčynovas. - Tačiau nuoširdžiai, nemanau, kad diplomatija duos rezultatų. Tik Ukrainos kariuomenė ir Nacionalinė gvardija gali užbaigti šį karą ir išvaduoti Donecko ir Luhansko regionus. Kitos realios išeities nėra".
Ukrainos pajėgos susirėmė su šarvuotosios technikos kolona, įvažiavusia iš Rusijos.Daugiau – čia.
Ukrainos žiniasklaida praneša, kad iš Rusijos į Ukrainos teritoriją įvažiavo tankai ir šarvuoti transporteriai, kurie juda Mariupolio link. Tuo metu Karinių ir politinių tyrimų centro vadovas Dmitrijus Tymčukas skelbia, kad Ukrainos jėgos struktūrų pareigūnai Rusijos karinę koloną užblokavo.Daugiau – čia.
Maskva informavo Kijevą ketinanti pasiųsti antrą humanitarinės pagalbos koloną į separatistinio sukilimo krečiamą rytų Ukrainą, pirmadienį pranešė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.Daugiau – čia.
Pavlohrade (Dnepropetrovsko sritis) aktyvistai nuo postamento nuvertė paminklą komunistiniam vadui Vladimirui Leninui.Daugiau – čia.
Prorusiškų separatistų paskelbtos „Donecko liaudies respublikos“ prezidentas sekmadienį pareiškė, kad keli karybos „ekspertai“ iš Prancūzijos prisidėjo prie sukilėlių pajėgų, kurios kaunasi su vyriausybės pajėgomis rytų Ukrainoje.Daugiau – čia.
Rugpjūčio 24 d. Antiteroristinės operacijos vykdymo zonoje tęsėsi susirėmimai tarp Ukrainos karių ir neteisėtų ginkluotų grupuočių narių.Antiteroristinės operacijos žiniasklaidos tarnyba pranešė, kad vykdydami kovinius veiksmus Ukrainos kariai sunaikino dvi salvinės raketines sistemas „BM-21“, du minosvaidžius ir daugybę teroristų, rašo UNIAN.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Siaubo pilį“ pastatęs vienas žiauriausių žudikų padarė labai didelę ir apmaudžią klaidą įžengę į pastatą žmonės dingdavo be pėdsakų (6)

H. H. Holmesas buvo vienas iš pirmųjų Jungtinių Valstijų serijinių žudikų. Savo specialios...

Apie metro, „Hyperloop“ galime tik pasvajoti, bet laukia šis tas įdomaus (19)

Nors Lietuvoje apie itin greitą susisiekimo priemonę „Hyperloop“ ar metro kol kas galime tik...

Savaitgalio orai: nedidelė paguoda – bent jau nesušalsime (3)

Savaitgalį tikrai nesušalsime, tačiau sušlapti visgi teks, mat saulėtas dangus nelepins,...

Putino Rusija. Naujas Rusijos planas Ukrainoje - tik dūmų uždanga virš tikrųjų tikslų (73)

Rugsėjo pradžioje spaudos konferencijos metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė ,...

Planuojantiems namo renovaciją – nauji reikalavimai (68)

Nuo lapkričio 1-osios įsigaliojo keletas Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti...

Rūbinėje Adomaitis pasiekė savo: ėmėme žaisti žymiai protingiau specialiai Krepšinis.lt iš Prištinos (21)

Įsivažiavo sunkiai, laimėjo lengvai. Lietuvos krepšinio rinktinė naująsias pasaulio čempionato...

Įvardijo jautriausias Gedimino kalno vietas: taip palikti per žiemą negalima (129)

Lankytojams užvertas Gedimino kalnas virto viena didele statybų aikštele. Ant jo zuja darbininkai...

Atsistatydino Luhansko separatistų lyderis Igoris Plotnickis (190)

Prorusiškų Ukrainos separatistų paskelbtos vadinamosios Luhansko liaudies respublikos (LNR)...

Santūrus Sabonis: sunku vertinti žaidimą, kai varžovai neturi keitimų specialiai Krepšinis.lt iš Prištinos

Nors Kosovo krepšininkai antroje rungtynių dalyje nebesipriešino Lietuvos rinktinei, daryti...

Gydytoja paaiškino, kodėl net ir norėdama negali pacientui skirti tai, ko jis vertas (161)

Gydytojai norėtų nuolatos atsinaujinti savo žinias ir kelti kvalifikaciją, tačiau iš savo...