Mieste dažnai galima išvysti karinėmis uniformomis vilkinčių kariškių, per televiziją beveik kiekvieną vakarą diskutuojama, kaip sustabdyti Rusijos agresiją ir nutraukti karą. Vienas didžiausių laikraščių „Den“ kasdien leidžiamas didžiuliu, ikikriziniu formatu, ir kiekviename jo numeryje skelbiamos Ukrainos karių nuotraukos, taip pat daugybė straipsnių, informuojančių apie padėtį fronte ir padedančių suprasti kariškių nuotaikas. Būna ir analitinių publikacijų, kuriose rekomenduojama ruoštis ilgam ir sunkiam pasipriešinimui.
Buvusio Ukrainos premjero Jevgenijaus Marčuko nuomone, Ukrainai teks suremti jėgas su labai stipriu, agresyviu ir vieningu totalitarinės šalies biurokratiniu klanu. „Ir vis dėlto mūsų tauta yra nuostabi, todėl niekas mūsų neįveiks“, - sako J. Marčukas.
Darbininkai ir inžinieriai: ukrainiečių kariai pasirengę mūšiui
Artėjant prie fronto linijos, galima pastebėti, kad pastaraisiais mėnesiais Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko padidinti savo kovinius gebėjimus. Padaliniai sulaukia papildymo, be to, dalis naujokų spėjo pereiti gerą parengimo kursą. Padaugėjo ir technikos.
Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis, iki metų pabaigos frontą turėtų pasiekti apie 1000 šarvuotos technikos ir ginkluotės vienetų (pavyzdžiui, artilerijos sistemų). Ukrainos kariuomenės karininkas Julijus Mamčuras, nuo Krymo aneksijos garsėjantis savo patriotine pozicija, interviu laikraščiui „Den“ teigė, kad pavyko gerai išnaudoti „paliaubų“ laiką.
Atnaujinti dalinių koviniai gebėjimai, šarvuota technika, artilerijos sistemos. Įvairiomis kryptimis įrengti sustiprinti įtvirtinimai su dviem ar trimis apsaugos linijomis.
„Jei teroristai bandys pulti, sulauks atsako. Esame pasirengę tiek gynybai, tiek puolimui. Tarp Ukrainos karių nebeliko panikos, kuri tvyrojo metų pradžioje. Jie visi moka kovoti, jų psichologinė būklė yra gera, todėl jie gali pamokyti bet kurį priešininką“, - teigė J. Mamčuras, kurį kovo mėnesį buvo sulaikę rusų užpuolikai.
Į laikraščio klausimą, ko galima tikėtis iš Rusijos, J. Mamčuras atsakė profesionaliai: „Šiuo klausimu yra skirtingų nuomonių. Tačiau padėtis, pavyzdžiui, Donecko oro uoste rodo, kad buvo sunaikinti geriausi Rusijos specialistai, priklausę specialiesiems padaliniams, kurių paruošimui išleista daugybė lėšų. Jeigu Rusija siunčia šiuos karius į tiesiogines atakas, tai liudija, kad Rusija daugiau neturi išteklių. Rusijai reikėtų daugiau galvoti ne apie Ukrainą, o apie save. Rusijoje ir jos kariuomenėje ne viskas taip puiku, kaip atrodo per televizorių“.
Stanica Luhanske (18 km nuo Luhansko) dislokuoti tankų padalinio kariai per pokalbį DELFI tvirtino, kad yra visiškai pasirengę mūšiams.
„Kovojau per visą Maidaną, priklausiau Devintajai Kremenčugo šimtinei. Po to jau negalėjau nusėdėti ant sofos. Dalyvavau apmokymuose. Lygis buvo geras – išmokome šaudyti visais ginklų tipais. Mūsų pagrindinė užduotis – kovoti su priešo tankais, mes esame iš prieštankinio būrio. Turime kilnojamų raketinių sistemų, kuriomis galima sunaikinti tankus už 2,5 km“, - pasakojo 1963 metais gimęs Ivanas.
Rusų netektys
Remiantis įvairių šaltinių duomenimis, Ukrainoje jau žuvo maždaug 5 tūkst. rusų karių. Ukrainos nacionalistų organizacijos (UNO) bataliono vado pavaduotojas Borisas Gumeniukas teigia, kad aukų skaičius svyruoja nuo 5 tūkst. iki 6 tūkst. Tai jau pusė tų nuostolių, kuriuos Sovietų Sąjunga per 10 metų trukusį karą patyrė Afganistane. Panašų skaičių mini ir kai kurie žmogaus teisių gynėjai iš Rusijos.
B. Gumeniukas savo išvadas apie aukų skaičių daro remdamasis UNO turimais duomenimis.
„Lavoninės Raganroge ir Rostove prie Dono perpildytos žuvusiaisiais. Prie lavoninių stovi šaldytuvai, jie taip pat pilni lavonų. Juos pamažu gabena artimiesiems, kad nekiltų painiavos“, - sakė B. Gumeniukas.
Jis teigia, kad ukrainiečių kariai pasiryžę pulti.
„Laukiame politinio šalies vadovybės sprendimo pradėti puolimą. Esame pasirengę vykdyti tokį paliepimą. Ant ukrainiečių pečių gula istorinė misija. Suprantu, kad liejasi kraujas, žūsta geriausi vaikinai, tačiau kito pasirinkimo neturime – reikia griauti totalitarinį režimą. Mes pasmerkti karui, pasmerkti pergalei“, - per interviu laikraščiui „Den“ kalbėjo B. Gumeniukas.
Prieš kelias dienas radijo „Svoboda“ korespondentė Bogdana Kostiuk DELFI pasakojo, kad centrinėje Kijevo karinėje ligoninėje atlaisvinamos palatos, kurių pacientams reikėtų ilgo gydymo. Šią informaciją ji gavo iš savanorių kariuomenės pagalbininkų. Gali būti, kad tai reiškia, jog fronte tikimasi permainų – puolimo. Tokiu atveju ligoninės turi būti pasirengusios priimti sužeistuosius.
Blogio pasaulis nepriimtinas
Katalikų kunigas Nikolajus Mišovskis laikraščiui „Zerkalo nedeli“ teigė, kad Katalikų Bažnyčia nesmerkia karo, kuriuo siekiama apsiginti.
„Taip, karo metu šaudoma. Jeigu žmogus su ginklu rankose gina save, savo šeimą ir savo šalį, tai yra jo pareiga ir savigyna“, - sakė dvasininkas.
Jo manymu, ukrainiečiams nevertėtų sutikti su taika bet kokia kaina. Yra tokia patarlė: „Jei nelaisvę renkamasi dėl naudos, tai neužteks ir duonos“.