Tuo tarpu Kremlius paneigė, kad buvo pasiektas susitarimas dėl ugnies nutraukimo, sukeldamas sumišimą NATO viršūnių susitikimo išvakarėse.
„Šalys pasiekė abipusį sutarimą dėl žingsnių, kurie prisidės prie taikos sukūrimo“, - sakoma P.Porošenkos spaudos tarnybos pareiškime, kuris pakeitė anksčiau paskelbtą pranešimą apie Kijevo ir Maskvos susitarimą dėl „nuolatinių paliaubų“.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas informavo, kad šalių lyderiai sutarė dėl žingsnių taikos link, bet ne dėl paliaubų konflikte, kuris nuo balandžio jau pareikalavo daugiau nei 2 600 gyvybių ir išprovokavo rimčiausią Rusijos ir Vakarų santykių krizę nuo Šaltojo karo laikų.
„V.Putinas ir P.Porošenka iš tiesų aptarė žingsnius, kurie leistų sudaryti paliaubas tarp kovotojų ir Ukrainos pajėgų. Rusija iš principo negali susitarti dėl paliaubų, nes nėra konflikto šalis“, - sakė D.Peskovas.
Tokią poziciją ginčija Kijevas ir Vakarų vyriausybės, tvirtinantys, kad rusų kariai kaunasi prorusiškų separatistų gretose.
Kad ir keliantys sumišimą šie pareiškimai, regis, rodo tam tikrą pažangą, kuri gali paveikti Europos Sąjungos lyderius, svarstančius galimybę galbūt jau penktadienį imtis naujų sankcijų prieš Rusiją.
Pasiųsdama prieštaringą signalą, Rusija trečiadienį paskelbė šį mėnesį surengsianti savo strateginių raketinių pajėgų, atsakingų už ilgojo nuotolio branduolinių ginklų arsenalą, dideles pratybas.
Pasak Maskvos, pratybose, kurios vyks šalies vidurio pietuose, dalyvaus daugiau nei 4 000 karių ir apie 400 karinės technikos vienetų, įskaitant aviaciją.
Akivaizdu, jog pranešimo paskelbimo data buvo sąmoningai parinkta siekiant mesti iššūkį NATO ir Jungtinėms Valstijoms, kurių prezidentas Barackas Obama kaip tik šiandien, vizito Estijoje metu, turi pasakyti kalbą apie krizę.
Manoma, kad prezidentas savo kalboje patvirtins JAV ir NATO įsipareigojimą ginti Aljanso nares Rytų Europoje susidūrus su Šaltojo karo laikų pobūdžio Rusijos agresija.
Rusija neigia pasiuntusi savo karius į Ukrainą, nors Vakarų vyriausybės skelbia turinčios nenuginčijamų įrodymų, kad Maskva nusiuntė savo pajėgas ir tankus gelbėti separatistų nuo sutriuškinimo ir padėti jiems pasiekti proveržį konflikte.
„Norite kalbėti provokuojančiai? Tuomet pakalbėkime apie kelis tūkstančius rusų karių Ukrainos rytuose, toliau teikiamą paramą separatistams aprūpinant juos sunkiosios ginkluotės sistemomis, ir daugiau nei 10 tūkst. karių, išrikiuotų palei pietrytinę sieną su Ukraina“, - antradienį sakė Pentagono atstovas kontradmirolas Johnas Kirby.
Prieš aštuonias dienas Baltarusijoje susitikęs su Ukrainos prezidentu, V.Putinas sakė, jog padės paskatinti žingsnius taikos link, tačiau susitarimas dėl paliaubų yra tik Ukrainos vyriausybės ir sukilėlių vidaus reikalas.
Pirmoji reakcija iš separatistų stovyklos apie bet kokį galimą persilaužimą buvo skeptiška.
Separatistų aukšto rango atstovas sakė, kad pagrindinė taikos sąlyga yra jų reikalavimas, kad ukrainiečių kariai pasitrauktų iš „mūsų teritorijos“, ir jie toliau jo laikosi.
Donecke griaudi artilerijos sprogimai
Garsūs artilerijos sviedinių sprogimai trečiadienį griaudėjo Ukrainos rytinio Donecko miesto rytiniame pakraštyje, o tas apšaudymas prasidėjo tuojau po to, kai Kijevas ir Maskva pareiškė susitarę dėl žingsnių, turinčių sustabdyti smurtą.
Donecke esantis vienas naujienų agentūros „Reuters“ korespondentas sakė, kad sprogimai girdėjosi į šiaurės vakarus nuo miesto, kuriame prieš prasidedant konfliktui rytų Ukrainoje gyveno beveik milijonas žmonių.
Tamsiai pilki dūmai kilo virš teritorijos, esančios netoli Donecko oro uosto.