Medikai praneša Andrejui Tuman, kad pastarosiomis savaitėmis padaugėjo aukų, tai rodo, kad palei fronto liniją Rytų ir Pietų Ukrainoje vykstantys mūšiai ir visko, kas priklauso priešui, naikinimas brangiai atsieina abiem pusėms.
„Priešo elektroninės kovos būriai puola. Pasitelkia įvairią įrangą, bepiločius numušančius šautuvus, kurių mes irgi turime. Jie turi elektroninių gynybos sistemų, todėl negalime skristi į kai kuriuos sektorius“, – sakė 111-os teritorinės gynybos brigados karys, slapyvardžiu Zaria.
Kresnas karys Tuman baiminasi, kad rusai, besistengiantys apsukti ukrainiečių kovotojus Bachmute tarsi replėmis, pakartos šį ėjimą didesniu mastu jo sektoriuje fronte.
Jo teigimu, pastaruoju metu rusai pakeitė puolimų kryptį – veikiausiai nori užimti kelią į Limaną, ukrainiečių kontroliuojamą miestą, esantį į vakarus nuo Kreminos, ir taip suformuoti replių viršūnę. Mėginamų suformuoti gnybtų apačioje – Soledaras, taigi pavojus gresia didesniam regionui nei Bachmutas. Tada kelis mėnesius praktiškai nejudėję rusai galėtų sparčiai judėti į Vakarus.
„Tai – antra svarbiausia kryptis (po Bachmuto), priešams ji svarbi – juk jeigu jie pasieks Limaną, tada patrauks už jo, ten – Kramatorskas, Slovianskas. Taip bus suformuotos žnyplės, būtent todėl jie taip atkakliai kovoja – šis regionas ne mažiau svarbus nei Bachmutas“, – kalbėjo A. Tuman.
Analitikų teigimu, Maskva gal ir turi tokių ketinimų, tačiau vargu, ar pavyks juos realizuoti, turint omenyje, kaip sunkiai užėmė stipriai apgriautą, praktiškai ištuštėjusį Bachmutą.
A. Tuman vadovaujamas 111 batalionas aktyviai veikia rusų užimtoje teritorijoje po Putino pradėto plataus masto karo pernai vasarį ir atkovotoje ukrainiečių pernai rudenį. Rusai užima vis daugiau teritorijos aplink Bachmutą, kurį visą nori užimti jau aštuonis mėnesius, ir nori judėti į šiaurę. Batalionas palaipsniui stiprina pajėgas, jį papildė bepiločių komandos, sunkioji ginkluotė – tankai ir kt.
„Nėra tiesiogiai vykstančių susirėmimų, nes čia miškas. Miške jokios naudos iš tankų. Čia pasitelkiame artileriją. Iš tiesų čia – lenkiškas tankas. Viskas užrašyta lenkų kalba. Jį gavo būrys, kai buvo įkurta mūsų brigada. Nuo to laiko jis su mumis – visame Charkivo regione, dabar – Donecko regione“, – sakė 111 teritorinės gynybos brigados karys, slapyvardžiu Feniksas.
A. Tuman yra musulmonas, karinės invazijos pradžioje per Kyjivo puolimą žuvo viena iš trijų jo žmonų. Vienintelis jo sūnus, kuriam buvo 21-eri, žuvo Sumuose. Kovoti prieš rusus jį motyvuoja keršto troškimas ir noras palaikyti batalioną, kuriame yra keli šimtai karių.
Kitame jo štabo kambaryje sėdi du vyrai su nešiojamaisiais kompiuteriais ir stebi bepiločius, kurie žvalgo rusų pozicijas. Tokiu būdu identifikuojamos priešų keliamos grėsmės ir į juos nukreipiama artilerija. Aplinkiniuose miškuose, keliuke fronto linijos link du medikai laukia, kol bendražygiai atgabens sužeistą karį.
35 m. amžiaus medikas Michailas Anestas pasakoja, kad intensyviausi mūšiai vyko vasarį – tada per dieną sužeisdavo po 20 karių.
„Mus ėmė pulti evakuacijos vietoje. Turbūt dvi valandas apšaudė“, – sakė M. Anestas.
Kol kas artilerijos ginklai – abiejų pusių pagrindinė savo pozicijų gynybos ir priešo puolimo priemonė.
