Šie neramumai buvo didžiausi sostinėje po praėjusių metų pradžioje įvykusios Euromaidano revoliucijos, per kurią buvo nuverstas Maskvos palaikomas prezidentas Viktoras Janukovyčius, o vėliau prasidėjo separatistų sukilimas Ukrainos rytiniame pramonės regione.

Smurtas įsiplieskė, įstatymų leidėjams per audringą Rados sesiją pirmuoju skaitymu pritarus konstitucijos reformoms, kurios, anot kritikų yra „prieš Ukrainą“, nes jos suteikia didesnes galias Maskvos palaikomiems separatistams šalies rytuose. Dėl šių reformų buvo susitarta vasarį Minske pasirašius taikos sutartį, tarpininkaujant Vokietijai ir Prancūzijai.

Ukrainos vyriausybė, kuri siekia užkirsti kelią šalies suskaldymui, dėl neramumų kaltina ultranacionalistus ir sako, kad jų aktyvistai numetė granatą prie parlamento, kurį saugojo pareigūnai.

„Tuo metu, kai Rusija ir jos banditai stengiasi sunaikinti mūsų šalį, bet nepajėgia to padaryti fronte, vadinamosios proukrainietiškos politinės jėgos stengiasi atidaryti antrąjį frontą šalies viduje“, – premjeras Arsenijus Jaceniukas sakė savo kreipimesi į tautą.

Prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad šis smurtas yra „dūris į nugarą“ ir kad kaltininkai nusipelnė „rūsčios“ bausmės.

Šimtai žmonių susirinko prie parlamento Kijeve pirmadienį protestuoti prieš konstitucijos reformas, kurioms, pasak ekspertų, ir toliau neturėtų būti lengvai pritarta.

Decentralizacija

Chaotiški vaizdai, kylant juodiems dūmams, riaušių policijai susiėmus su beisbolo lazdomis apsiginklavusiais protestuotojais, aidu atspindi Maidano sukilimą, vasarį nuvertusį tuometinį prezidentą Viktorą Janukovyčių, kuriam teko sprukti į Rusiją.

Kijevo šalininkai Vakaruose laiko reformas galimybe Ukrainai įveikti ginkluotą konfliktą šalies rytuose kur per 16 mėnesių kovos nusinešė daugiau kaip 6800 gyvybių.

Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją, kad ši ginklais ir kariais remia sukilėlius, bet Kremlius tai neigia.

Vasarį sudarytame paliaubų susitarime nurodyta, kad Kijevas iki šių metų pabaigos turi įgyvendinti „decentralizaciją“, o tam labai nepritaria Ukrainos nacionalistai, laikydami visa tai mėginimu įteisinti sukilėlių veiksmus – Donecko ir Luhansko sričių užgrobimą.

Dėl pirmadienio neramumų Ukrainos valdžia kaltinas ultranacionalistinės partijos „Svoboda“(„Laisvė“) aktyvistus. Kijevo policija nurodo, kad kai kurie politikai įtariami šių riaušių organizavimu, tarp jų yra ir „Svoboda“ lyderis Olehas Tiahnybokas, bus apklausiami.

Tačiau ši partija neigia jai reikštus kaltinimus ir pati kaltina pareigūnus, kad jie pirmieji panaudojo jėgą prieš demonstrantus.

Kijevo policija pažymėjo, kad tebėra areštuoti 18 asmenų, tarp kurių yra ir sukarinto „Svobodos“ sparno narys, kaltinamas metęs granatą į pareigūnus.

Tikrieji Ukrainos didvyriai

„Mes jau nustatėme kaltininkus“, – sakė P.Porošenka, aplankęs sužeistuosius ligoninėje.

„Organizatoriai, dalinę beisbolo lazdas, padėję atnešti ginklus taip pat bus nustatyti“, – pridūrė jis.

Dešimtys gedinčių ukrainiečių, tarp kurių buvo ir P.Porošenka, antradienį atėjo prie parlamento pastato, uždegė žvakutes, padėjo gėlių žuvusiesiems ir sužeistiesiems pagerbti.

P.Porošenka žuvusiuosius pavadino „tikrais Ukrainos didvyriais“, ir pridūrė, kad jie bus apdovanoti po mirties.

24-erių metų Nacionalinės Gvardijos karys, granatos skeveldra pataikius į širdies plotą, mirė pirmadienį operacinėje.

Antradienį dar du Nacionalinės Gvardijos kariai mirė nuo sužeidimų; vienas jų beveik parą išbuvo komos būsenos.

„Naujausiais duomenimis 141 sužeistasis lieka ligoninėse per visą Kijevą“, – sakė naujienų agentūrai AFP milicijos atstovė Oksana Blyščyk, kuri dar paminėjo, kad 131 jų yra policininkas, o 10 sužeistųjų būklė yra sunki.

Prezidento padėjėja Olha Bohomolec savo „Facebook“ paskyroje rašė, kad sunkiausia būklė žmonių, kurie buvo sužeisti į pilvą, plaučius ir galvą granatos, sprogusios prie įėjimo į parlamento pastatą.

Įstatymo projektą, sukėlusį karštus debatus Ukrainoje, per pirmąjį skaitymą patvirtino 265 Aukščiausiosios Rados deputatai; tikimasi, kad antrasis svarstymas bus surengtas iki šių metų pabaigos.

Kad įstatymas įveiktų šį etapą, reikia mažiausiai dviejų trečdalių, arba 450 deputatų palaikymo.

Tuo tarpu Rusija Kijevo įstatymo dėl rytinės Ukrainos dalies autonomijos svarstymą ir balsavimą vadina tik vasario susitarimo numatytų veiksmų „imitavimu“.

Konstitucija išsprogdinta“, – skelbė promaskvietiško dienraščio „Segodnia“ pirmasis puslapis.

„Kruvinos pataisos“, – rašė Kijevo vyriausybę palaikantis laikraštis „Ukraina Moloda“.