aA
Tamara Tarasenko gimė tuo metu, kai Ukrainoje, žinomoje kaip „Europos aruodas“, virė nuožmios kovos dėl žemės. Dabar jai 80 metų, ir ji baiminasi, kad šalyje prasidės naujos kovos dėl derlingojo juodžemio.
Volodymyras Zelenskis
Volodymyras Zelenskis
© Reuters / Scanpix

Gimusi laikotarpiu, tarp Josifo Stalino režimo sukėlusio badmečio, nusinešusio milijonų žmonių gyvybes ketvirtajame dešimtmetyje, ir nacistų invazijos, pražudžiusios dar daugiau milijonų žmonių, Vokietijai gviešiantis vietinės žemės, didžiąją savo gyvenimo dalį ji nugyveno kolūkyje, sukurtame komunistų užimtoje žemėje.

Ukrainai ištrūkus iš Sovietų Sąjungos 1991 metais, ji su savo vyru gavo šešis hektarus žemės, padėjusios jiems pragyventi per neramų laikotarpį, kai Ukraina visomis išgalėmis stengėsi pertvarkyti savo ūkį į rinkos ekonomiką. Ir kaip visi dirbamosios žemės savininkai Ukrainoje, jie negalėjo jos parduoti.

Iki pat dabar. Prezidentas Volodymyras Zelenskis, buvęs komikas, kuris stojęs prie valdžios vairo žadėjo susiremti su korupcija ir atgaivinti springčiojančią Ukrainos ekonomiką, ketina atšaukti nuo 2001 metų žemės ūkio paskirties žemės pardavimui Ukrainoje taikomą moratoriumą.

Dabartinė šalies vyriausybė įsitikinusi, kad toks sprendimas gali užtikrinti iki 2 proc. metinį augimą per artimiausius penkerius metus, pritraukiant gyvybiškai svarbias investicijas ir patirtį, ir pagerinti žmonių gyvenimo lygį. Bet dauguma ukrainiečių – beveik trys ketvirtadaliai, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, – mano, kad tokia idėja siaubinga.

„Aš esu kategoriškai prieš, – sako T. Tarasenko, pragyvenanti už mažiau nei 100 dolerių per mėnesį siekiančią pensiją. Ji baiminasi, kad iš jos gali būti apgaulės būdu išviliota žemė, kuri jai priklauso Blistavicios kaimelyje, apie 40 km į šiaurės vakarus nuo Kijevo. – Kas manimi pasirūpins?“

Rizikingas V. Zelenskio sumanymas

Šalyje su maždaug 40 mln. hektarų ariamosios žemės rinka – sulig Kalifornijos dydžiu, toks susirūpinimas ne iš piršto laužtas. Kaip užkratas paplitęs kyšininkavimas ir dar gyvi prisiminimai apie dešimtojo dešimtmečio machinacines privatizacijas – per kurias įtakingiausi šalies oligarchai sugriebė į savo rankas dideles ir svarbias ekonomikos šakas, – privertė daugelį žemės savininkų ne juokais sunerimti.

V. Zelenskio oponentai taip pat kursto susirūpinimą, esą piniguočiai užsieniečiai pagaliau galės nusipirkti vieną iš vertingiausių Ukrainos išteklių, priversdami daugelį iš 41 mln. šalies gyventojų dirbti kitiems žemėje, kurią kitados valdė. Tokios nuotaikos sukėlė visuomenės protestus ir mažiausiai vieną garsų skandalą parlamente.

Toks planas kelia – ko gero, didžiausią iki šiol – riziką V. Zelenskiui, kurio pažadai pažaboti korupciją ir nutraukti Kremliaus remiamą karą Rytų Ukrainoje padidino jo populiarumo reitingą iki daugiau nei 60 proc. šį rudenį.

Bet naujojo prezidento aktyvios pastangos atšaukti šį moratoriumą nusmukdė jo populiarumą.

Spaudžiama reikalavimų iš Vakarų donorų, įskaitant Tarptautinį valiutos fondą (TVF), V. Zelenskio vyriausybė ragina atšaukti moratoriumą nuo kitų metų spalio. Nors jo partija turi daugumą parlamente, tik 240 iš 450 Aukščiausiosios Rados narių pritarė įstatymo projektui pirmu svarstymu.

Pagal šį įstatymo projektą numatyta lesti žemę įsigyti tik Ukrainos piliečiams ir Ukrainoje registruotoms įmonėms.

Rados nariai įstatymo projektą svarstys dar kartą.

Vyriausybė tikisi, kad rinkos atvėrimas gali paskatinti struktūrinius poslinkius bankininkystėje ir žemės ūkyje bei išjudinti pramonę, kuri sudaro daugiau nei 10 proc. Ukrainos ekonomikos masto.

Šiuo įstatymo projektu taip pat siekiama suteikti lengvesnę prieigą prie paskolų žemės savininkams, kurių daugelis vis dar laukams apdirbti naudoja gyvulius, rankinius įrankius ir aplūžusius traktorius.

„Tai išbandymas, rodantis, kiek V. Zelenskis yra pasiruošęs nepopuliariems sprendimams , – sakė Volodymyras Fesenka, Tyrimų instituto „Penta“ vadovas Kijeve.

44-erių metų ikonų tapytoja Olena Perevoznyk, paveldėjusi keletą sklypelių iš savo motinos, laukia artėjančių permainų. Dėl galiojančio moratoriumo ji negalėjo parduoti sklypelių, kad galėtų grąžinti būsto paskolą, ir šiuo metu ji juos išnuomoja už maždaug 70 JAV dolerių per metus.

Dabar, kaip ruošiamasi rinkos atvėrimui, ji vis dažniau susimąsto apie ožkų ūkį.

„Tai mano labai sena svajonė, – kalbėjo O. Perevoznyk, gyvenanti Brovarų mieste netoli Kijevo. – Man turbūt reikės parduoti savo atskirus sklypelius ir įsigyti vieną didelį sklypą“.

Jeigu vyriausybė nesugebės sukurti rinkos, jos iškeltą tikslą – paskatinti ekonomikos augimą 40 proc. per artimiausius penkerius metus – bus sunku įgyvendinti, sako Olegas Nivievskis, Kijevo ekonomikos mokyklos dėstytojas.

Užsieniečių klausimas

Sunkiausias klausimas: ar reforma galiausiai leis žemę įsigyti užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims. Ši idėja gali būti itin nepopuliari šalyje, kitados nacistų laikomoje „gyvybine erdve“ arba „lebensraum“ (vok.) – neva vokiečių žmonėms reikalinga „gyvybinė erdvė” ir ši turėjo būti paimta iš rytų.

„Nacistų „lebensraum“ buvo pirmiausia Ukraina. Jos derlinga žemė turėjo būti išvalyta nuo sovietinės valdžios ir naudojama Vokietijos reikmėms“, – 2014 metais „New Republic“ leidinyje rašė Jeilio universiteto istorijos mokslų profesorius Timothy Snyderis, kuris aktyviai domisi Rytų Europa. – Vokiečių planuotojai tikėjosi, kad apie 60 mln. Sovietų Sąjungos gyventojų išmirs iš bado“.

Sovietai, kurių kolūkių įvedimas ir maisto konfiskavimas sukėlė 1932–1933 m. badmetį, pražudžiusį milijonus ukrainiečių (tikslus skaičius nežinomas), ilgus dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo siuntė perspėjimus, esą „čiornozem“, juodžemiui, kyla grėsmė būti eksploatuojamam Vakarų.

Nors įstatymo projektas, priimtas pirmu svarstymu, draudžia žemės pardavimą užsieniečiams iki 2024 metų, Oleksis Mušakas, premjero patarėjas pareiškė, kad parlamentas gali nutarti drausti žemės pardavimą užsieniečiams tol, kol Ukrainoje bus surengtas referendumas. V. Zelenskis tikina, kad klausimas, ar leisti žemę įsigyti užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims, turi būti visiems laikams išspręstas referendume.

Kitose buvusiose komunistinėse valstybėse, kurios šiuo metu priklauso Europos Sąjungai, baimės, jog užsieniečiai supirks žemę, pasirodė nepagrįstos. Bet tai neįtikina tokių žmonių kaip Fediras Bohdanas, 63-ejų metų žemės savininkas iš Michailivkos kaimelio.

„Investuotojai iš Artimųjų Rytų bei Azijos turi be proto daug pinigų, o dirbamosios žemės ištekliai čia riboti, – sakė jis per Kijeve vykusią protesto akciją, nukreiptą prieš įstatymą. – Ar verslininkai iš tokių šalių kaip Kinija samdys vietinius? Ne, jie samdys savo tautiečius. O mes prarasime darbą ir pinigus“.

Bloomberg
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(71 žmogus įvertino)
3.7606

Top naujienos

Nuo Gintarinės ledi iki Šatrijos Raganos: kaip šiandien gyvena Kazimira Prunskienė (34)

Prie Kazimiros Danutės Prunskienės vardo klijuojama daug pravardžių – vienas jų ji pasirinko...

Sąmokslo teorija: dėl vaistų ar baruose praleisto laiko galite negauti paskolos (40)

Ar vartojami vaistai arba pomėgis lankytis baruose gali pakenkti asmens kreditingumo vertinimui?...

Šypsena Jasikevičiaus veide grįžo trumpam: norėtųsi, kad tai būtų postūmis, bet ne į padebesius spaudos konferencijoje auklėjo Jokubaitį (43)

Gerai, kad Sauliui Skverneliui „Žalgirio“ arenos ložėje kompaniją penktadienį palaikė jo...

Koronavirusas pasiekė Europą – nustatyti pirmieji atvejai (172)

Kinijoje dėl mirtino koronaviruso epidemijos jau mirė 26 žmonės, iš viso nustatyta 830...

Iš anksto pasmerktas Brežnevo dukterėčios romanas: kodėl jai buvo užkirstas kelias tekėti už pirmosios meilės? (97)

Džiaugtis lengvu gyvenimu ji anaiptol negalėjo. Giminystės ryšiai su TSKP CK generaliniu...

Tritaškių rekordą Eurolygoje pakartojęs „Žalgiris“ sutriuškino ALBA ekipą (332)

Kauno „Žalgiris“ (7/14) namie su trenksmu revanšavosi Berlyno ALBA (7/14) krepšininkams už...

Valerijus Katkauskas

Ir vėl „visi vyrai tokie“?! N-18 (6)

Perskaičiau Vitalijos Guobės pasakojimą „Dieve, apsaugok nuo klasės susitikimų!“....

Turkijos rytus supurtė stiprus žemės drebėjimas pranešta apie žuvusiuosius (10)

Turkijos rytinę dalį penktadienį supurtė galingas žemės drebėjimas, kurio stiprumas siekia...

Savaitę baigsime sausesniais orais (3)

Penktadienio naktį per šalį slinks šaltasis atmosferos frontas, kuris neš debesis su krituliais....

Domantas Sabonis pakvietė į ekskursiją po „Pacers“ valdas, pristatė merginą ir surengė vėliavų testą (121)

Amerikiečių vlogeriui Austinui Millsui pavyko parodyti visiškai kitą su žiniasklaida įprastai...