A. Lukašenka pirmadienį pareiškė, kad po Naujųjų metų bus „didelių pokyčių“, kalbant apie situaciją Ukrainoje.
„Per šį mėnesį dar daug kas pasikeis. Dar daug pamatysit. Pamatysime pokyčių nuo Juodosios jūros iki Baltijos jūros, paaiškės, kokia yra padėtis“, – jo žodžius citavo prezidento spaudos tarnyba. A. Lukašenka tikino esą Rusija neketina pulti Ukrainos, „tačiau mato, kas ten vyksta“.
Naujausias grasinimas Ukrainai iš Baltarusijos nuskambėjo šią savaitę.
Baltarusijos Saugumo tarybos valstybės sekretorius Aliaksandras Volfovičius dėl Ukrainos vyriausybės sprendimo surengti pratybas prie sienos su Baltarusija ir „sunkiosios ginkluotės, sraigtasparnių ir karo lėktuvų telkimo“ pagrasino „lokaliu konfliktu“.
„Tai gali privesti prie lokalaus konflikto. Šito labai nesinorėtų. Kad tai įmanoma, įrodo nesenas atvejis, kai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakos sraigtasparnis pažeidė sieną. Kas gi tai buvo vertinant iš karinės perspektyvos: provokacija, nemokšiškas užduoties atlikimas, prasti pilotų įgūdžiai ar paprasčiausiai lakūnų neatidumas? Vis dėlto tai nėra ta proga, kada štai taip reikėtų demonstruoti „narsą“, – kalbėjo A. Volfovičius.
Saugumo tarybos valstybės sekretorius pridūrė, kad Baltarusija galėtų pasekti Ukrainos pavyzdžiu – pati surengti pratybas netoli sienos.
„Ką mums būtų galima prikišti? Atsakomuosius tapačius veiksmus? Žinoma, šito nesinorėtų“, – sakė jis.
Gruodžio 4 d. Baltarusijos pasienio komitetas pranešė, kad pratybose dalyvaujantis Ukrainos karo sraigtasparnis Mi-8 pažeidė sieną ties Naujosios Rudnios patikros punktu. Komitetas patikslino, esą 100 metrų aukštyje skridęs sraigtasparnis kirto sieną ir dar kilometrą judėjo ta pačia kryptimi jau Baltarusijos teritorijoje.
Minskas perspėjo, kad jei toks atvejis pasikartotų, būtų reaguojama labai griežtai.
Ukrainos pasienio tarnyba sienos pažeidimo faktą paneigė.
Kijevas pareiškė, kad tame rajone vykdoma speciali operacija, kurios tikslas – sustiprinti sienos apsaugą.
Gruodžio 2 d. A. Lukašenka pareiškė, kad dviejų artimiausių mėnesių laikotarpiu prie sienos su Ukraina bus surengtos jungtinės Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos.
Lapkričio pabaigoje Ukrainos žvalgybos vadas Kirilas Budanovas nurodė, Rusijai vykdant operaciją prieš Ukrainą, tikėtinas įsiveržimas nedidelėmis pajėgomis, be kita ko, ir iš Baltarusijos pusės. Panašų scenarijų pateikė ir agentūra „Bloomberg“. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tokio tipo publikacijas prilygino šlamštui, kuriuo esą gali būti mėginama pridengti „Kijeve, tikėtina, brandinamus agresyvius ketinimus“.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas neseniai perspėjo, kad Vakarai turėtų būti itin atsargūs dėl galimų Rusijos bandymų ieškoti melagingų pretekstų invazijai į Ukrainą.
Kalbėdamas po susitikimo su Rusijos diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos narių užsienio reikalų ministrų susitikimo, vykusio gruodžio 1-ąją, užkulisiuose, A. Blinkenas pareiškė, kad Rusija gali „pasiduoti tariamai provokacijai ir ryžtis tam, ką visą laiką planavo“.
Grėsmė dviem frontais
Remiantis šios savaitės aktualijomis, galima daryti išvadą, kad tokį sufabrikuotą pretekstą gali pateikti tiek Maskva, tiek Minskas, Vašingtone įsikūrusio analitikos centro „Atlantic Council“ svetainėje rašo Eurazijos centro mokslinis darbuotojas, Teksaso universiteto profesorius, tinklalaidės „The Power Vertical Podcast“ kūrėjas Brianas Whitmore‘as.
Baltarusijos gynybos ministerija gruodžio 5-ąją pranešė, kad buvo iškviestas Ukrainos gynybos atašė, jam išsakytas pasipiktinimas dėl, kaip teigiama, besikartojančių atvejų, kai Ukrainos orlaiviai pažeidinėja Baltarusijos oro erdvę. Kijevas tokius kaltinimus neigia kaip melagingus.
Jau nekalbant apie pavojų, kurį kelia prie sienos sutelktos 100 tūkst. Rusijos karių pajėgos, dabar Kijevas jaučia grėsmę ir iš Baltarusijos pusės. Baltarusijos gynybos ministerija lapkričio 29 dieną paskelbė, jog prie Ukrainos sienos kartu su Rusija bus rengiamos jungtinės karinės pratybos.
O ir A. Lukašenka akcentuoja, kad Minskas Maskvos konfrontacijos su Kijevu atveju „neliks nuošalyje“: „negali būti jokių klausimų, į kieno pusę stos Baltarusija“.
Ukraina sureagavo prie sienos su Baltarusija skraidindama sraigtasparnį bei dronus ir surengdama karines pratybas su 8 tūkst. karių.
„Būtų klaidinga manyti, kad jau 16 mėnesių Baltarusijoje trunkanti krizė, prasidėjusi po 2020 metų rugpjūtį vykusių nesąžiningų prezidento rinkimų, ir Rusijos balansavimas ant karo slenksčio prie Ukrainos sienos yra atskiros problemos. Tai tarpusavyje tampriai susiję to paties projekto elementai“, – rašo B. Whitmore‘as.
Pasak jo, Ukrainai ne tik tenka susidurti su agresoriumi dviem frontais, bet ir stebėti, kaip entuziastingai A. Lukašenka jungiasi prie Kremliaus lyderio Vladimiro Putino pastangų priversti Ukrainą išsižadėti ambicijų Vakaruose.
Praėjus trisdešimčiai metų nuo tada, kai Rusijos Borisas Jelcinas, Ukrainos Leonidas Kravčiukas ir Baltarusijos lyderis Stanislavas Šuškevičius 1991 metų gruodžio 8 dieną pasirašė Belovežo susitarimą, oficialiai padėjusį tašką Sovietų Sąjungos istorijoje, V. Putinas bando tvirčiau gniaužti kumštį, kuriame laiko Baltarusiją, ir priversti bet kokia kaina paklusti Ukrainą, pastebi B. Whitmore‘as.
Per pastaruosius šešiolika mėnesių V. Putinas sumaniai pasinaudojo A. Lukašenkos tarptautine izoliacija ir absoliučia priklausomybe nuo Maskvos sparčiam Rusijos įtakos šalies ekonomikai, politikai ir gynybai didinimui. Dažnos karinės pratybos ir nuolatinė karių rotacija reiškia, kad iš esmės Rusijos pajėgos Baltarusijoje jau tapo nuolatinės, planuose – ir nuolatinės karinės bazės.
Kuo labiau V. Putinas spaudžia Baltarusiją, tuo intensyviau Ukraina spartina pastangas ištrūkti iš Maskvos kontrolės ir užsiimti integracija į Vakarus.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis priešinasi V. Putino pastangoms įgyvendinti 2015 metų Minsko susitarimus būtent pagal Rusijos sąlygas. Jeigu taip nutiktų, Rusijos okupuotos teritorijos Rytų Ukrainoje sugrįžtų į Ukrainos valdžios kontrolę kartu su teritorijas valdančiais prorusiškais separatistais.
„Visgi V. Zelenskis užkirto kelią Maskvos sumanymui Ukrainoje įkurdinti Trojos arklį, kuris paverstų šalį nekontroliuojama. Laimei, Ukraina sulaukia nemenkos pagalbos gynybos srityje iš Jungtinių Valstijų, įskaitant prieštankines raketas „Javelin“, o rugsėjį dalyvavo karinėse pratybose su NATO. Nuo pat 2021 metų pradžios V. Zelenskis aktyviai bando užkardyti Maskvos pastangas destabilizuoti padėtį šalies viduje. Vienas iš akivaizdžiausių to pavyzdžių – sprendimas uždaryti su Kremliumi siejamus televizijos kanalus ir pritaikyti namų arešto sąlygas dėl kaltinimų valstybės išdavyste prokremliškam oligarchui Viktorui Medvečiukui. Panašu, kad V. Putinas tokias tendencijas pasišovęs pakeisti jėga, o prie to aktyviai prisidėti pasirengęs ir A. Lukašenka“, – rašoma „Atlantic Council“ svetainėje.
Paversdamas Baltarusiją de facto Rusijos karinės vakarų apygardos tąsa, Rusijos prezidentas prieš Ukrainą atvėrė naują frontą. Dabar Maskva Ukrainai gali grasinti ne tik iš Rusijos rytų ir pietryčių bei iš pietų per aneksuotą Krymo pusiasalį, bet ir bauginti iš šiaurės per Baltarusiją. Maža to, A. Lukašenka labai sėkmingai sukurpė migrantų krizę prie šalies sienų su Latvija, Lietuva ir Lenkija, kuri sėkmingai augina įtampą visame regione.
Lapkričio 30 dieną Briuselyje Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis kalbėjo, kad vienu metu Baltarusijoje ir prie Ukrainos sienos kilusios krizės „neabejotinai susijusios“, ir yra ne kas kita kaip hibridinės atakos, nukreiptos prieš Europos Sąjungą, prieš Ukrainą, dalis.
Per dvi valandas trukusį vaizdo skambutį gruodžio 7-ąją JAV prezidentas Joe Bidenas „pakartojo remiantis Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“ bei „išsakė rimtų Jungtinių Valstijų ir sąjungininkų Europoje nuogąstavimų dėl Rusijos veiksmų prie Ukrainos sienos, taip pat davė aiškiai suprasti, kad Vašingtonas ir jo sąjungininkai karinio eskalavimo atvejų reaguos drastiškomis ekonominėmis ir kitomis priemonėmis“.
Rusijos balansavimas ant karo su Ukraina slenksčio ir Baltarusijos militarizavimas – kol kas sudėtingiausia saugumo krizė NATO rytiniame flange nuo pat 2014 metais Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos. Netgi galbūt ir nuo Šaltojo karo pabaigos, mano B. Whitmore‘as.
Pasak jo, Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai turėtų ruošis reaguoti griežčiausiomis įmanomomis sankcijomis, įskaitant, tačiau neapsiribojant Rusijos atribojimą nuo SWIFT mokėjimų sistemos, „Nord Stream 2“ dujotiekio projekto nutraukimą ir draudimą tiek pirkti, tiek parduoti Rusijos vyriausybės vertybinius popierius pirminėse ir antrinėse rinkose.
„Be to, Vakarai privalo sankcijomis spausti ir Baltarusiją dėl jos vaidmens V. Putino agresijos prieš Ukrainą kampanijoje bei priversti sumokėti V. Lukašenkos kurstytojus iš Rusijos.
Ir galiausiai NATO privalo rimtai svarstyti galimybę pasiųsti papildomų pajėgų į Baltijos valstybes ir Lenkiją, įskaitant ir nuolatinių JAV bazių steigimą. Rusija ir Baltarusija Rytų Europoje provokuoja mirtinai pavojingą krizę, tad už tai privalo atsakyti“, – reziumuoja B. Whitmore‘as.
Žinia NATO
Ukrainos fondo „Povernis živim“ direktorius ir portalo „Militarnyj“ vienas iš įkūrėjų Tarasas Čmutas komentare ukrainiečių leidiniui „Focus“ tikina: ar tiktai A. Lukašenka aktyvuos Baltarusijos karines pajėgas prieš Ukrainą Kijevo ir Maskvos konfliktui įgavus pagreitį, nežino niekas.
„Reiktų paklausti jo paties. Tik priminsiu, kad Baltarusijos kariuomenė – visgi koviniu požiūriu pajėgi kariuomenė. Taip, ji neturi jokios kovinės patirties, bet pajėgi. Ir turi ginklų, įskaitant ir modernią techniką“, – sako T. Čmutas.
Remiantis dabar jau uždaryto Baltarusijos portalo Tut.by duomenimis, 2020 metais Baltarusijos ginkluotąsias pajėgas sudarė per 65 tūkst. žmonių, iš kurių 45 tūkst. – kariai.
Specialiųjų operacijų pajėgas (pagrindinė jų užduotis – žvalgyba, diversijų užkardymas, kova su neteisėtais ginkluotais dariniais ir t.t.) sudaro maždaug 6 tūkst. žmonių. Taip pat Baltarusija turi per 300 tūkst. rezervo karių, kuriais taikos metu nesinaudoja. Iš jų 120 tūkst. priklauso teritorinėms gynyboms pajėgoms (tai atlikę tarnybą ir atsargoje esantys asmenys).
„Global Firepower“ ir „The Military Balance“ analitiniai centrai suskaičiavo, kad, kalbant apie karinę techniką, Baltarusija turi beveik 500 tankų Т-72B, kiek daugiau nei trisdešimt naikintuvų MiG-29, keturis naikintuvus Su-30 ir porą dešimčių šturmo lėktuvų Su-25.
Karinės galios reitinge „Global Firepower“ 2021 metų duomenimis Baltarusija iš 140 valstybių užima 50 vietą. Ukraina atsidūrė 25-ojoje pozicijoje, o Rusija – antra.
Karybos apžvalgininkas Olegas Starikovas per interviu „Focus“ sakė, kad A. Lukašenkos grasinimai Ukrainai bus tarsi nuo žąsies vanduo tol, kol nebus įrodyta, kad būtent Kijevas nusprendė pradėti karinę operaciją ir taip išspręsti Donbaso krizę.
„A. Lukašenka nuo 2014 metų nė karto nesulaužė pažado, duoto Petro Porošenkai, kad siena tarp Ukrainos ir Rusijos Federacijos bus taiki, ir kad jis apsaugos Ukrainą nuo bet kokių grėsmių iš šiaurės vakarų – net ir tada, kai Kremliaus spaudimas buvo, švelniai tariant, nevaikiškas. O tas karinis pareiškimas, kaip ir jo pateikimas – vilkint karinę uniformą, per susitikimą su aukščiausiais gynybos ir saugumo vadais – nukreipti į Vakarus, o konkrečiai skirta Lenkijai, Lietuvai, jeigu dar plačiau, tai NATO ir Vašingtonui. A. Lukašenka parodė, kad Baltarusijos Respublika – Rusijos karinė sąjungininkė, o karinio konflikto tarp Rusijos Federacijos ir NATO atveju jo šalis žinoma stotų Kremliaus pusėn“, – tvirtina O. Starikovas.
Trumpiau tariant, kaip pabrėžia ekspertas, net ir tuo atveju, jeigu Kijevas panorės krizę Ukrainos rytuose spręsti kariniu keliu, tai nebūtinai reikš, kad „A. Lukašenka tikrai stovės Kremliaus pusėje“.
„Tarp Minsko ir Kijevo turi nutikti kažkas neeilinio. Ir tada A. Lukašenka suprastų, kad, jeigu kiltų ginkluotas Baltarusijos Respublikos ir Ukrainos konfliktas, tai būtų tikrų tikriausia katastrofa, o to leisti nevalia“, – tikina O. Starikovas.
Politinių tyrimų centro „Doktrina“ tarptautinės politikos koordinatorius Denisas Moskalinas „Focus“ išsakė nuomonę, kad A. Lukašenkos pareiškimas yra jo bandymas „pademonstruoti savo lojalumą ir naudingumą Kremliui“, taip pat, kad „tolesnis Vakarų spaudimas turės skaudžių padarinių – gilės regioninė krizė, ji pasieks ir kitas šalis“.
„Tai tąsa kampanijos, kuriai priklauso ir specialioji operacija su migrantais prie sienos, o jos tikslas – A. Lukašenkos padėties normalizavimas ir izoliacijos, pritaikytos po 2020 metų protestų, panaikinimas“, – sako D. Moskalinas.
Eksperto vertinimu, Baltarusijos lyderis visomis išgalėmis bandys išvengti dalyvavimo kare.
„Ir jeigu A. Lukašenka nebeturės kito pasirinkimo, tada greičiausiai bus galima kalbėti apie Baltarusijos teritorijos kaip placdarmo panaudojimą ir erdvę atakoms – pirmiausia diversinių jėgų, galbūt, aviacijos. Ir to jis bandys išvengti bet kokia kaina. Jo tikslas – kažkaip normalizuoti savo padėtį tarptautinėje arenoje, sugrįžti į situaciją, kokia buvo iki 2020 metų“, – įsitikinęs specialistas.
„Focus“ karybos analitikas ir Izraelio gynybos armijos pareigūnas Igalis Levinas sako, kad regi du scenarijus dėl A. Lukašenkos sprendimo Donbaso klausimu.
„Optimistinis: A. Lukašenka paprasčiausiai demonstruoja savo lojalumą Kremliui, naudodamasis triukšmu dėl pajėgų telkimo Rusijoje prie sienos su Ukraina. Be to, tai puiki proga pasirodyti visose žiniasklaidos priemonėse, o juk jam reikia maksimaliai sustiprinti savo legitimumą per matomumą“, – pabrėžia I. Levinas.
Antrąjį scenarijų „Focus“ analitikas vadina „ne tokiu optimistiniu“: A. Lukašenka gali sulaukti Kremliaus nurodymo prisijungti prie pasirengimo kampanijos, kad toliau būtų eskaluojamas Rusijos ir Ukrainos karas.
„A. Lukašenka gali būti įstumtas į kampą. Kitu atveju prarastų Maskvos palaikymą arba jis drastiškai sumenktų. Ne Baltarusijai kaip valstybei, nes Baltarusijos Maskva nepaleis, o būtent paties A. Lukašenkos valdančiajam režimui. Ar jis nori to karo? Nenori. Ar jam tas karas reikalingas? Ne, nereikalingas. Ar supranta, kad tai bus pabaigos pradžia? Žinoma. Tik gali būti, kad paprasčiausiai neturės kito pasirinkimo. Kremlius šitam kare turi savų tikslų, o A. Lukašenka gali tapti tiesiog dar viena figūra“, – samprotauja ekspertas.
Bet kokiu atveju, anot I. Levino, Ukrainos situacija gana pavojinga, nes Minskas turi nors ir nedidelę, bet pajėgią kariuomenę. Be to, Baltarusija Rusijai gali pasiūlyti savo aviacijos bazes, o savo teritoriją – kaip placdarmą.
