Šeštadienį atėjo Rusijos eilė mėnesį pirmininkauti 15-os narių Tarybai, nes jai pirmininkaujančios šalys keičiasi nusistovėjusia tvarka, kuri nebuvo pakoreguota dėl karo Ukrainoje, skelbia „The Guardian“.
Pastarąjį kartą Saugumo Tarybai Rusija pirmininkavo pernai vasarį – kaip tik tada, kai V. Putinas, įpusėjus Tarybos posėdžiui dėl Ukrainos, pranešė apie „specialiąją karinę operaciją“. Per penkiolika nuo to laiko praėjusių mėnesių buvo nužudyta dešimtys tūkstančių žmonių, tarp kurių nemažai civilių, sugriauti ištisi miestai, o V. Putinas sulaukė Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinimų dėl masinio ukrainiečių vaikų grobimo.
Ar ne akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis Rusijos vadovavimas pasaulinės svarbos institucijai, kurios užduotis – rūpintis tarptautinės taikos ir saugumo išlaikymu, atrodo tarsi balandžio 1-osios pokštas, ir taip atrodo daugeliui – net vien Ukrainos misijai Jungtinėse Tautose, klausia britų leidinys.
„Balandžio 1-ąją absurdas pasieks aukštesnį lygį, – sako Serhijus Kyslycia, Ukrainos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose. – Saugumo Taryba, tokia, kokia yra, neturi galių veikti ir spręsti problemų, už kurias pirmiausia yra atsakinga, būtent – užkirsti kelią konfliktams ir ieškoti išeičių jiems įvykus.“
Nuolatinis atstovas nurodė, kad balandį Saugumo Tarybos darbe Ukraina nedalyvaus, išskyrus tuos atvejus, kai bus sprendžiami su kritiniais nacionalinio saugumo interesais susiję klausimai. Ukraina neįeina į dabartinių tarybos narių sąrašą, bet apskritai yra dažnai kviečiama pasakyti karą liečiančiomis temomis.
JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija ir jas palaikantieji greičiausiai pademonstruos nepritarimą sumažindami savo dalyvavimą balandžio mėnesio posėdžiuose, kuriems pirmininkaus Rusija. Deja, nė viena valstybė narė, dabartinėmis žiniomis, nesiruošia surengti boikoto arba kokios nors formos protesto.
JT būstinėje Niujorke esantys diplomatai nurodė, kad balandį, kaip ir bet kurį kitą mėnesį, daugelis Tarybai nusimatančių darbų yra susiję su įprastomis ataskaitomis ir pranešimais apie JT taikos palaikymo misijas įvairiose pasaulio vietose.
„Svarbu apsaugoti Tarybos darbą, susijusį su kitomis bylomis, – nurodė vienas Europos diplomatas. – Nenorime, kad būtų sutrikdytas darbas, kuriuo Taryba užsiima kitur, nes Rusijos invazija gali padaryti dar didesnį poveikį sritims, susijusioms su taika ir saugumu pasaulyje.“
Pirmininkavimo Tarybai pareigos jas einančiai šaliai suteikia galią pačiai organizuoti sesijas ir tris Rusija jau suplanavo. Balandžio 10 d. Rusija vadovaus susirinkimui, skirtam rizikai, kylančiai pažeidus ginklų ir karinės įrangos eksportą reglamentuojančias sutartis, aptarti. Manoma, kad per susirinkimą Rusija ketina atkreipti dėmesį į JAV, kaip ginklus Ukrainai ir kitoms sąjungininkėms pastaraisiais metais tiekiančią valstybę.
Rusija taip pat yra numačiusi vadovauti dviem vėliau įvyksiantiems atviriems debatams. Jų temos – veiksmingas daugiašališkumas ir situacija Artimuosiuose Rytuose. Pastariesiems debatams turėtų pirmininkauti Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Paskutinis atvejis, kai nuolatinė Tarybos narė įvykdė neišprovokuotą invaziją, buvo JAV išpuolis prieš Iraką. JAV nepatyrė tokio pažeminimo, kokį Rusija patyrė per pastaruosius metus, kai maždaug 140 iš 193 valstybių narių balsavo prieš Maskvos poziciją, o vienintelės patikimos Rusijos draugės liko Baltarusija, Eritrėja, Sirija ir Šiaurės Korėja.
Rusijos nuolatinio atstovo pavaduotojas Dmitrijus Polianskis paneigė, kad jo misija atsidūrė JT paribyje. „Tikrai ne. Mes jaučiame, kad Vakarai šiuo metu JT yra bejėgiai, nes vis daugiau šalių supranta mūsų poziciją“, – sakė D. Polianskis, tvirtindamas, kad Vakarų sąjungininkai turėjo švelninti rezoliucijas ir sukirsti rankomis, kad gautų 140 balsų. „Taigi manau, kad greičiau Vakarai yra izoliuoti, bet ne mes Generalinėje Asamblėjoje“, – pareiškė jis.
Kalbant apie Tarptautinio baudžiamojo teismo išduotą V. Putino arešto orderį, A. Polianskis atmetė jį kaip „visiškai nesusijusį su jokia mūsų veikla“. Paskutinį kartą Rusijos vadovas į JT būstinę buvo atvykęs 2015 m.
JAV nuolatinė atstovė šioje organizacijoje Linda Thomas-Greenfield pareiškė, kad Rusija neturėtų būti nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė.
„Rusija yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė. Tačiau ji neturėtų tokia būti dėl to, ką daro Ukrainoje“, – sakė JAV atstovė.
Tačiau ji pridūrė, kad JT Chartija neleidžia keisti nuolatinių Tarybos narių – Rusijos, JAV, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Kinijos – statuso, nes kiekviena iš jų turi veto teisę. Be to, Taryboje yra 10 nenuolatinių narių, kurie keičiasi rotacijos principu.
Nuo balandžio 1 d. Rusija mėnesį pirmininkaus Tarybai, o jos nuolatiniam atstovui Vasilijui Nebenzia bus suteikti įgaliojimai šaukti posėdžius, juos pradėti ir jiems pirmininkauti bei pasirašyti Tarybos priimtus dokumentus. Rusijos diplomatams bus suteikta Tarybos nuolatinių komitetų kontrolė.
L. Thomas-Greenfield sako, kad JAV tikisi, jog Rusijos diplomatai elgsis „profesionaliai“, tačiau abejoja, ar taip bus.
„Manome, kad jie ieškos galimybių plėtoti savo dezinformacijos kampaniją prieš Ukrainą, JAV ir visus mūsų sąjungininkus“, – sakė ji
