NATO diskutavo, kaip reaguoti į Maskvos karinių pajėgų telkimą netoli Ukrainos sienos, Vakarų valstybėms baiminantis, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galimai planuoja įsiveržimą.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino laikytis trinario požiūrio: aiškiai komunikuoti su Maskva, parengti sankcijų paketą ir padidinti karinę paramą Kijevui.
„Esame įsitikinę, kad jei suvienysime pastangas, jei veiksime koordinuotai, sugebėsime atgrasyti prezidentą Putiną ir susilpninti jo motyvaciją rinktis blogiausią scenarijų – karinę operaciją“, – sakė jis, prisijungęs prie NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Rygoje.
Antradienį po sąjungininkų derybų NATO vadovas Jensas Stoltenbergas perspėjo, kad Rusijai teks sumokėti „didelę kainą“, jei ji pradės karo veiksmus prieš Ukrainą, ir sakė, kad aljanso narės gali įvesti sankcijas.
NATO pati nepriima sprendimų dėl sankcijų.
Ukraina, kurios siekis prisijungti prie JAV vadovaujamo bloko įstrigęs, sulaukė didesnės NATO sąjungininkių karinės paramos.
Maskva, kuri 2014 metais nuo Ukrainos atplėšė Krymą ir remia su Kijevu kovojančius separatistus, griežtai neigia šiuo metu rengianti išpuolį ir kaltina NATO įtampos kurstymu.
V. Putinas antradienį pareiškė, kad Vakarų ir Ukrainos karinės pratybos bei kiti veiksmai kelia grėsmę Rusijos saugumui, ir perspėjo neperžengti Kremliaus „raudonųjų linijų“.
„Žiūrėkite, metų pradžioje jie kalbėjo apie galimą Rusijos karinę intervenciją Ukrainoje. Tačiau, kaip matote, tai neįvyko“, – sakė V. Putinas.
Naujasis pajėgų telkimas vykdomas po panašios situacijos pavasarį, kai Rusija prie Ukrainos sienų sutelkė apie 100 tūkst. karių, bet vėliau paskelbė apie jų atitraukimą.
