Kijevas ir Maskva mėtosi kaltinimais dėl prastėjančios situacijos rytiniame Donbaso regione, kur Ukrainos kariai kovoja su Rusijos remiamais separatistais. Kijevo teigimu, nuo 2014 m. šis konfliktas pražudė 14 tūkst. žmonių.

Pirmadienį V. Zelenskio atstovė spaudai Julija Mendel pranešė „Reuters“, kad Ukrainos lyderis nesėkmingai mėgina aptarti šį klausimą su V. Putinu.

„Prezidento kanceliarija, savaime aišku, pateikė prašymą pasikalbėti su Vladimiru Putinu. Kol kas negavome atsakymo ir labai tikimės, kad rusai neatsisakys užmegzti dialogo“, – nurodė J. Mendel.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad „pastarosiomis dienomis“ negavo jokio prašymo deryboms pradėti ir nieko negirdėjo apie neseniai pateiktą tokį prašymą.

Paklaustas, ar V. Putinas turi ką pasakyti V. Zelenskiui, D. Peskovas atsakė teigiamai.

Jis išreiškė viltį, kad Kijeve nugalės „politinė išmintis“, kalbant apie konflikto deeskalavimą ir potencialaus karo išvengimą.

J. Mendel tvirtino, kad Rusija sutelkė daugiau nei 40 tūkst. karių prie rytinės sienos su Ukraina ir daugiau nei 40 tūkst. karių Kryme.

Šie skaičiai yra didesni už tuos, kuriuos kovo mėnesį Ukrainos parlamentui atskleidė šalies ginkluotųjų pajėgų vadas.

V. Zelenskis planuoja vykti į Paryžių Rusijos pajėgų telkimo klausimui ir augančio konflikto Donbase problemai aptarti, pridūrė ji.

Ukrainos prezidentas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas turėtų susitikti iki šios savaitės pabaigos.

Volodymyras Zelenskis, Vladimiras Putinas

JAV perspėja apie pasekmes, jeigu Rusija elgsis agresyviai

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sekmadienį duodamas interviu perspėjo apie „pasekmes“, jeigu Rusija elgsis „agresyviai“ Ukrainoje, augant Rusijos karių skaičiui pasienyje su Ukraina.

„Turiu jums pasakyti, kad turiu realių nuogąstavimų dėl Rusijos veiksmų Ukrainos pasienyje, – NBC kanalo laidoje „Meet the Press“ kalbėdamas apie karių skaičius augimą regione sakė A. Blinkenas. – Štai kodėl palaikome labai glaudų ryšį ir glaudžiai bendradarbiaujame su mūsų sąjungininkais ir partneriais Europoje. Mums visiems tai kelia nerimą. Prezidento Bideno pozicija dėl to yra labai aiški. Jeigu Rusija elgsis neapgalvotai, ar agresyviai, už tai bus kaina, bus pasekmės.“

Pastarosiomis savaitėmis suaktyvėjo kovos tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų, kontroliuojančių du rytinius šalies regionus, kas paskatino nerimą dėl jau ilgą laiką besitęsiančio konflikto rimtos eskalacijos.

Ukraina kaltina Rusiją prie jos šiaurinės ir rytinės sienos, o taip pat ir aneksuotame Krymo pusiasalyje, sutelkus tūkstančius karių. Kremlius neneigia karių judėjimo fakto, tačiau teigia, kad Maskva neketina niekam grasinti.

Kremlius sekmadienį pareiškė, kad nejuda link karo su Ukraina, Rusijai didinant savo karines pajėgas pasienyje su Ukrainos rytiniais separatistiniais regionais, tačiau neliks abejingas rusakalbių gyventojų konflikto apimtame regione likimui.

Baltieji rūmai anksčiau praėjusią savaitę pažymėjo, kad Rusijos karių skaičius pasienyje su Ukraine dabar yra didžiausias nuo 2014 metų, kai po to, kai Rusija aneksavo Krymą, kilo konfliktas.

Praėjusiais metais susirėmimų buvo sumažęs, praėjusių metų liepą įsigaliojus paliaubomis, tačiau šių metų pradžioje susirėmimai padažnėjo, dėl ko šalys kaltina viena kitą. Nuo sausio mėnesio žuvo 26 Ukrainos kariai, palyginti su 50 per visus praėjusius metus. Iš viso nuo 2014 metų, kai Ukrainos rytuose kilo konfliktas, jau žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių, o daug žmonių teko palikti savo namus.

Jungtinės Tautos Krymą ir toliau laiko Ukrainos dalimi. Kijevas žada vieną dieną jį susigrąžinti.

Anksčiau už Vašingtono politiką Ukrainos atžvilgiu atsakingas buvęs J. Bidenas yra laikomas stipriu ukrainiečių sąjungininku, o jo administracijos aukščiausios rango diplomatas A. Blinkenas per anksčiau šią savaitę įvykusias derybas su Prancūzijos ir Vokietijos gynybos ministrais sutarė remti Ukrainą nuo „Rusijos provokacijų“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (651)