Virtine naujų priemonių siekiama padėti šiai buvusiai Sovietų Sąjungos respublikai siekti savo ambicijos ir iki 2020 metų pateikti prašymą dėl narystės ES.

Jos yra svarbios, norint pradėti tarptautinę paramos programą, kuri padėtų apsaugoti merdinčią Ukrainos ekonomiką.

Ši konflikto nualinta šalis dažnai kritikuojama dėl jos korupcijos temdomos teisingumo sistemos, kuri stato kliūtis užsienio investuotojams ir tarnauja saujelei oligarchų, dominuojančių Ukrainos politikoje.

„Mes atkuriame Ukrainos teisę į tiesą, teisę į teisingumą“, – prezidentas Petro Porošanka sakė įstatymų leidėjams prieš tai, kai jie beveik vienbalsiai pritarė naujoms priemonėms.

„Mes tai darome dėl investuotojų, kurių mums reikia, atėjimo į Ukrainą, darbo vietų kūrimo, mokesčių mokėjimo ir mūsų ekonomikos augimo užtikrinimo“, – kalbėjo jis.

Viena svarbiausių naujovių yra susijusi su nepriklausomos antikorupcinės ir intelektinės nuosavybės apsaugą užtikrinančios institucijos įkūrimu per 12 mėnesių laikotarpį.

Kita priemonė atima iš teisėjų visišką neliečiamybę, saugančią nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, ir leidžia juos patraukti atsakomybėn už nusikaltimus, įvykdytus už teismo salės ribų.

Taip pat įkuriama nepriklausoma teisėjų atrankos ir skyrimo komisija, kuri atrinkdama vadovausis kandidatų profesiniais nuopelnais, o ne jų ryšiais su įtakingais verslininkais ar politikais.

Pasak P.Porošenkos, daugiau nei 40 proc. Ukrainos dabartinių teismų narių neatitiks naujos etikos sistemos reikalavimų.

Vakarų palaikomas Ukrainos lyderis neteko visuomenės pasitikėjimo dėl jo, kaip manoma, nesugebėjimo pažaboti valdininkų korupciją, kurią jis paveldėjo iš ankstesnės Rusijos palaikomos valdžios, kuri buvo nuversta per 2014 metų vasario mėnesio sukilimą.

Anksčiau šiais metais kelių svarbių ministerijų vadovai pasitraukė iš vyriausybės dėl įtariamų slaptų su susitarimų su oligarchais ir jų įtakos priimant sprendimus dėl svarbių paskyrimų ir naujų įstatymų priėmimo.

Kilęs skandalas privertė atsistatydinti ministrą pirmininką Arsejijų Jaceniuką, kurį balandį pakeitė provakarietiškų pažiūrų parlamento pirmininkas Volodymyras Hroismanas.

P.Porošenko statytinis pažadėjo vykdyti ekonomines ir politines reformas, kurių reikalauja Ukrainos užsienio sąjungininkai ir tokie skolintojai kaip Tarptautinis valiutos fondas.

Pasak Ukrainos prezidento administracijos vadovo pavaduotojo Oleksijaus Filatovo, naujoji teisinė sistema , kurią dabar saugo konstitucija – „bus depolitizuota ir užtikrins teismo organų sistemos nepriklausomybę“.

„Visuomenės pasitikėjimo atkūrimas“

Nuo 2014 metų, kai Ukraina priėmė istorinį sprendimą pasitraukti iš Rusijos orbitos ir savo ateitį susieti su Vakarais, šaliai sunkiai sekasi atsikratyti savo sovietinio palikimo.

Kai kurie revoliucijos lyderiai nusivylė pamatę, kad vyriausybėje ir toliau dominuoja saujelė oligarchų ir besivaržančių politinių klanų, tarpusavyje toliau besidalinančių menkus šalies finansinius resursus.

Tačiau Ukraina išlaikė tvirtą JAV palaikymą ir pasinaudojo Vokietijos ir Prancūzijos pagalba, kad paspaustų Rusiją, siekiant užbaigti daugiau nei dvejus metus šalies rytinėje dalyje nesiliaujantį prorusiškų separatistų sukilimą, kuris nusinešė daugiau nei 9,3 tūkst. žmonių gyvybes.

JAV ambasadorius Kijeve Geoffrey Pyattas ketvirtadienio balsavimą pavadino „istorine diena“ ir „dideliu Ukrainos žingsniu europietiškame kelyje“.

Vašingtonas yra „pasiruošęs padėti įgyvendinti (reformą) ir dirbti, kad teismai virstų nepriklausoma, atsakinga ir efektyvia institucija“, – paskelbė G.Pyattas socialiniame tinkle „Twitter“.

Didžiosios Britanijos ambasadorė Judith Gough taip pat pasveikino „svarbią pažangą“, siekiant teismų skaidrumo.

Tačiau J.Gough taip pat perspėjo, kad šios reformos „efektyvus įgyvendinimas bus visuomenės pasitikėjimo atkūrimo raktas“.